- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- II-228-1007/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00167-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovams Ž. R., E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, dėl kurio nutarimas priimtas – N. K. skundą dėl ne teismo tvarka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-887-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-887-2023 N. K. (toliau – ir Skundą pateikęs asmuo, pareiškėjas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 60 eurų bauda už tai, jog 2023 m. gegužės 24 d. 14.12 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele 829 „Ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“ galiojimo zonoje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punkto reikalavimus ir KET 1 priedo Nr. 333 punkto reikalavimus (b. l. 3).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, N. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-887-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde nurodė, jog 2023 m. birželio 5 d. N. K. vardu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2023 m. gegužės 24 d. 14.12 val. jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklo 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele 829 „Ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“. (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo, kuris buvo numatytas 2023 m. liepos 20 d., pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku į (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), apsisuko ir nepažeisdamas KET ties tuo pačiu namu pasistatė automobilį.
2.2. Pažymėjo, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, jokio kelio ženklo, draudžiančio sustoti ar stovėti tuo metu įrengto nebuvo. Prieš statydamas automobilį ties (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, atkreipė dėmesį, kad ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 413, taip pat, kad toje pačioje kelio pusėje (ties namu Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nubraižytas geltonos spalvos zigzagas. Taip pat pažymėjo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nusižengimu kaltinamas asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti nutarimą nubausti asmenį administracine tvarka (b. l. 1).
Atsiliepimas
3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas iš esmės ginčija skundžiamą nutarimą, teigdamas, kad toje vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis, nebuvo stovėjimą draudžiančio kelio ženklo. KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedo „Kelio ženklai“ 3 skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai“ 5 punktas teigia, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos <...>.
3.1. Pažymėjo, kad ginčo atveju, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve stovi kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, kurio galiojimo zona tęsiasi iki kitos sankryžos su ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Šis kelio ženklas turi papildomą lentelę, kuri nustato jo galiojimo laiką, t. y. trečiadieniais nuo 12 val. iki 16 val. Nurodė, jog pareiškėjas automobilį pastatė būtent šio ženklo galiojimo zonoje – trečiadienį. Pažeidimas užfiksuotas 14.12 val., dėl ko pareiškėjas ir yra traukiamas atsakomybėn. Todėl padaryta išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 37–38).
4. Teismo posėdžio metu N. K. prašė teismo skundą patenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, jog 2023 m. gegužės 24 d. važiavo nuo Šiaulių miesto centro pusės pas odontologą. Važiuojant nuo žiedo pusės (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, dešinėje pusėje prie parduotuvės buvo ženklas „Stovėjimo vieta“, o važiuojant toliau link (duomenys neskelbtini) gatvės – ženklas „Švaros diena penktadieniais nuo 12 val. iki 16 val.“. Kitoje kelio pusėje, kur jam reikėjo sustoti – prie sankryžos, nebuvo jokių ženklų, išskyrus ženklą, žymintį dviračių ir pėsčiųjų taką. Draudžiančio ženklo apsisukti nebuvo. Apsidairęs nematė gatvėje pastatytų kelio ženklų, draudžiančių stovėti. Pamatęs, kad kitoje gatvės pusėje yra laisvų vietų automobiliui pastatyti leidžiamoje vietoje apsisuko ir pastatė automobilį į buvusią laisvą vietą. Išvažiavo po vizito pas odontologą. Gavęs iš VMI pranešimą apie jo atžvilgiu paskirtą baudą pagalvojo, kad bauda skirta, galbūt, už greičio viršijimą. Po kurio laiko iš savivaldybės gavo atsiliepimą, kuriame buvo nurodyta, kad bauda skirta už stovėjimą. Suabejojęs, jog galbūt tikrai neleistinoje vietoje pasistatė automobilį, nuvažiavo į vietą, kurioje buvo pasistatęs automobilį. Nuvažiavęs pamatė, kad toje vietoje jokių kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilį, nėra. Ženklas, dėl kurio jis nubaustas, yra pastatytas važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. nuo pietinės miesto dalies. Tuomet ir parašė atsiliepimą. Pažeidimą užfiksavo pareigūnas S. B., nagrinėjęs jo skundą. Mano, kad šis pareigūnas turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, nes pareigūnas, užfiksavęs pažeidimą, negali nagrinėti skundo. Pats bylos nagrinėjime nedalyvavo. Nesutikęs su jam paskirta 60 eurų bauda parašė išsamesnį pranešimą, kuris buvo atmestas. Tuomet ir kreipėsi į teismą. Teisę vairuoti transporto priemonę turi 26 metus. Per visą šį laikotarpį nei karto nebuvo baustas už administracinius teisės pažeidimus. Pažymi, kad birželio pabaigoje arba liepos pradžioje toje vietoje, kurioje jis buvo nubaustas, Šiaulių miesto savivaldybė pastatė ženklą „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele „Trečiadieniais nuo 12 val. iki 16 val.