Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

2. 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pateikus byloje priešieškinį, Alytaus apylinkės teismas neskundžiama 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė atsakovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, priešieškinio trūkumams pašalinti, kartu informuojant, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, priešieškinis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas minėtoje nutartyje, atsižvelgęs į atsakovo prašymą padalinti namų apyvokos daiktus, pažymėjo, kad atsakovas turi pateikti įrodymus, kad prašomi padalinti namų apyvokos daiktai egzistuoja jų dalijimo momentu, nes į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas; atsakovui siūlant kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo; taip pat teismas akcentavo, kad atsakovas nurodė dalijamo turto vertę, tačiau nepateikė turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas nesumokėjo 159 Eur žyminio mokesčio dalies.

3. Atsakovas 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui duomenis apie sumokėtą 159 Eur žyminio mokesčio dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsakovo priešieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Aptariamu atveju, atsakovui pareiškus priešieškinį ieškovės ieškinio pagrindu iškeltoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, Alytaus apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovo priešieškinį, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, laikė nepaduotu, konstatavęs, kad atsakovas nepašalino visų Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nurodytų priešieškinio trūkumų, būtent, nepateikė įrodymų, kad prašomi padalinti namų apyvokos daiktai egzistuoja jų dalijimo momentu, nepateikė turto vertę pagrindžiančių įrodymų. Apeliantas gi su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nurodytų trūkumų nelaikydamas kliūtimi priimti procesinį dokumentą ir pradėti bylos nagrinėjimą. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį vertina kritiškai.

11. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

12. Taip pat pažymėtina, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Pagal CPK nuostatas pareikšti priešieškinį yra atsakovo procesinė teisė, kuria atsakovas gali ir nesinaudoti, o savo reikalavimus ieškovui pareikšti ieškiniu savarankiškoje civilinėje byloje įstatymų nustatyta tvarka.

13. Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-781/2023). Teismas turi patikrinti, ar pateiktas priešieškinis atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 143 straipsnio 2 dalis) ir priimti arba atsisakyti priimti priešieškinį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo); 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009). Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalį, teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Nagrinėjamu klausimu dar būtina atkreipti dėmesį ir tai, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Kaip vienas esminių santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumų yra ir tai, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

14. Aptariamu atveju, įvertinus bylos duomenis, matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nepriimti priešieškinio pagal CPK 143 straipsnio 4 dalį (teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra CPK 143 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų). Pažymėtina, jog susiklosčiusioje situacijoje negalima paneigti, kad tarp atsakovo pateikto priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčą. Be to, nors pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priešieškinį laikė nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, teismui vertinus, kad atsakovas tinkamai nepašalino nurodytų trūkumų, susijusių su namų apyvokos daiktų padalijimu, nepateikus įrodymų apie jų faktinį egzistavimą, vertę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, paminėti teismo nurodyti trūkumai šioje proceso stadijoje negali būti laikomi pagrįsta priežastimi nepriimti aptariamo procesinio dokumento (priešieškinio), nesant pagrindo manyti, jog tokie trūkumai, neaiškumai negalėtų būti pašalinti proceso eigoje, be kita ko išklausius ir kitos šalies poziciją dėl pareikštų priešinių reikalavimų, ir pan., tokių būdu neužkertant kelio asmens teisei į teisminę gynybą jo pasirinktu būdu (teikiant priešieškinį), be kita ko siekiant užtikrinti, kad šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių padarinių klausimai būtų išspręsti operatyviai ir kompleksiškai.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkami sprendė priešieškinio priėmimo klausimą ir nepagrįstai jį laikė nepaduotu. Todėl apelianto atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartis naikintina, priešieškinio priėmimo klausimą pagal kompetenciją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl priešieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.