Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-40652-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2025 m. gruodžio 10 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio specialiojo išsilavinimo, dirbantis UAB „E.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis M. R. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad apie 19.00 val. atvažiavo į „Rimi“ parduotuvę būdamas blaivus, nusipirko 8 skardines alaus, iki 23.00 val. prie parduotuvės jas išgėrė. Planavo likti pas draugą, kuris gyvena netoli. Rado metodą, kaip sutaisyti savo automobilį – perskaitė straipsnį, kad galima automagistralėje važiuoti didelėmis apsukomis arba stovint laikyti užvestą automobilio variklį didelėmis apsukomis 15–20 min, todėl kieme stovėjo aukštomis apsukomis, gali būti, kad dėl to buvo iškviesta policija. Jautėsi apsvaigęs, bet suvokė situaciją. Nuvažiavo atbuline eiga iki (duomenys neskelbtini) kiemo, niekur toliau nesiruošė važiuoti, planavo tik perstatyti automobilį, nes jį buvo pastatęs netaisyklingai. Žinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali vairuoti transporto priemonės tokios būsenos. Savo elgesį vertina neigiamai. Problemų su alkoholio vartojimu neturi, bet tą dieną nusprendė išgerti, nes buvo tokia nuotaika. P. P. yra jo draugas, vienintelis asmuo, su kuriuo tiek laiko bendrauja, kartu dirba ir gyvena. Su juo kalbėjo apie šį įvykį, jis tai vertina neigiamai.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

1. Kaltinamojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2025 m. lapkričio 17 d., apie 19.00 val., atvažiavo į parduotuvę „Rimi“, esantį (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje nusipirko 8 skardines alaus, jį pradėjo gerti išėjęs iš parduotuvės, maždaug per 4 valandas išgėrė visą turėtą alkoholį. Kažkiek laiko pasėdėjęs automobilyje, apie 23.50 val. nusprendė automobilį perstatyti už parduotuvės, nes jį buvo pastatęs netaisyklingai ir trukdė kitiems asmenims pravažiuoti. Kadangi automobilis labai dūmijo, buvo girdėjęs, kad yra būdų tai sutvarkyti – važiuoti didesnėmis apsukomis arba pastovėti vietoje su užvestu varikliu apie 15–20 min. Planavo paskambinti pažįstamam, gyvenančiam netoli parduotuvės, būtų paprašęs parvežti jį namo. Jam vos pradėjus judėti atbuline eiga, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Sustojo, priėję pareigūnai pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Nuoširdžiai gailisi, niekada nėra vairavęs automobilio būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 81–84).

2. Liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba tyrėju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ajame skyriuje. 2025 m. lapkričio 17 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 19, apie 23.50 val., už parduotuvės „Rimi“ pastebėjo lengvąjį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo atbuline eiga. Vykdydami proaktyvią veiklą, nusprendė patikrinti automobilį bei jo vairuotoją. Sustabdę minėtą transporto priemonę nustatė, kad jos vairuotojas yra M. R., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, todėl patikrino asmens blaivumą ir M. R. 23.52 val. pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, 00.09 val. antro patikrinimo metu – 2,13 promilių girtumas. Asmuo su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo 2025 m. lapkričio 17 d., apie 23.00 val. (b. l. 45–48).

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo 2025 m. lapkričio 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pro parduotuvę „Rimi“, automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo stovintį automobilį „Audi“, kuris pasirodė įtartinas. Nuvažiavus į „Rimi“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, toje vietoje, kur buvo pastebėję automobilį, jo nebebuvo, jis buvo už parduotuvės „Rimi“. Privažiavus arčiau, automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Siekiant asmenį sustabdyti, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai. Nustatyta, kad automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjo M. R., jis pasirodė neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus M. R., ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartojo prieš 30 min. Patikrinus alkotesteriu asmens blaivumą, nustatyta, kad 23.52 val. jo iškvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, 00.09 val. – 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 54–53).

4. 2025 m. lapkričio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. 19, Vilniuje, stovi tamsios spalvos automobilis „Audi A3“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu nukreiptas į daugiabutį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–27).