“. Nebūtų statęs automobilio toje vietoje, jei būtų buvęs ženklas, draudžiantis stovėti. Lieka neaišku, kodėl savivaldybė pastatė ženklą po jo nubaudimo. Pažymi, kad jis negyvena tuo adresu, kur pastatė automobilį, kad tą dieną jis atvyko pas odontologą. Nuo tos vietos, kur pasistatė automobilį, vienas ženklas stovi 600 metrų atstumu, kitas – 700-800 metrų atstumu. Apsisuko ties „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve, priešais kurią ir pasistatė automobilį. Pažymi, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve yra ne vienas įvažiavimas ir ne viena galimybė apsisukti. Jį suklaidino, kadangi nebuvo dubliuojančių ženklų bei ženklų iš jo pusės. Kaip ir minėjo anksčiau, apie jam paskirtą baudą pamatė savo VMI paskyroje. Baudos nesumokėjo, nes nenorėjo pakliūti sukčiams. Gavęs elektroniniu paštu pranešimą apie jo atžvilgiu surašytą protokolą iš karto nuvyko į Šiaulių miesto savivaldybę dėl atsiliepimo pateikimo. Pateikus atsiliepimą, S. B. jo atžvilgiu priėmė nutarimą, kurį jis ir skundžia. Savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje gyvena nuo 2002 metų. Gatve, kurioje pasistatė automobilį, važiuoja labai retai. Paprastai važinėja (duomenys neskelbtini) gatve arba (duomenys neskelbtini) gatve. Baigiamųjų kalbų metu N. K. nurodė, kad papildomas ženklas buvo pastatytas, kad nebūtų ginčų. Mano, kad administracinio nusižengimo pažeidimo nepadarė, automobilį pastatė leistinoje vietoje.
4.1. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovė Ž. R., nurodė, jog nutarimas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais nustačius visas faktines aplinkybes, ištyrus įvykio esmę ir įvertinus lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių nėra nustatyta, priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teismas neturėtų pareiškėjo skundo tenkinti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve yra pastatytas kelio ženklas Nr. 333, kurio galiojimo zona tęsiasi iki kitos sankryžos su ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Šis kelio ženklas turi papildomą lentelę, kuri nustatė ženklo galiojimo laiką. Pareiškėjas automobilį pastatė šio ženklo galiojimo metu ir šios aplinkybės yra patvirtintos miesto koordinavimo skyriaus padarytomis nuotraukomis. Mano, kad pareigūnas, ištyręs administracinio nusižengimo bylą, tas aplinkybes vertino tinkamai, pagrįstai ir nustatė, kad protokolu ir ginčijamu nutarimu buvo pažeistas ANK 417 str. 2 d., kuri numato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles yra draudžiama stovėti. Teismų praktikoje nurodoma, kad ši administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamo straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus. Kaltės forma yra tyčia ir neatsargumas ir teismų praktikoje vertinama, kad tai nešalina nusižengimo padarymo aplinkybių ir asmuo turi būti pripažįstamas kaltu. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino pareiškėjas, kad neva jį sutrikdė tai, kad kelio ženklo nebuvo iš tos pusės, iš kurios jis atvažiavo. Kaip matyti, toje pusėje, kurioje jis apsisuko, taip pat stovi draudžiantysis kelio ženklas Nr. 333 su papildoma lentele. Pagal byloje esančias nuotraukas matyti, kad pagal automobilio pastatymo vietą netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos arčiau žiedo pastačius automobilį priekyje matyti draudžiamasis ženklas „Stovėti draudžiama“. Pareiškėjui iš visų pusių buvo draudžiamieji ženklai: tiek atvažiavus nuo žiedo (duomenys neskelbtini) gatve, tiek darant apsisukimą, tiek pastačius automobilį. Akivaizdu, kad transporto priemonės valdytojas, turėdamas pareigą tinkamai ir teisėtai pastatyti automobilį, privalėjo įsitikinti, ar ten pastačius automobilį nėra galiojančio draudžiančio ženklo. Mano, kad pareigūnas, priėmęs ginčijamą nutarimą, vadovavosi teisės aktais, įvertino pareiškėjo pareigą vadovautis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Kelių eismo taisyklėmis. Teismų praktika pasisako, kad kiekvieno vairuotojo pareiga paliekant automobilį įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, nepriklausomai nuo to, kaip jis įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. Papildomai atstovė nurodo, kad negali pasakyti, kas fiksavo pažeidimą. Nurodo, kad nuotraukos darytos miesto koordinavimo skyriaus darbuotojo. Gali paneigti, kad nutarimą priėmė tas pats asmuo, fiksavęs pažeidimą. Pagal funkcijas miesto koordinavimo skyrius atlieka stebėjimo funkcijas ir fiksuoja pažeidimus, kuriuos perduoda civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriui. Protokolą surašęs asmuo yra I. B., nutarimą priėmęs asmuo yra S. B.. Abu šie asmenys dirba civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriuje, o ne miesto koordinavimo skyriuje. Pažymi, kad pažeidimų fiksavimo funkcijos jie neatlieka, kad vadovavosi pagal kito skyriaus gautą informaciją ir surinktus faktinius duomenis. Nurodė, kad kelio ženklas, kuriuo remiantis inkriminuojamas pažeidimas, stovėjo važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, dešinėje kelio pusėje. