- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- A-1504-143/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00947-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- I. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. D. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas), 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė protokolą dėl to, jog ji 2014 m. spalio 2 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) paliko transporto priemonę ,,Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje ir tuo padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pareiškėjos teigimu, kelio ženklas buvo pastatytas naujai, apie jo egzistavimą nežinojo. Išvažiuojant iš kiemo šio ženklo nesimato, be to, šalia stovėjo kitos mašinos, todėl negalėjo pagalvoti, kad šioje vietoje palikti mašiną draudžiama. Už tokį pažeidimą pirmą kartą turėjo būti skirtas įspėjimas, o ne bauda. Administracinį nurodymą ji įvykdė – sumokėjo skirtą 14 Eur baudą, nors su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko. Pareiškėjos manymu, ji buvo nubausta neteisingai ir nepagrįstai, neišsiaiškinus jos kaltės, neįvertinus aplinkybių visumos, kurias galima laikyti ypatinga sąlyga, pagrindžiančia padarytą pažeidimą. Pareiškėja rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.249, 6.251, 6.271 straipsnių nuostatomis, teigė, kad dėl išvardytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus bei neigiamas emocijas, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl yra pagrindas priteisti jai neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 10–13) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas jokiais įrodymais, skunde pateikti vien teiginiai, jog pareiškėja nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio sustoti. Pareiškėja administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-3775/15 surašytą nurodymą įvykdė 2015 m. vasario 2 d., t. y. pavedimu sumokėjo 14 Eur dydžio baudą. Taigi pareiškėja nepasinaudojo galimybe pateikti paaiškinimus ir apskųsti administracinę nuobaudą. Pareiškėjai pripažinus padarytą administracinį teisės pažeidimą ir neginčijus savo kaltės, pažeidimo kvalifikacijos, per 10 darbo dienų sumokėjus tam tikrą sumą į valstybės biudžetą, administracinio teisės pažeidimo teisena buvo užbaigta. Pareiškėja nepagrįstai tvirtino, jog už pažeidimą jai turėjo būti skirta ne bauda, o įspėjimas, nes ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje įspėjimas, kaip galima administracinė nuobauda, nėra numatytas. Pareiškėja žalą kildino iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurį laikė neteisėtai surašytu, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas savaime nesukėlė jai teisinių pasekmių, nepažeidė jos teisių, o tik buvo pagrindas pradėti padaryto administracinio teisės pažeidimo teiseną. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nes nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b. l. 33–36) atmetė pareiškėjos skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė priteisti 50 Eur dydžio neturtinę žalą už tai, jog 2015 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. A10-3775/15 su nurodymu buvo nubausta 14 Eur bauda už KET pažeidimą. Taigi neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja kildino iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. Pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos (inter alia neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu.
Teismas, remdamasis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. sausio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 dėl to, kad pareiškėja 2014 m. spalio 2 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti automobilį ,,Renault Megane Scenic“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) KET draudžiamoje vietoje ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Protokole Nr. A10-3775/15 pareiškėjai surašytas administracinis nurodymas, kuriame jai pasiūlyta per 10 darbo dienų nuo šio protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 Eur baudą, pažymėta, kad už ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą negalima skirti įspėjimo, ir paaiškinta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, jį įvykdžius administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama, nesumokėjus nurodytos baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus siunčiamas organui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pareiškėja pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 savo noru sumokėjo 14 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja padarė administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-3775/15 nurodytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą. Pareiškėja iš esmės nesutiko ir ginčijo jai skirtą administracinę nuobaudą, jos nuomone, už paminėtą KET pažeidimą buvo pritaikyta per griežta nuobauda, teigė, kad tokiais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai jai padarė neturtinę žalą.
