- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- e1-859-949/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) 2014 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 40 MGL (5200 Lt/1506 Eur) dydžio bauda. Pagal VMI prie LR FM pateiktą pranešimą matyti, kad J. S. yra iš dalies sumokėjęs paskirtą baudą - 618,71 eurų (b. l. 99-100),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis J. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra:
J. S. 2020 m. balandžio 27 d. apie 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą iš alkūnės smogė V. N. į lūpą, sukeldamas jam fizinį skausmą, bei vieną kartą spyrė į dešinį skruostą ir akį, tuo padarydamas muštinę dešinio antakio žaizdą, tokiu būdu nežymiai jį sužalojo.
Be to, J. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra:
J. S., iki 2020 m. balandžio 27 d. apie 21.50 val., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs, striukėje ant rankovės esančioje kišenėje neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,437 g, o ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,5 %.
Kaltinamasis J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam pareikštu įtarimu jis sutinka iš dalies, kadangi apie šį įvykį prisimena nedaug. (duomenys neskelbtini), jis gyvena pas mamą. Vakar dienos metu jis gėrė Dragūnų miške, ir ėjo po pietų namo. Kas vyko toliau pamena miglotai. Atsimena, kad prie jo namų atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė už tai, kad jis neva sumušė kaimynus. Ryte areštinėje pamatė, kad pats yra sumuštas, dešinės kojos bate rado butelio dugną. Iš kur ši šukė atsirado neturi supratimo, tačiau jo koja buvo sužeista. Taip pat ryte pastebėjo, kad yra mėlynė ant dešinės akies, iš kur ji atsirado taip pat negali paaiškinti. Kad būtų mušęs kaimyną, neprisimena, net neįsivaizduoja su kokiu kaimynu galėjo susimušti. K. V. nepažįsta, jei šis yra jo kaimynas, tai gali jį pažinoti tik iš matymo. Nėra turėjęs konfliktų nei su vienu iš kaimynų. Neneigia, kad jeigu ir buvo koks konfliktas, tačiau jis to neprisimena dėl savo girtumo. Jeigu sudavė smūgius ir nuo jo nukentėjo pašaliniai asmenys, tai dėl to nuoširdžiai gailisi ir dėl to nori šio asmens atsiprašyti. Pats pretenzijų niekam neturi, dėl sužalojimų mano, kad yra kaltas pats (b. l. 112-113).
Kaltinamasis J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino ir parodė, kad apie tos dienos įvykius pamena miglotai, tačiau neneigia, kad dėl muštynių atvykę prie jo namų, policijos pareigūnai patikrinę jį rado striukės kišenėje narkotinės medžiagos - kanapių. Kad tai jo medžiaga jis neginčija, nes kartais parūko. Ji galimai liko iš seniau ir buvo apie ją pamiršęs. Žolė buvo skirta jam, su niekuo nesidalino. Jis buvo parūkęs kanapių, tačiau ne tų, kurios buvo rastos striukės kišenėje. Labai gailisi, kad turėjo jas prie savęs. (b. l. 161-163).
Kaltinamasis J. S. dėl pareikšto patikslinto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie šiuos du įvykius jis davė parodymus ankščiau. Nieko papildomai papasakoti negali, nes šiuos du įvykius prisimena miglotai. Savo kaltės dėl padarytų kaimynui sužalojimų jis neginčija, nes po įvykio buvo pas pastarąjį nuėjęs pasikalbėti, matė, kad kaimynas buvo sumuštas. Nors pačio įvykio neprisimena, tačiau neneigia, kad konfliktas buvo, nors to ir neatsimena dėl girtumo. Pasikalbėjęs su kaimynu, jo atsiprašė, jis jam pretenzijų neturi, atleidžia. Žalą valstybei jis atlygino. Žino, kad byloje yra pareikštas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys 600 eurų sumai, kurį jis įsipareigoja atlyginti dalimis per 6 mėnesius, nes šiuo metu neturi galimybės padengti jo viso. Dėl to, kad nuo jo nukentėjo pašaliniai asmenys jis labai gailisi, ir pagal savo galimybes visą su šiais įvykiais padarytą žalą padengs. Be to, tvirtina, kad atvykę prie jo namų policijos pareigūnai jo striukės kišenėje rado narkotinės medžiagos - kanapių. Kad tai jo medžiaga jis neginčija, nes kartais parūko. Tačiau parūko tik retais atvejais, todėl ir buvo pamiršęs apie ją. Kad turėjo „žolės“ prie savęs jis neginčija, ir dėl to labai gailisi. Šiuo metu dirba, alkoholio nevartoja, narkotinių medžiagų nevartoja, nes apgalvojęs paskutinius įvykius suprato, kad pasekmės yra labai skaudžios. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kadangi dirba statybų srityje, artimiausiu metu į užsienį vykti neplanuoja. Esant galimybei prašo jam skirti laisvės apribojimą (b. l. 179-182).
Nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. apie 20.10 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Įeinant į laiptinę, pravėrė duris ir pastebėjo kaimyną, kuris gyvena bute numeris 4, tačiau jo nei vardo, nei pavardės nežino. Kaimynas nieko nesakęs, lipdamas laiptais žemyn iš karto pastebėjęs jį, spyrė iš kojos jam į dešinį skruostą ir akį. Gindamasis jis pastarąjį suėmė už kaklo, tuo metu šis vieną kartą iš alkūnės jam trenkė į lūpą. Pajuto, kaip iš akies srities jam pradėjo bėgti kraujas, todėl paleido pastarąjį ir atsitraukė į lauką, kad šis daugiau ant jo nepultų. Būnant lauke, kaimynas toliau elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie praeinančių nepažįstamų asmenų. Visą įvykį matė kaimynai, tačiau jų duomenų nežino. Jį užpuolęs asmuo elgėsi neadekvačiai. Konflikto metu prieš spiriant jam į veidą pastebėjo, kad kaimynas savo striukėje užsikišęs turėjo galimai degtinės butelį, kuris šiam iškrito iš už striukės ant žemės ir sudužo. Jį puldamas asmuo pametė batą ir pats įlipo į savo butelio šukes. Taip pat asmuo puldamas ant jo, nusivilko savo žalsvą striukę ir ją numetė ant juodos spalvos automobilio, tačiau koks automobilis tai buvo neįsidėmėjo. Konflikto metu atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė jį užpuolusį asmenį. Viso įvykio metu patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota lūpa, dešinysis skruostas bei dešinė akis (b. l. 1-9).
Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. N. parodė, kad prie savo ankščiau duotų parodymų papildo, kad dėl jam šio įvykio metu padarytų sužalojimų jis po įvykio buvo pristatytas į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur jam susiuvo dešinėj pusėj antakį ir išleido namo. Po įvykio jautė skausmą antakio srityje, diskomfortą, nes dėl ištinusios akies negalėjo matyti. Kreipėsi į savo šeimos gydytoją, nes toks dirbti negalėjo. Po įvykio turėjo nedarbingumą tris savaites. Kadangi dėl turėto nedarbingumo prarado pajamas, nes dirbdamas tas tris savaites uždirbtų 600 eurų, tai nori, kad kaltininkas jam atlygintų jo turėtus nuostolius, todėl reiškia civilinį ieškinį 600 eurų sumai. Po įvykio su jį sumušusiu kaimynu nebendravo. Patikslina, kad dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu jis neprieštarauja, sprendimo neskųstų, jeigu jam būtų atlyginta padaryta žala (b. l. 38-40).
