Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. Š., jo atstovui advokato padėjėjui G. M.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) prašymu H. Š. atžvilgiu pradėta administracinė byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn H. Š. atžvilgiu pradėta dėl to, kad jis, būdamas UAB „Tiesus spindulys“ (toliau –ir Bendrovė) (įmonės kodas 268400330), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Vadovas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, kadangi pagal Bendrovės pateiktą 2015 m. balansą, 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas sudarė 31067 Eur, įsipareigojimai- 128908 Eur, t. y. keturis kartus viršija turtą. Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovas H. Š., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip buvo minėta, Bendrovė jau pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2015 buvo nemoki. H. Š., matydamas, kad įmonė yra nemoki, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipia dėmesį į tą faktą, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas nuo 2017 metų pradžios. Pažymi, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka vis didėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. VMI prie FM nuomone, jei Bendrovės vadovė (vadovaujantis ĮBĮ 8 str. 1 d. vadovas, ar savininkas) būtų laiku kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas H. Š. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir taip padarė 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atstovas advokato padėjėjas G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrovėje buvo įvykdytas automobilių perkainavimas, padarytas perleidimas, realiai negaunant pinigų, todėl tos operacijos metu atsirado 16 tūkstančių eurų skola. Tai yra perleidimo sandoryje atsirado tokia skola. H. Š. ieškojo kaip spręsti problemą, nutraukus tyrimą, baigė įrengti tvenkinius, skolinosi iš sutarties šalies, iš anksto paimdamas pinigus, kad galėtų sumokėti šias skolas. Tai rodo asmens norą išspręsti problemą ir ji dabar yra išspręsta. Pažymėjo, kad ANK 120 straipsnis nurodo kreditorių teisių pažeidimą. Nurodė, kad vienintelė sąlyga, dėl kurios asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį yra tai, kad vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. ANK 120 straipsnis nukreipia į ĮBĮ 8 straipsnį, kuriame yra įvardinta, kada kyla pareiga vadovui. Šiai dienai vadovas turėjo galimybę atsiskaityti, bus toliau vykdoma sutartis, atliekami darbai, vadovas pats bandė spręsti klausimus, išsprendė, tai užtruko kažkiek laiko, tačiau ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Mano, kad H. Š. atžvilgiu nėra ĮBĮ 8 straipsnio pažeidimo, tuo pačiu ir ANK 120 straipsnio požymių jo veiksmuose nėra. Paminėjęs teismų praktiką (LVAT nutartis N12-67-2004), išskyrė sąlygą, kad tik pradėjus bankroto procedūrą, galima konstatuoti faktą, kad yra pavėluotas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to pažymėjo, kad VMI pati galėjo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visos išvardintos aplinkybės, jo manymu, neleidžia taikyti ANK 120 straipsnio. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į Seime registruotą projektą dėl be kitų išvardintų ir ANK 120 straipsnio pakeitimų. Nurodė, kad jame yra paminėta, jog VMI pradėjo piktnaudžiauti dėl ANK 120 straipsnio. Rašte išdėstyta pozicija, kad ANK 120 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, kai yra iškelta bankroto byla. Šiuo atveju skolos valstybei yra panaikintos, todėl teismo prašo nutraukti bylą, nes asmuo nepadarė nusižengimo. Jei teismas manytų, kad yra nusižengimas, turi atkreipti dėmesį į lengvinančias aplinkybes, kad asmuo atlygino žalą, pripažino padaręs nusižengimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnį, nes bauda H. Š. atžvilgiu būtų neadekvati.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį yra pranešta pasirašytinai, taip pat pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Administracinė teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Tiesus spindulys“ vadovas nuo 2006 m. birželio 27 d. yra H. Š. (b.l. 71-73). VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 10 d. datai Bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 16724,15 Eur (b.l. 11). Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai įmonės atžvilgiu pradėti taikyti nuo 2017 m. sausio 30 d., priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų (b.l. 19-20). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu yra registruotas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu yra įregistruotos keturios transporto priemonės: dvi Kamaz, Mercedes Benz ir BMW (b.l. 21). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2015 metus. Bendrovė turto iš viso deklaravo už 31067 Eur, o įsipareigojimai sudaro 128908 Eur (b.l. 17). Išdėstytų faktų visuma liudija, kad įmonė yra nemoki kaip tai apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš VMI 2017 m. sausio 30 d. nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų matyti, kad nuspręsta išieškoti iš (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16172, Eur ir 164,34 Eur (b.l. 19-20). Taip pat teismas konstatuoja, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, bendrovei nėra iškelta bankroto byla.

Sutinkamai su ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės nusižengimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t. y. įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pirmoji sąlyga aiškintina pasitelkus įmonės nemokumo sąvoką, apibrėžtą ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte „Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“ Byloje nustatyta, jog pagal Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie paskutinį kartą buvo pateikti už 2015 metus, Bendrovė iš viso deklaravo turto už 31067 Eur, o įsipareigojimai sudarė 128908 Eur. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad įmonė iš tiesų yra nemoki.

Tačiau antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui, savininkui (savininkams) iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje paneigtina. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius vykdė ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) galimo neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Tyrimui buvo paimti visi (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 13 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. dokumentai, todėl (duomenys neskelbtini), paėmus visus apskaitos dokumentus, negalėjo pateikti dokumentų, nes tuo metu vyko bylos tyrimas, direktorius negalėjo matyti realių likučių, kas šalina galimybę įmonės vadovo administracinei atsakomybei. Be to, pati Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo taikyti priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus įmonės atžvilgiu nuo 2017 m., kas vertintina kaip aplinkybė, šalinanti būtiną pareigą įmonės vadovui (savininkui) dėl privalomumo pateikti teismui pareiškimą inicijuojant bankroto bylos iškėlimą. Pats H. Š. teismo posėdyje tvirtino, kad skola susidarė Bendrovei priklausančios technikos perkainavimo metu. Bendrovę tikrino FNTT 2015-2016 metų, tyrimas truko apie 1,5 metų. Per tą laiką Bendrovė veiklą vykdė. Nurodė, kad prieš VMI patikrinimą pranešimą gavo. Su pagrindinėmis institucijomis neatsiskaitė, nes neturėjo galimybės dirbti, buvo sustabdyta buhalterija, vyko tyrimas, nežinojo, kas vyksta. Nurodė, kad ėjo į VMI. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2017 m. rugpjūčio 16 d., nuo to laiko sąskaita galėjo naudotis, tačiau pinigų sąskaitoje neturėjo, negalėjo dirbti. Jokio pagrindo kelti bankroto bylą šiai įmonei nebuvo. H. Š. negalėjo pateikti dokumentų, jam jokių likučių tyrimą vykdę pareigūnai nepateikė. Be to, H. Š. tesimo posėdžio metu pateikė teismui įrodymus: VMI, Sodros pažymą ir mokėjimo pavedimus, jog su valstybinėmis institucijomis (duomenys neskelbtini) pilnai atsiskaitė ir įsipareigojimus valstybės biudžetui įvykdė (b.l. 99-102).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad H. Š. faktiškai pareigos pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra, administracinė teisena negalima, todėl pradėta administracinė teisena nutrauktina, nesant pažeidimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi administracinė teisena nutrauktina, juolab, jog matyti, kad nuostoliai yra atlyginti, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti pradėtą administracinę teiseną H. Š. pagal 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.