Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-583-777/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2A-583-777/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10388-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-583-777/2014

Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-06-3-10388-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 75.7; 99.5; 121.14; 121.18; 121.21; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. balandžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei A. S., trečiasis asmuo A. S. dėl skolos priteisimo, atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei R. D., trečiasis asmuo A. S., dėl prievolės pripažinimo asmenine prievole ir trečiojo asmens A. S. priešieškinį ieškovei R. D. dėl netesybų sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš solidarios atsakovės A. S. 41 842,10 Lt skolos, 8 400 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad A. S. pagal 2009-11-20 sutartį iš ieškovės pasiskolino 56 000 Lt, užtikrinant prievolės įvykdymą buvo įkeistas atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantis butas. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinys reikštinas tik solidariai atsakovei, nes nepadengta skolos dalis iš varžytynių parduoto įkeisto turto išieškoma iš skolininko A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00485.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą pripažinti, kad prievolė pagal paskolos sutartį, 2009-11-20 sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens, yra asmeninė trečiojo asmens prievolė; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė nėra susijusi jokiais paskoliniais santykiais ir neatsako solidariai pagal trečiojo asmens prievoles ieškovei. Paskolos sutartis nėra susijusi su šeimos poreikių tenkinimu, paskolos sutartyje atsakovė nepasirašė, nebuvo laiduotoja. Hipotekos lakšte skolininku taip pat nurodytas tik trečiasis asmuo, hipotekos lakšte atsakovė pasirašė tik kaip įkeičiamo turto savininko sutuoktinė. Nurodė ir tai, kad 56 000 Lt suma buvo reikalinga V. K., kuri turėjo skolų.

Trečiasis asmuo pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą sumažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-16635-144/2011 nustatytų delspinigių dydį iki 10 400 Lt. Nurodė, kad priskaičiuotų netesybų dydis yra aiškiai per didelis, beveik siekia pačios skolos dydį, tai sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens priešieškinį atmetė, o atsakovės priešieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis pasirašyta vieno paskolos gavėjo – trečiojo asmens A. S., tiek 2011-01-10 teismo nutartyje už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, tiek 2011-11-14 teismo nutartyje dėl lėšų paskirstymo nurodyta, kad skolininkas yra vienas asmuo – A. S.. Šioje teismo nutartyje konstatuotas visos skolos dydis, apimantis tiek pagrindinę skolą, tiek apskaičiuotus delspinigius, nurodyta atlyginta skolos dalis iš parduoto nekilnojamojo turto, taip pat likęs nepadengtos skolos dydis. Šių aplinkybių nei kreditorė, nei skolininkas bei jo sutuoktinė neginčijo, t. y. nepareiškė reikalavimų ginčo teisenos tvarka, neapskundė hipotekos teisėjo priimtų nutarčių nustatyta tvarka. Pasak pirmosios instancijos teismo, šios aplinkybės patvirtina, jog nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, teismas neturi įstatymų numatyto pagrindo proceso dalyvių ar savo iniciatyva įtraukti į procesą naują skolininką (kitą sutuoktinį) nei byloje, susijusioje su vykdymo procedūrų įgyvendinimu. Priešingu atveju teisės ir pareigos būtų nustatytos byloje nedalyvavusiam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad prievolė pagal tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2009-11-20 sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė trečiojo asmens prievolė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir yra pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinį.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas, nesutiko, šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, – jos ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesivadovavo CK 3.109 straipsnio normomis. Šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Ieškovės vertinimu, kadangi išieškojimas buvo nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog atsakomybė pagal paskolos sutartį atsirado abiem sutuoktiniams. Apeliantė nurodo, nors atsakovė ir nepasirašė paskolos sutartyje, tačiau pasirašė hipotekos lakšte ir neprieštaravo sudarytam sandoriui, neginčijo teismų procesinių sprendimų. Be to, sutuoktiniai gautas lėšas pagal sandorį perskolino ir už tai gavo atlygį. Atsakovė neįrodė, jog gautos lėšos už pinigų perskolinimą buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė byloje esančio oficialaus įrodymo – 2011-07-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris paaiškina šalių elgesio motyvus sudarant paskolos sandorį. Dėl to netinkamai išsprendė bylą, tai iš esmės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimo dalį ir priimti naują.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialines ir proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remdamiesi jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymo ar sutarties įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Tokia kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimų pagrindu padaryta išvada reiškia, kad, spręsdamas klausimą dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, teismas turi pateikti argumentus tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iš solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukūrimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari. Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą. Nuo šalis siejančios prievolės pobūdžio priklauso įrodinėjimo dalyko apimtis (pakanka nustatyti prievolės solidarumą arba reikia vertinti tiek prievolės bendrumą, tiek iš jos kylančios civilinės atsakomybės solidarumą), todėl ginčą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju privalo išanalizuoti bylos faktus ir nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi nagrinėjamu atveju 2009-11-10 paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais.