5. 2025 m. lapkričio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2359771), iš kurių matyti, kad M. R. 2025 m. lapkričio 17 d. 23.52 val. nustatytas 2,06 promilių girtumas, o 2025 m. lapkričio 18 d. 00.09 val. – 2,13 promilių girtumas. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis gali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. (b. l. 28–31).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis M. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad įvykio dieną apie 19.00 val. atvažiavo į parduotuvę „Rimi“, nusipirko 8 skardines alaus, jas išgėrė prie parduotuvės, jautėsi apsvaigęs, tačiau norėjo perstatyti netaisyklingai pastatytą automobilį ir važiavo atbuline eiga. Liudytojas policijos pareigūnas D. N. patruliuodamas pastebėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios „Rimi“ parduotuvės automobilių stebėjimo aikštelėje stovintį įtartiną automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavus į tą vietą automobilio nebuvo, jis buvo už parduotuvės, privažiavus arčiau, automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai siekiant jį sustabdyti, nustatyta, kad automobilį vairavo kaltinamasis, kuriam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir neblaivumo laipsnis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kur buvo sustojęs kaltinamojo vairuotas automobilis. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 2,06 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis M. R. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

6. Iš kaltinamojo duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad M. R. suvokė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip veikti (apklausiamas teisme nurodė, kad nuo 19.00 val. iki 23.00 val. išgėrė 8 skardines alaus, jautė apsvaigimo požymius, nepaisant to, vairavo transporto priemonę), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. R. draugas P. P. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis šį prašymą palaikė.

15. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl M. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta. Be kita ko, būtina įvertinti ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. M. R. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, dirbantis UAB „E.“ suvirintoju, darbovietės pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas kaip geranoriškai bendraujantis su direktoriumi ir įmonės darbuotojais, profesionaliai besielgiantis su užsakovais, užduotis vykdantis laiku ir tinkamai, neturintis nuobaudų. Kaltinamasis nevedęs, praeityje neteistas, 2025 m. lapkričio 18 d. duomenimis, per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 4 kartus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Nustatytos M. R. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir daugiau įstatymus pažeidžiantis jo elgesys nepasikartos. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje M. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

17. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

18. Laiduotoju siekiantis būti P. P. teisme paaiškino, kad yra artimas M. R. draugas, jie pažįstami apie 16–17 metų, yra kilę iš to paties miesto (duomenys neskelbtini), Lietuvoje kartu gyvena dvejus metus, kartu dirba, leidžia laiką, bendrauja asmeninėmis temomis. M. R. jam nedelsiant papasakojo, kas nutiko. P. P. teigimu, draugo poelgis yra labai kvailas, kadangi kartu dirba ir mato jį kiekvieną dieną, stebės, kad tokie veiksmai nepasikartotų, M. R. gailisi. Nepastebėjo, kad kaltinamasis turėtų alkoholio vartojimo problemų. Prašyme perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą P. P. papildomai nurodė, kad M. R. yra ramaus būdo, nustebo, kad jis padarė nusikaltimą, po įvykio daug kalbėjosi apie jo elgesį, M. R. labai išgyveno ir gailisi dėl neapgalvoto savo poelgio, yra įsitikinęs, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, M. R. padarė reikiamas išvadas. Laiduotojas nurodė laidavimo institutą suprantantis taip, kad jis atsakys M. R. pakartotinai nusikaltus. Sutiko laiduoti reikiamam terminui, nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 760 Eur, išlaidos siekia 500–600 Eur, todėl prašė teismo laidavimą skirti be užstato.

19. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad P. P. dirba toje pačioje įmonėje – UAB „E.“ – pastolininku, darbovietės direktoriaus pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas teigiamai. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Iš M. R. ir P. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų tarpusavio ryšys yra glaudus, laiduotojas yra ne tik artimas kaltininkui, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti jam teigiamą įtaką.

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį P. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jo finansinę padėtį, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad M. R. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. R. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

23. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. M. R. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, tačiau įvertintina ir tai, kad asmuo vairavo tik automobilių stovėjimo aikštelėje neilgą atstumą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 19 d., t. y. nuo dienos, kai M. R. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

24. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju M. R. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios M. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas M. R.. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 3 180 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio – konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl M. R. priklausantis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

26. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio (nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus), kaltinamajam M. R., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tikslinga paskirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

27. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos; specialiosios teisės sustabdymas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, naikintinas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, iš M. R. yra paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

29. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2026 m. balandžio 18 d.) apribota M. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. R. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

30. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti M. R. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną M. R. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikinti; specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, naikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

M. R. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. R. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

P. P. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.