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiančio ženklo galiojimas yra iki kitos sankryžos. Šiuo atveju yra iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Negali pasakyti, kokio ilgio yra tas atstumas. Taip pat negali pasakyti, kiek yra apsisukimų ir įvažiavimų į minimą gatvę. Atstovė nevertina ar pakanka vieno kelio ženklo, tačiau pažymi, kad Kelių eismo taisyklės numato, kad draudžiančiųjų ženklų galiojimas yra nuo sankryžos iki sankryžos. Taip pat negali pasakyti, kodėl kelio ženklai nebuvo dubliuojami. Aplinkybių, kad ženklai nėra pakankamai matomi, byloje nėra. Pareiškėjas, darydamas apsisukimą ir ties sankryža matydamas draudžiantį ženklą, statydamas automobilį priekyje taip pat matė draudžiantį ženklą. Jis yra įpareigotas būti atidus bei įsitikinti, kad prasidėjus sankryžai jo pusėje nėra draudžiančio ženklo. Atstovė neturi informacijos, ar pažeidimo vietoje yra pastatytas dubliuojantis kelio ženklas bei ar keitėsi kelio ženklai. Pareigūnas faktines aplinkybes vertino pagal tuo metu galiojančius ženklus. Negali pasakyti, kodėl pažeidimo užfiksuotojoje vietoje buvo naujai pastatytas kelio ženklas.
4.2. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos – atstovas E. P. nurodė, jog palaiko savo kolegės praeitame teismo posėdyje išsakytą poziciją dėl pateikto pareiškėjo skundo. Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos (toliau – Saugaus eismo komisija) sprendimu po galimo pažeidimo kelio ženklinimas buvo papildytas. Patvirtina, kad galimą pažeidimą fiksavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas S. B.. Atstovo nuomone, asmuo, fiksavęs galimą pažeidimą, gali administracinio nusižengimo byloje priimti skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad pranešimo aktas apie galimą pažeidimą išsiunčiamas į duomenų bazę. Atsakingas asmuo, šiuo konkrečiu atveju civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė I. B., išnagrinėjusi pateiktus duomenis surašė administracinio nusižengimo protokolą su administracinio nurodymu. Protokolo pagrindu buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Asmuo, užfiksavęs galimą administracinį pažeidimą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nėra šališkas. Šis specialistas turi įgalinimus tiek fiksuoti pažeidimus, tiek nagrinėti administracinio nusižengimo bylas. Tai yra šio specialisto darbinės funkcijos. Atstovas negali pasakyti, kokiu atstumu yra ženklai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve kairėje pusėje (prieš eismą). Taip pat negali pasakyti, kiek yra įvažiavimų į kiemus. Baigiamųjų kalbų metu institucijos atstovas nurodė, kad po galimo pažeidimo atsiradęs papildomas ženklinimas situacijos nekeičia, kadangi pareiškėjas automobilį pastatė ženklo galiojimo vietoje, draudžiamojoje vietoje, draudžiamu laiku. Mano, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, kadangi skundą padavusiam asmeniui apie kelio ženklą buvo žinoma, nes jis yra šiaulietis, be to, netoliese gyvena.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
5. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje byloje N. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
6. Nagrinėjamoje byloje N. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad pastatė automobilį KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklas 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele 829 „Ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“ galiojimo zonoje, tuo pažeisdamas KET 8 punkto ir KET 1 priedo Nr. 333 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020. Teismų praktika. 2020, 53, p. 602-611, nurodyta, jog kaltės nustatymas už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų (ANK 417 straipsnio 2 dalis) glaudžiai susijęs su klausimu, ar kelio ženklai ir kitas ženklinimas atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, ar jie buvo pakankamai aiškūs vairuotojams, kad jie galėtų greitai suprasti draudžiamo ir leistino elgesio ribas.
8. Teismas pažymi, jog šiuo atveju norint įvertinti N. K. kaltę dėl padaryto nusižengimo yra būtina įvertinti įvykio metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvusį kelio ženklinimą. Iš byloje esančios situacijos vizualizacijos nuotraukos (b. l. 38) matyti, kad kelio ženklas Nr. 333 („Stovėti draudžiama“) su papildoma lentele, nustatančia ženklo galiojimo laiką (trečiadieniais nuo 12 val. iki 16 val.), įrengtas (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, dešinėje kelio pusėje. Teismas neturi pagrindo suabejoti būtent tokiu faktiškai įvykio metu buvusiu kelio ženklinimu, kadangi tokį ženklinimą užfiksavo Šiaulių miesto koordinavimo skyriaus darbuotojas.