Pažymėtina, kad toks yra ir kasacinio teismo išaiškinimas, pagal kurį tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2012), nagrinėjamu atveju ieškovei.

Kaip liudytojas apklaustas ieškovės tėvas V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Simonavičiai sakė, kad skolins pinigus giminaitei (b. l. 77). Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad apie tai žinojo (turėjo žinoti) ir ieškovė. Šias aplinkybes patvirtina ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, rašytinė bylos medžiaga. Todėl konstatuotina, kad 2009-11-10 paskolos sutartis buvo sudaryta V. K. finansinėms problemoms spręsti artimiausiam 1 mėnesio laikotarpiui (A. S. įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009-12-10). Be to, paskolos suma (56 000 Lt) tokiam trumpam laikotarpiui ir gebėjimas ją atiduoti per vieną mėnesį, o laiku paskolos negrąžinus įsipareigojimas mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (po 280 Lt), akivaizdu, kad nesusijęs su Simonavičių šeimos poreikiais. Juolab, kad ieškovės suteikta paskola buvo užtikrinta S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančiu adresu X, įkeitimu, t. y. nebuvo siejama su Simonavičių šeimos pajamomis. Jeigu būtų toks ginčo sandorio dydis „šeimos poreikiams tenkinti“, tai jis, teismo manymu, objektyviai per didelis ir neprotingas, nes už tokią sumą turėtų būti kažkas brangaus įgyjama, bet neišleidžiama šiaip sau. Iš esamų duomenų, įrodymų byloje teismas negali padaryti net prielaidos, kad A. S. paimta paskola buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti.

Be to, byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad ieškovė ir Simonavičiai susitiko notarinėje kontoroje paskolos sutarties sudarymo dieną, iš anksčiau nebuvo pažįstami. Todėl galima daryti išvadą, kad paskolos sutarties sąlygos buvo suderintos notarinėje kontoroje paskolos sutarties sudarymo dieną. Ieškovė R. D. teismo posėdžio metu (b. l. 73 antra lapo pusė) patvirtino, kad notarinėje kontoroje sudarant paskolos sutartį dalyvavo ir A. S. sutuoktinė. Tačiau paskolos sutartis buvo sudaryta tik su A. S.. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad į paskolos sutartį kaip bendraskolė būtų įtraukta ir jo sutuoktinė. Vadinasi, ieškovę tokia situacija tenkino.

Vien tik pasirašymas hipotekos lakšte nereiškia, jog atsakovė pritarė ir trečiojo asmens (savo sutuoktinio) sudarytam paskolos sandoriui. Atsakovė pritarė prievolės užtikrinimui pagal sudarytą sandorį, o ne pačiam paskolos sandoriui. Pažymėtina, jog hipotekos objekto savininkas gali nesutapti su sandorio šalimi, kuria užtikrinamas skolinio įsipareigojimo įvykdymas. Sudarius hipotekos sandorį savaime nereiškia, jog viena iš hipotekos sandorio šalių tapo sutarties šalimi, kuria užtikrintas reikalavimo įvykdymas.

Įvertinus 2009-11-10 paskolos sutarties sąlygas (numatytus delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną) ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad S. ir/ar jo sutuoktinė A. S. su V. K. būtų susitarę gautus pinigus perskolinti už atlygį, taip pat įvertinus ir tai, kad A. A. S. 1 000 Lt davė už vargą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pinigai buvo perskolinti už atlygį. Juolab, kad byloje nėra duomenų, kad iš 2009-11-10 paskolos sutarties Simonavičiai būtų gavę kokios naudos. Priešingai, prarado už paskolą įkeistą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą.

Taip pat teisėjų kolegija vertindama apeliantės argumentus nesutinka su jos pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė byloje esančio oficialaus įrodymo 2011-07-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris paaiškina šalių elgesio motyvus sudarant paskolos sandorį. Šiuo atveju pažymėtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sandorio sudarymo aplinkybių, dėl to netgi ir įvertinus apeliantės nurodomą įrodymą, tai nekeistų teisinio santykio kvalifikavimo. Šiuo nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovė siekdama sutuoktinių prievolę pripažinti solidaria turi įrodyti, kad 2009-11-10 paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą nesivadovavo CK 3.109 straipsniu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog procesinio rezultato prasme civilinė byla išnagrinėta teisingai. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą vien dėl to, kad sprendžiant ginčą nebuvo vadovautasi atitinkamomis teisės normomis, reikštų formalų teisingumo vykdymą (CPK 328 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nekyla sutuoktinių solidari prievolė pagal ginčo paskolos sutartį (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Ieškovės R. D. 2009-11-10 paskola A. S. laikytina asmenine jo paskola.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta GailevičienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisErinija Kazlauskienė