Teismas vadovavosi ATPK 124¹ straipsnio 4 dalimi, 260¹ straipsnio 1, 4 dalimis, 261 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 1 dalimi. Apibendrindamas šį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, jog, nustatę ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai pareiškėjai galėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu – pasiūlymu per 10 darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti 14 Eur baudą. Pareiškėjai nustatytu terminu administracinio nurodymo neįvykdžius, administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu, o surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų pasiunčiamas organui (pareigūnui) ATPK nustatyta tvarka nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimti dėl to nutarimą, kuris galėtų būti skundžiamas apylinkės teismui. Pareiškėjai nustatytu laiku įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti baigiama.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojas, nepažeisdamas ATPK nustatytos tvarkos, pareiškėjai surašė 2015 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 su administraciniu nurodymu – pasiūlymu sumokėti 14 Eur baudą. Taip pat pareiškėja buvo informuota apie šio administracinio nurodymo įvykdymo pasekmes, t. y. kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bus baigta. Pareiškėja 2015 m. vasario 2 d. pavedimu savanoriškai sumokėjo paskirtą 14 Eur baudą. Taigi ji su protokole Nr. A10-3775/15 pateiktu siūlymu sutiko, pripažino savo padarytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies pažeidimą (kaip paminėta, ginčo dėl to byloje nebuvo) bei atsisakė teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procedūras ATPK nustatyta tvarka (įskaitant paaiškinimų bei prašymų dėl padaryto pažeidimo teikimą), pareiškėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo baigta. Teismo nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ar jos darbuotojai, surašydami pareiškėjai 2015 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-3775/15 su administraciniu nurodymu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kartu teismas pažymėjo, kad ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje yra numatyta vienintelė administracinė poveikio priemonė už šios teisės normos pažeidimą – piniginė bauda, todėl pareiškėjos argumentą, kad už jos padarytą pažeidimą jai administraciniu nurodymu turėjo būti skirtas įspėjimas, atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti jai 50 Eur dydžio neturtinę žalą atmestinas, nenustačius vienos iš trijų būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (jos darbuotojų) veikos. Tai konstatavus atmestini ir pareiškėjos prašymai priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 39) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi nebuvo įvertintos visos aplinkybės, t. y. kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus specialistas surašė protokolą dėl to, jog buvo užfiksuotas pažeidimas 2014 m. spalio 2 d. (t. y. (duomenys neskelbtini) paliko stovėti mašiną draudžiamoje vietoje). Apie tai negalėjo žinoti, nes atsirado naujas ženklas prieš sankryžą, todėl išvažiuodama iš kiemo negalėjo žinoti apie jo atsiradimą. Be to, pažeidimas buvo padarytas 2014 m. spalio 2 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-3775/15 su administraciniu nurodymu (pasiūlymu sumokėti 14 Eur baudą) surašytas tik 2015 m. sausio 21 d. Vien dėl to tokie veiksmai yra neteisėti, t. y. toks nurodymas negalėjo būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, visur yra nustatyti terminai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 42–45) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad byloje sprendžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o ne pareiškėjos administracinės atsakomybės klausimas; šiuo atveju tai, kokia kaltės forma pareiškėja padarė pažeidimą, yra neaktualu, kadangi ji sutiko su administraciniu nurodymu ir baudą sumokėjo, neginčijo savo kaltės. Pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo išaiškintos visos jos tolesnių veiksmų teisinės pasekmės, jei ji įvykdytų administracinį nurodymą, ir tuo atveju, jei jo neįvykdys. Administracinio nurodymo įvykdymo faktą skunde patvirtino pati pareiškėja. Ji apsisprendė netęsti bylos teisenos, nepasinaudojo galimybe pateikti paaiškinimus administracinio pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui ir galimybe apskųsti administracinę nuobaudą. Pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas 2014 m. spalio 2 d., nurodymas ir protokolas surašyti po trijų mėnesių, t. y. nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio, todėl šiuo atveju jokių neteisėtų veiksmų atsakovo atstovai nepadarė. Pastebi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas savaime nesukėlė pareiškėjai teisinių pasekmių ta prasme, kad nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apgintinų jos teisių ar įstatymų saugomų interesų, o buvo tik pagrindas pradėti jos atžvilgiu padaryto administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Administracinis nurodymas, kuris pagal savo prigimtį yra tik siūlymas asmeniui pripažinti administracinio nusižengimo padarymo faktą, nėra skundžiamas. Savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdu pareiškėja pasirinko žalos atlyginimo būdą. Pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmestini, kadangi ji neįrodė nė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovo atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (bylai aktuali 1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės ir savivaldybių deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus) arba jos pareigūnų veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovavusių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Iš bylos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (vyriausiojo specialisto D. D.) veiksmų neteisėtumą Vilniaus miesto savivaldybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėja sieja su, jos teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai paminėto pareigūno jai surašytu 2015 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo ji buvo kaltinama padariusia ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – sustojimą vietoje, kurioje KET draudžia sustoti ar stovėti. Šiame protokole taip pat buvo surašytas administracinis nurodymas, kuriame pareiškėjai buvo pasiūlyta savo noru sumokėti 14 Eur baudą. Nurodyme, be kita ko, buvo pateikta informacija apie ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatytą sankciją ir jos dydį bei paaiškinta apie paminėto pasiūlymo įvykdymo arba jo neįvykdymo teisines pasekmes (b. l. 5). Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas tai padarė, nepažeidusi tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK normų.
Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad paminėto administracinio nurodymo (pasiūlymo pareiškėjai sumokėti baudą, lygia pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje) teisinė, t.y. administracinė galia pasibaigė pareiškėjai sumokėjus tokio dydžio baudą savo noru. Tai yra numatyta ATPK 260¹ straipsnio 1 ir 3 dalyse. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad, sumokėjus pasiūlyto dydžio baudą, pareiškėja prarado teisę ATPK nustatyta tvarka kvestionuoti paminėtame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktą, taip pat tokiam faktui nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl šiais klausimais pareiškėjos pateikti argumentai kolegijos pripažintini nagrinėjamai bylai nereikšmingais ir yra atmestini. Kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiami paminėto pareigūno veiksmai (paminėto turinio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) buvo atlikti nepažeidus jokių tokiam veiksmui atlikti skirtų ATPK reikalavimų, tarp jų ir ATPK 35 straipsnio reikalavimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Todėl atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo prasme byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo (jo pareigūno) veiksmų neteisėtumą (CK 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjos skundo reikalavimų nepagrįstumo.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.