9. Teismo posėdžio metu ir skunde N. K. nurodo, kad jo skundžiamas nutarimas neteisėtas dėl to, jog priimtas to pačio pareigūno, kuris užfiksavo galimą pažeidimą. Skundą pateikusio asmens nuomone, pareigūnas neturėjo teisės jo atžvilgiu priimti skundžiamo nutarimo, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
10. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.
11. Nagrinėjamu atveju matyti, jog skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas S. B., administracinio nusižengimo protokolą surašė vyriausioji specialistė I. B., taigi, teismo vertinimu, anksčiau nurodyta teisės norma nėra pažeista, kadangi bylai aktualų administracinį nusižengimą tyrė ir skundžiamą nutarimą priėmė ne tas pats pareigūnas. Teismas byloje nenustatė aplinkybių dėl vyriausiojo specialisto S. B. šališkumo, institucijos atstovas E. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad asmuo, užfiksavęs galimą administracinį pažeidimą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nėra šališkas, institucijoje nustatyta tokia galimų nusižengimų fiksavimo tvarka.
12. Skundą pateikęs asmuo N. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjamame skunde nurodo, kad kuomet jo atžvilgiu buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele, nustatančia ženklo galiojimo laiką, esančia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengto nebuvo. Su šiuo argumentu teismas sutinka.
13. Pažymėtina, kad kelio ženklas, kuriuo remiantis N. K. inkriminuojamas pažeidimas, stovėjo važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, dešinėje kelio pusėje. Po 2023 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog po byloje fiksuoto pažeidimo keitėsi eismo reguliavimas papildomais ženklais ginčui aktualioje vietoje. 2023 m. rugsėjo 6 d. teisme gautame rašte Nr. DOK-540(duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija (toliau – Saugaus eismo komisija), sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. M-65 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos sudarymo“ 2023 m. birželio 14 d. atliko gatvių apžiūrą ir ginčui aktualioje vietoje nusprendė įrengti papildomą kelio ženklą „Švaros diena“ (prieš eismą) (b. l. 52). Pažymėtina, jog nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovai teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ginčui aktualioje vietoje buvo nuspręsta pastatyti papildomą kelio ženklą, tik tai, jog tai atlikti buvo nuspręsta Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisijos (toliau – Saugaus eismo komisija) sprendimu.
14. Pagal KET pateiktą paaiškinimą kelio ženklas Nr. 333 žymi „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos“. Kaip matyti iš su atsiliepimu į skundą pateiktos situacijos vizualizacijos (b. l. 38) kelio ženklas Nr. 333 nagrinėjamu atveju buvo įrengtas (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir jo galiojimo zona buvo iki kitos sankryžos su ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve. Iš tos pačios situacijos vizualizacijos akivaizdu, jog ženklo galiojimo zonoje yra ne vienas įvažiavimas į teritoriją, ne viena vieta, kurioje (duomenys neskelbtini) gatvėje leidžiama apsisukti.
15. Teismo vertinimu, toks nustatytas įvykio metu buvęs ženklinimas nebuvo pakankamas, jog skundą pateikęs asmuo, atvažiavęs į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir apsisukęs leidžiamoje vietoje, aiškiai suprastų draudimą sustoti (stovėti). Šią teismo išvadą patvirtina faktas, jog po šio įvykio Saugaus eismo komisija įrengė papildomą kelio ženklą prieš eismą (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, ir, teismo vertinimu, būtent tokiu būdu nagrinėjamoje vietoje nustatė automobilių vairuotojams aiškų ženklinimą kelio ženklais. Aplinkybė, jog skundą pateikęs asmuo yra šiaulietis, gyvena netoli įvykio vietos, nepašalina aptariamo ženklinimo neaiškumo.
16. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pasisakoma, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, pagal kurią administracinė atsakomybė neturi būti taikoma asmeniui, kuris sąžiningai stengėsi išvengti neteisėto elgesio, tačiau nenuoseklų teisinį reguliavimą suprato kitaip nei atskiras valstybės institucijos pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-35-788/2017). Ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų arba nekylant abejonių, jog veika padaryta dėl neatsargumo. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
18. Taigi, visuma teismo aptartų aplinkybių rodo, kad N. K. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, ir jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, todėl N. K. skundas yra tenkinamas, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skyriaus vyriausiojo specialisto S. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimas Nr. SAVAD-29-ANR_N-887-2023 naikintinas, administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto S. B. 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-887-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną N. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį nutraukti, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.