Liudytojas V. S. parodė, kad dirbdamas 2020 m. balandžio 27 d. su viešo saugumo tarnybos jaunesniuoju specialistu M. G. apie 20.23 val. iš Klaipėdos AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Kretingos g. 11 vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, prie laiptinės pastebėjo du asmenis, tai buvo liudytojas ir kaltininkas. Nukentėjusysis tuo metu buvo savo bute ir pamatęs juos pro langą išėjo į kiemą. Nukentėjusysis V. N. paaiškino, kad jis su liudytoju E. M. grįžo automobiliu po darbo namo. Prie namo laiptinės J. S. puolė jį mušti, kumščiais trenkdamas į veidą. Ant V. N. veido matėsi įdrėskimo žymės, patinimas. Todėl į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją med. pagalbą. Nukentėjusysis paaiškino, kad liudytojas E. atskubėjo jam į pagalbą ir gindamas jį sudavė Jevgenijui ranka į veidą. Pastebėjo, kad kaltininkui buvo kruvina burna, ir jis buvo susipjaustęs koją stiklo šukėmis. V. N. dėl sumušimo teigė turintis pretenzijų. Kaltininkas buvo sulaikytas ir įsodintas į tarnybinį automobilį. Jiems aiškinantis įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju ir liudytoju buvo pastebėta ant automobilio užmesta mėlyna striukė, kuri, pasak liudytojo, priklauso J. S.. Paklausius J. S., ar tai jo striukė, šis iš pradžių nieko neatsakė, tačiau pristatant jį į policijos komisariatą patvirtino, kad striukė yra jo. Apžiūrint striukę ir joje esančius daiktus, ant rankovės esančioje kišenėje buvo rasta augalinės kilmės, rusvai žalios spalvos, specifinio kvapo galimai narkotinė medžiaga. Rasta medžiaga buvo išimta ir supakuota į spec. paketą Nr. 454336. J. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 54-57).
Liudytojas E. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. apie 20.30 val., važiuodamas iš darbo namo, pakeliui pavežė kaimyną V. N., ir jie kartu grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini) namą. Įvažiavęs į namo kiemą, prie pirmos laiptinės jis pastebėjo kaimyną J., kuris gestikuliavo rankomis, t. y. rodė nepadorius ženklus pirštais. Išlipus jiems su V. iš automobilio, V. nuėjo link pirmos laiptinės, o jis dar pasiliko prie automobilio. Tuo metu J. mosikuodamas rankomis greitu žingsniu pasitiko V., o V., nenorėdamas su juo susidurti, apėjo jį ir patraukė link savo laiptinės. Jis tuo metu ėjo link parduotuvės, esančios už jų namo. T. J. pasivijo jį jau beveik prie namo kampo, ir kovotojo pozoje šokinėjo aplink jį, mosikuodamas rankomis. J. kelis kartus jam bandė suduoti, tačiau nepataikė, kadangi jis smūgių išvengė, ir matydamas, kad šis yra priešiškai nusiteikęs, konfliktuoja, sudavė Jevgenijui du smūgius, ir po antro smūgio J. nuvirto ant žemės. Šiam nukritus dar vieną kartą spyrė jam su koja, matė, kad pataikė kažkur per rankas, kuriomis jis uždengė krūtinę. Tuo metu J. pašoko ant kojų ir bėgo link savo laiptinės, kur tuo metu stovėjo V.. V. buvo jau atidaręs laiptinės duris. J. įsibėgėjęs pastūmė V. į laiptinės vidų, ir užtrenkė laiptinės duris. Laiptinės durys yra su langeliu, todėl jis priėjęs prie jų pamatė, kad laiptinės tambūre vyksta grumtynės. Pamatė, kad V. iš dešinio antakio bėga kraujas, ir atsirado poodinė kraujosruva po dešine akimi. Kitų asmenų laiptinėje nesimatė. Jis bandė atidaryti duris, bet elektroninis užraktas neleido jų atidaryti. V. pro duris pašaukė, kad paspaustų užrakto jungiklį. Kadangi vyko grumtynės, V. durų nesugebėjo atidaryti. Tuo metu pastebėjo, kad į namo kiemą atvažiavo kaimynai, kurie gyvena toje pačioje laiptinėje, kur vyko grumtynės, ir jis paprašė, kad atidarytų laiptinės duris. Įbėgo į laiptinę, pamatė, kad V. ir J. buvo susikibę grumtynėse. Norėdamas juos išskirti jis sudavė kumščiu Jevgenijui du kartus į nugarą, kad šis paleistų V.. Po jo smūgių J. paleido V. ir pats pakilo laiptais iki pirmo aukšto aikštelės, kur, įsikabinęs rankomis į turėklus, pradėjo