- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- I-324-561/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01954-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. (S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d.
Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjime buvo pažeista jo teisė į privatumą, nes kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas šalia durų ir atskirtas tik sienele. Atliekant gamtinius reikalus jis jautėsi prastai, nes galėjo būti stebimas kitų asmenų, todėl patyrė diskomfortą ir įtampą. Nurodė, kad kamerose nuolat tvyrojo drėgmė bei apšvietimas neatitiko reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu dėl kamerų perpildymo, įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, privatumo, apšvietimo, drėgmės ir kt. už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. VAAT 2018 m. birželio 26 d. nutartimi minėtą administracinę bylą nutraukė. Atsakovė prašė teismo pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. palikti nenagrinėtą.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Tualetas yra atskirtas nuo likusios kameros ploto sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.
Dėl kameros apšvietimo pabrėžė, kad kamerose yra įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis nustatytas normas.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. kovo 22 d. (b. l. 1–5).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad VAAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2081-561/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi bylą nutraukė pareiškėjui atsisakius skundo. VAAT minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d.
Atsakovė atsiliepime prašė teismo pareiškėjo reikalavimo dalį už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį administracinėje byloje Nr. I-2081-561/2018 nustatė, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Neturtinės žalos atlyginimas buvo kildinamas iš tų pačių aplinkybių, t. y. dėl drėgmės, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, drėgmės, apšvietimo ir kt. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ir šioje administracinėje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš tų pačių aplinkybių ir už tą patį laikotarpį, todėl bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas).
Teismas šioje administracinėje byloje sprendžia ginčą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 22 d.
Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“.
Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kamerose nei dieninis, nei naktinis apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, kamerose tvyrojo drėgmė.
Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų pažymėtina, kad HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Į bylą pateiktas Kalėjimo Ūkio skyriaus pranešimas „Dėl I. S. skundo“ (b. l. 23–24) patvirtina, kad šis higienos normos punktas nebuvo pažeistas. Taip pat į bylą pateiktuose ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamento patikrinimo aktuose (b. l. 26, 36) minėti pareiškėjo pažeidimai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose prasta ventiliacija. Atsakovė teigė priešingai – Kalėjimo langai pritaikyti vėdinimui, todėl jokio pažeidimo atsakovė nėra padariusi.
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Į bylą pateiktas Kalėjimo Ūkio skyriaus pranešimas „Dėl I. S. skundo“ (b. l. 23–24) patvirtina, jog HN 134:2015 16 punkte nustatytų gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kuri turi būti ne žemesnė nei 18 ? ir ne aukštesnė kaip 28 ? nebuvo pažeista. Pažymėta, kad tokių pažeidimų nenustatė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamento specialistai, kurie periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos atmestini.
Pareiškėjas tvirtino, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumą.
HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
LVAT taip pat yra konstatavęs, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pateiktą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kalėjimas nepateikė teismui duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas buvo atskirtas ne tik sienele, bet buvo įrengtos užuolaidos ar durys.
Vadinasi, pareiškėjo keliamas privatumo aspekto pažeidimas, Kalėjimui nepateikus duomenų, leidžiančių paneigti konstatuotiną pažeidimą, pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjui priteistina 46 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 22 d. (minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas 23 dienas) (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas iš dalies, nes nustatyta, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie galimus Kalėjimo neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. vasario 27 d. nutraukti.
Kitą pareiškėjo I. S. (S.) skundo dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. S. (S.) 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 22 d.
Kitą pareiškėjo I. S. (S.) skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.