Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė protokolą dėl to, kad pareiškėja 2014-10-02 9.30 val., (duomenys neskelbtini), paliko transporto priemonę Renault Megane Scenic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir tuo padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, kelio ženklas buvo pastatytas naujai, apie jo egzistavimą pareiškėja nežinojo. Išvažiuojant iš kiemo šio ženklo nesimato, be to, šalia stovėjo kitos mašinos, todėl pareiškėja negalėjo pagalvoti, kad šioje vietoje palikti mašiną draudžiama. Už tokį pažeidimą pirmą kartą turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne bauda. Pareiškėja administracinį nurodymą įvykdė – sumokėjo skirtą 14 Eur baudą, nors su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko. Pareiškėjos manymu, ji buvo nubausta neteisingai ir nepagrįstai, neišsiaiškinus jos kaltės, neįvertinus aplinkybių visumos, kurias galima laikyti ypatinga sąlyga, pagrindžiančia padarytą pažeidimą. Skunde pareiškėja remiasi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245-6.249, 6.251, 6.271 straipsnių nuostatomis, teigia, kad dėl aukščiau išvardintų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus bei neigiamas emocijas, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl yra pagrindas jai priteisti neturtinę žalą.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas jokiais įrodymais, skunde pateikti vien teiginiai, kad pareiškėja nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio sustoti. Pareiškėja administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-3775/15 surašytą nurodymą įvykdė 2015-02-02, t. y. pavedimu sumokėjo 14 Eur dydžio baudą. Tai reiškia, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe pateikti paaiškinimus ir apskųsti administracinę nuobaudą. Pareiškėjai pripažinus padarytą administracinį teisės pažeidimą ir neginčijus savo kaltės, pažeidimo kvalifikacijos, per 10 darbo dienų sumokėjus atitinkamą sumą į valstybės biudžetą, administracinio teisės pažeidimo teisena buvo užbaigta. Pareiškėja nepagrįstai tvirtina, jog už pažeidimą jai turėjo būti skirta ne bauda, o įspėjimas, nes ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje įspėjimas, kaip galima administracinė nuobauda, nėra numatytas. Pareiškėja žalą kildina iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurį laiko neteisėtai surašytu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas savaime nesukėlė jai teisinių pasekmių, nepažeidė jos teisių, o tik buvo pagrindas pradėti padaryto administracinio teisės pažeidimo teiseną. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nes nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Pareiškėja prašo priteisti 50 Eur dydžio neturtinę žalą už tai, kad 2015-01-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. A10-3775/15 su nurodymu buvo nubausta 14 Eur bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas kildina iš Administracijos veiksmų.

2. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos (inter alia neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

3. Remiantis šioje byloje pateiktais raštiniais įrodymais, nustatyta, kad Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2015-01-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 (b. l. 15), dėl to, kad pareiškėja 2014-10-02 9.30 val., (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko stovėti automobilį Renault Megane Scenic (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Protokole Nr. A10-3775/15 pareiškėjai surašytas administracinis nurodymas, kuriame pareiškėjai pasiūlyta per 10 darbo dienų nuo šio protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 Eur baudą, pažymėta, kad už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą negalima skirti įspėjimo ir paaiškinta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, jį įvykdžius administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, nesumokėjus nurodytos baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 savo noru sumokėjo 14 Eur baudą (b. l. 21, 22).

4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja padarė administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-3775/15 nurodytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pareiškėja iš esmės nesutinka ir ginčija jai skirtą administracinę nuobaudą, mano, kad už minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą jai buvo pritaikyta per griežta nuobauda ir teigia, kad tokiais veiksmais Administracijos darbuotojai jai padarė neturtinę žalą.

5. Administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus taikymo tvarka reglamentuota ATPK, kuriame nustatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų (124¹ straipsnio 4 dalis). Šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda. Administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip du eurai. Administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama (260¹ straipsnio 1 ir 4 dalys). Jeigu į administracinio teisės pažeidimo protokolą šio kodekso 260¹ straipsnio nustatytais pagrindais buvo įrašytas administracinis nurodymas ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per šio kodekso 260¹ straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas per keturias darbo dienas nuo šio kodekso 260¹ straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto termino pabaigos pasiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Protokolas nesiunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nustatytu laiku įvykdo administracinį nurodymą (261 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą persiuntus organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, tokia byla yra nagrinėjama ATPK 21 skirsnyje „Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas“ nustatyta tvarka. Organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui (292 straipsnio 1 dalis).

Nurodytą teisinį reguliavimą apibendrinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, matyti, kad, nustatę, ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą, Administracijos darbuotojai pareiškėjai galėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu – pasiūlymu per 10 darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 Eur baudą. Taip pat matyti, kad pareiškėjai nustatytu terminu administracinio nurodymo neįvykdžius, administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu, o surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų pasiunčiamas organui (pareigūnui), ATPK nustatyta tvarka nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimti dėl to nutarimą, kuris galėtų būti skundžiamas apylinkės teismui. Pareiškėjai nustatytu laiku įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti baigiama.

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad Administracijos darbuotojas, nepažeisdamas ATPK nustatytos tvarkos, pareiškėjai surašė 2015-01-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 su administraciniu nurodymu – pasiūlymu sumokėti 14 Eur baudą. Taip pat pareiškėja buvo informuota apie šio administracinio nurodymo įvykdymo pasekmes, t. y. kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bus baigta (b. l. 15). Pareiškėja 2015-02-02 pavedimu savanoriškai sumokėjo paskirtą 14 Eur baudą (b. l. 21, 22). Taigi ji su protokole Nr. A10-3775/15 pateiktu siūlymu sutiko, pripažino savo padarytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą (kaip minėta, ginčo dėl to byloje nėra) bei atsisakė teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procedūras ATPK nustatyta tvarka (įskaitant paaiškinimų bei prašymų dėl padaryto pažeidimo teikimą), pareiškėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo baigta.

Nurodytas faktines aplinkybes įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir šiame sprendime nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Administracija ar jos darbuotojai, surašydami pareiškėjai 2015-01-21 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 su administraciniu nurodymu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kartu pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje yra numatyta vienintelė administracinė poveikio priemonė už šios teisės normos pažeidimą – piniginė bauda, todėl pareiškėjos argumentas, kad už jos padarytą pažeidimą jai administraciniu nurodymu turėjo būti skirtas įspėjimas, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti jai 50 Eur dydžio neturtinę žalą atmestinas, nenustačius vienos iš trijų būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos Administracijos (jos darbuotojų) veikos. Tai konstatavus atmestini ir pareiškėjos prašymai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.