mosikuoti kojomis. Tada jis paėmė V. turėtą sportinį krepšį su darbiniais rūbais ir metė jį J. į kojas, ir šuoliu pagriebęs J. už vienos kojos patraukė jį link savęs, nutempė nuo aikštelės laiptais žemyn, t. y. į laiptinės tambūrą. K. J. nerimo, buvo agresyvus, laikant jį prispaudus prie žemės jis vis bandė išsisukti, priešinosi, todėl norėdamas jį „neutralizuoti“ sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau trijų smūgių į liemens sritį, matė, kad pataikė į korpusą. T. J. suglebo, aprimo, ir jis suėmęs jį už kojų nutempė ant pievelės šalia įėjimo. Tuo metu į laiptinę įėjo kaimynai ir V. nuėjo namo. Jam stovint ir atstatinėjant kvėpavimą po grumtynių, J. atsistojo ant kojų ir vėl bandė provokuoti muštynes, šokinėdamas aplink jį ir užsiėmęs boksininko stovėseną bandė tęsti toliau konfliktą, bet jau laikėsi smūgio atstumo. Šį įvykį matė ir kiti kaimynai, nes girdėjo kaip pro balkoną iš 9 ir 12 buto kaimynės šaukė, kad iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams J. laukė laiptinės tarpduryje. O jis stovėjo automobilių aikštelėje. Patikslina, kad grumtynių metu J. išsivilko iš striukės ir matė, kad jis ją užmetė ant automobilio stovėjusio aikštelėje. Apie tai, kad jo striukėje buvo rastos kanapės jis sužinojo tik vėliau, kai jam papasakojo V. kitą dieną grįžęs iš policijos. Patikslina, kad šio įvykio metu J. elgėsi neadekvačiai, bet ar jis buvo išgėręs ar pavartojęs jis nežino, įvykio metu alkoholio kvapas nuo jo sklido. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo (b. l. 60-62).
Iš 2020 m. balandžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, nustatyta, jog V. N. nurodė, jog 2020 m. balandžio 27 d. apie 20.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžus namo, įeinant į laiptinę, dėl neaiškių priežasčių jį užpuolė kaimynas, gyvenantis namo pirmame aukšte, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Kaimynas vieną kartą iš alkūnės trenkė į lūpą ir vieną kartą iš kojos spyrė į dešinį skuostą taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį. (b. l. 1-2, 10-11).
Iš VšĮ „Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties“ 2020 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 213/1.14 PK matyti, jog pateikta V. N. kvietimo kortelė dėl 2020 m. balandžio 27 d aptarnauto kvietimo adresu (duomenys neskelbtini)., iš kurios nustatyta, jog 2020 m. balandžio 27 d 20.34 val. atvykusi GMP nustatę preliminarią diagnozę - veido mušta žaizda (b. l. 46-47).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 718/2020 (03) matyti, jog V. N. nustatyta muštinė dešinio antakio žaizda atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryta buka jėga, galėjo gautis sudavus vieną smūgį ranka ar spiriant, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51).
Neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
Iš Klaipėdos AVPK specialisto V. S. 2020 m. balandžio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 27 d. patruliuojant kartu su VST jaunesniuoju specialistu M. G. apie 20.23 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus nurodytu adresu, prie laiptinės pastebėjo asmenis: E. M., V. N. ir J. S.. E. M. ir V. N. paaiškino, kad grįžus po darbo namo, prie namo laiptinės J. S., puolė V. N. mušti, kumščiais trenkdamas į veidą. Ant V. N. veido matėsi įdrėskimo žymės, patinimas. V. N. apžiūrėjo GMP brigada, suteikė pirmąją med. pagalbą. V. N. dėl sumušimo teigė turintis pretenzijų. J. S. sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Įvykio vietoje mėtėsi mėlynos spalvos striukė, kuri J. S. teigimu priklauso jam. Apžiūrint striukę ir joje esančius daiktus, ant rankovės esančioje kišenėje buvo rasta augalinės kilmės, rusvai žalios spalvos, specifinio kvapo galimai narkotinė medžiaga. Medžiaga iš striukės kišenės buvo išimta ir supakuota į paketą Nr. 454336 (b. l. 64, 147).
