- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- A2.6.-8353-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07321-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., išnagrinėjęs R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014 m. spalio 1 d., apie 16.11 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 26, Kaune, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
R. K. nurodė, kad atvežė anūką į ,,Girstučio“ baseiną, buvo daug mašinų ir sunku apsisukti, tiesiog sukiodamasis per veidrodžius nepamatė. Jo mašina nedidelė. Kai padavė atgal nieko nepajautė ir nuvažiavo. Grįžo namo, sirgo, atsigulė į lovą, prisivalgė česnako su medumi, ,,Pertusino“ išgėrė. Paskui paskambino, kad pabėgo iš įvykio vietos, kažką padarė. Surado tą pačią dieną, devintą valandą paskambino, miegojo. Vėlai vakare liepė atvažiuoti į apžiūrą. Dar išėjęs į kiemą pažiūrėjo automobilį, nieko nebuvo. Grįžęs truputį išgėrė. Anūką pasiėmė iš baseino dukra, jis sirgo.
Liudytojas O. B. paaiškino, kad senelis vežė į treniruotę automobiliu. Vairavo senelis. Važiavo dviese. Atvežė prie ,,Girstučio“. Išleido ir jis išvažiavo. Matė kaip jis nuvažiavo. Nuvažiavo ir viskas. Dažniausiai priekiu įvažiuoja, atbuliniu išsisuka ir išvažiuoja. Normaliai išsisuko, nieko nepastebėjo. Nepastebėjo, kad išvažiuojant jį kažkas vytųsi. Po treniruotės parvežė mama
Liudytojas R. K. paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo mašiną. Nukentėjęs paaiškino aplinkybes, kad atsitrenkė, bandė stabdyti automobilį mosikuodamas rankomis, bet nuvažiavo. Asmuo atvyko tą pačią dieną, apie 21 valandą. Apžiūrint automobilį pajautė nuo vairuotojo negerą kvapą, pasirodė judesiai nekoordinuoti. Paaiškino, kad nuvežė anūką į baseiną ir grįžęs išgėrė degtinės apie 100 gramų. Nesitikėjo pripūsti. Kadangi buvo nustatytas girtumas, mano, kad neblaivus ir padarė įvykį. Sunku pasakyti ar galėjo pajusti, kad atsitrenkė.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad nuvežė anūką į ,,Girstučio“ baseiną. Aikštelėje pastatė mašiną. Mašinų buvo daug. Anūkas nuėjo, jis atsisėdo galinėje sėdynėje, kadangi turėjo laukti pusantros valandos. Išgirdo garsą, mašina sujudėjo. Išlipo per galines dureles, vairuotojo pusės. Pamatė baltą mašiną, kuri nuvažinėjo. Atsitrenkė savo automobilio galu. Automobilio bagažinę apgadino. Išlipęs pradėjo vytis, šaukti, kad sustotų. Jis nuvažiavo. Kai atsitrenkė, matė žmogų. Jis turėjo matyti. Žvilgsniai nesusitiko, jis nebuvo atsisukęs. Policiją išsikvietė. Žala 440 litų.
Liudytojas A. J. paaiškino, kad atvežė sūnų ir sėdėjo savo automobilyje. Mašina stovėjo priešais nukentėjusio automobilį. Atvažiavo pilkos spalvos automobilis ir labai arti privažiavo. Pakėlė akis ir pamatė, kaip jis važiuodamas atgal pajudino tą mašiną. Sujudėjo stovinti mašina, iš to suprato, kad atsitrenkė. Paskui nuvažiavo į priekį, link išvažiavimo. Prasidarė šoninės durelės, kairės pusės ir išlipo žmogus iš mašinos, į kurią atsitrenkė. Vairuotojas, kuris atsitrenkė, nesureagavo. Nebuvo jokio stabtelėjimo. Išlipęs žmogus lyg bandė eiti, kelti ranką, šaukti.
Teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis - nuotraukas (9 - 11 b. l.), sprendžia, jog nustatyti automobilių pažeidimai nėra akivaizdūs. Byloje esančiose automobilio „Seat Alchambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros akte (12 b. l.) nurodyta, kad yra kontakto žymė ant užpakalinio bamperio. Įvertinus A. J. bei A. S. parodymus, kad automobilis, į kurį buvo atsitrenkta, sujudėjo, ir tai patvirtino asmuo nebuvęs nukentėjusiajame automobilyje, A. J., kitų bylos duomenų kontekste, R. K. privalėjo pajusti automobilių kontaktą, todėl darytina išvada, jog R. K. kaltei padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą pagrįsti įrodymų pakanka. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl R. K. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jo veiksmais buvo padaryta žala (440 litų ) kito asmens turtui.
R. K. 2014 m. spalio 1 d., apie 16.11 val., prie (duomenys neskelbtini) g. 26, Kaune, vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).
R. K. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė liudytojai A. J. ir A. S., autoįvykio metu susidūrusių automobilių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kad kaltininkas pajustų.
Aptarti duomenys leidžia teigti, kad R. K., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą, t. y. R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus.
Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis R. K. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to R. K. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 231.1 punkto reikalavimus.
Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniu pranešimu (b. l. 3 - 4), A. S. paaiškinimu (b. l. 5), A. J. paaiškinimu (b. l. 7), fotolentelėmis (b. l. 9 - 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 12), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13 - 14), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
R. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nežymūs, mažareikšmiai, į R. K. asmenį, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į nustatytą lengvinančią aplinkybę – asmuo gailisi, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų pasišalinęs iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. Teismo nuomone, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str., bus pasiekti paskyrus mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d., nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.