Iš 2020 m. balandžio 27 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 10 matyti, kad J. S. šlapime rasta narkotinių medžiagų THE ir COC (marichuana ir kokainas) (b. l. 133).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 202 m. gegužės 25 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-1184399-20 matyti, jog žaliai rusvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš paketo Nr. 454336, 2020-04-27 rastos ir paimtos pas J. S., yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,437 g , ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,5 % (b. l. 137-140).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. S. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. N. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, smogdamas iš alkūnės pastarajam į lūpą bei vieną kartą spirdamas į dešinį skruostą ir akį, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia V. N. fizinį skausmą, žaloja jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Taigi šios nusikalstamos veikos objektas – visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką, o dalykas – narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais, paprastai aktyviais veiksmais: gaminant, perdirbant, įgyjant, laikant, gabenant ar siunčiant narkotines ar psichotropines medžiagas. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas ir to nori.
Išanalizavęs ir įvertinęs anksčiau nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,437 g , ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,5 %, iki kol 2020 m. balandžio 27 d. apie 20.30 val. policijos pareigūnai šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė. Šios narkotinės medžiagos grynasis kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ (su vėlesniais pakeitimais) nurodyto nedidelio kiekio, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio, kas ir galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nusikalstamų veikų stadiją - veikos baigtos. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – dirba, ankščiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nustatant įpareigojimus, bei BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei BK numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu (2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 (nuo 2018-10-01) (TAR, 2017, Nr. 2017-21692). Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį ir priskiriamos greta esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11, 12 straipsniai), todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - nuo 2020 m. balandžio 27 d. 20.40 val. (b. l. 183-185) iki 2020 m. balandžio 28 d. 15.12 val. (b. l. 187-188), t. y. 1 para, laikant, kad kaltinamasis yra atlikęs dviejų dienos laisvės apribojimo bausmės dalį (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis).
J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 0.229 g kanapių (antžeminių dalių), likusių po cheminio tyrimo, perduotos saugojimui PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį - saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius (b. l. 137-140, 141); objektų tyrimo pakuotė, t. y. popierinis vokas su tuščiu paketu, likę po atliktos ekspertizės, perduotas saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlį (b. l. 142-145, 146), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Civilinis ieškovas V. N. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. S. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudamas atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 600 Eur turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 41). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo V. N. psichologiniai išgyvenimai, diskomfortas, nepatogumai, neteko dalies pajamų. Kaltinamasis J. S. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir įsipareigoja atlyginti padarytą žalą (b. l. 86). Byloje pateiktas civilinio ieškovo su kaltinamuoju J. S. 2020 m. liepos 27 d. sudarytas susitarimas - įsipareigojimas dėl žalos V. N. atlyginimo. Susitarime - įsipareigojime numatyta, kad kaltinamasis J. S. 600 Eur žalą įsipareigojo atlyginti per 6 mėnesius, sumokėdamas pinigines lėšas grynais, dalimis po 100 Eur kas mėnesį iki 2021 m. sausio 30 d. (b. l. 43).
BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia šalims teisę bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą dėl pareikšto civilinio ieškinio taikos sutartimi. Tokiu atveju teismas patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukia bylą. Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Šiuo atveju yra visos sąlygos patvirtinti civilinio ieškovo V. N. ir kaltinamojo J. S. sudarytą taikų susitarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir J. S. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2020 m. balandžio 27 d. 20.40 val. iki 2020 m. balandžio 28 d. 15.12 val., t. y. 1 parą ir laikyti, kad kaltinamasis yra atlikęs dviejų laisvės apribojimo dienų bausmės dalį.
Patvirtinti kaltinamojo J. S. ir civilinio ieškovo V. N. sudarytą susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos V. N. atlyginimo, pagal kurią kaltinamasis J. S. įsipareigoja 600 Eur žalą V. N. atlyginti per 6 mėnesius, sumokėdamas pinigines lėšas grynais, dalimis po 100 Eur kas mėnesį iki 2021 m. sausio 30 d.
J. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 0.229 g kanapių (antžeminių dalių), likusių po cheminio tyrimo, perduotos saugojimui PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius; objektų tyrimo pakuotę, t.y. popierinį voką su tuščiu paketu, likusį po atliktos ekspertizės, perduotos saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlį, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Išaiškinti J. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.