- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-610-357/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- O. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui O. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – AB) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo O. J. 6 411,73 Eur negrąžintą kreditą, 583,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 411,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 19 d.), 1 816,14 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,32 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo (2021 m. liepos 20 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 198,00 Eur žyminį mokestį, 200 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas laiku nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
2. Atsakovui O. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per nustatytą terminą, atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas, todėl ieškovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo O. J. ieškovei „NEO Finance“, AB 6 411,73 Eur negrąžintą kreditą, 583,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 19 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 2 588,73 Eur sumos, 53,06 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,32 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 049,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 318,40 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad įvertinus aplinkybę, jog byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 411,73 Eur negrąžintą kreditą bei 583,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) yra pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti 23 procentų negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą vartojimo kredito sumą (6 411,73 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 19 d.), galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Teismas nurodė, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma, 23 procentus nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (6 411,73 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atkreipė dėmesį, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to darė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėjo, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 5 573,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, ieškovė nurodė, kad iki sutarties nutraukimo dienos jis yra skolingas 583,15 Eur mokėjimo palūkanų, o iš ieškovės pateikto mokėjimo grafiko teismas nustatė, kad iki Sutarties nutraukimo dienos atsakovas yra sumokėjęs 2 401,32 Eur mokėjimo palūkanų. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos galėtų sudaryti 2 588,73 Eur (5 573,20 Eur – 583,15 Eur – 2 401,32 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23 procentus metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 19 d.), tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančio kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. lapkričio 19 d.), negali viršyti 2 588,73 Eur sumos. Teismas vertino, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Iš ieškovės pateikto mokėjimo grafiko teismas nustatė, kad atsakovas sumokėjo iš viso 191,49 Eur tarpininkavimo mokesčio. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 53,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris apskaičiuotas pagal nesumokėtas tarpininkavimo mokesčio sumas iki Sutarties nutraukimo dienos ((11,76 Eur – 4,21 Eur (mokėjimo data 2021 m. balandžio 19 d.) + (11,67 Eur – 0,30 Eur) (mokėjimo data 2021 m. gegužės 19 d.) + (11,61 Eur – 0,23 Eur) (mokėjimo data 2021 m. birželio 19 d.) + (11,51 Eur – 0,13 Eur) (mokėjimo data 2021 m. liepos 19 d.) + (11,41 Eur – 0,03 Eur) (mokėjimo data 2021 m. rugpjūčio 19 d)), o likusioje dalyje reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti S?iauliu? apylinke?s teismo Radvilis?kio ru?mu? 2022 m. rugpju?c?io 1 d. sprendima?, priteisti apeliantei NEO Finance, AB is? atsakovo Oresto Jarmos?kos 1816,14 Eur tarpininkavimo mokesc?io, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas tenkinus apeliacinio skundo reikalavimą, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Tarpininkavimo mokestis is? esme?s yra administravimo mokestis. Tarpininkavimo mokestis buvo i?trauktas i? bendra? kredito kaina? ir tai reis?kia, kad laiku atliekant numatytus moke?jimus, ies?kove? bu?tu? gavusi numatyta? tarpininkavimo mokesti? su nuolaida. Kadangi i?mokos nebuvo atliekamos laiku, tolimesniam laikotarpiui nuolaida nebebuvo taikoma. Atsakovas buvo supaz?indintas ir tinkamai informuotas apie bendra? kredito kaina? ir kitas sutarties sa?lygas, o tarpininkavimo mokestis atitinka sutarties sa?lygas ir jo skaic?iavimas nepries?tarauja imperatyvioms Vartojimo kredito i?statymo nuostatoms, negautas tarpininkavimo mokestis ture?tu? bu?ti priteistinas apeliantės naudai.
5.2. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui.
6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad apeliantė NEO Finance, AB su atsakovu O. J. 2019 m. lapkričio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 8 060,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą bei sumokėti 5 573,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 23 proc.), 681,66 tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. lapkričio 19 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžinti ieškovei kas mėnesį mokamomis įmokomis per 60 mėnesių terminą. Ieškovė pagal Sutartį pinigus atsakovui pervedė, tačiau atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir dalinių (mėnesinių) mokėjimų nustatyta tvarka nemokėjo, todėl ieškovė sutartį su atsakovu išankstiniu pranešimu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d nutraukė.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
9. Ieškovė NEO Finance, AB apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti iš atsakovo 1816,14 Eur. Apeliantė nurodo, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, ji turi teisę tarpusavio skolinimo veikloje į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Pažymi, kad sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose, atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Apeliantė pabrėžia, kad sutartyje aiškiai numatyta, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida taikomas tik tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus.
10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarpininkavimo mokesčio sampratą šalių sutartinių santykių kontekste. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2 481,66 Eur, nuolaida – 1 800 Eur, mokėtina suma, pritaikius nuolaidą – 681,66 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 % per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų. Remiantis sutarties 5.4. punktu, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
11. Byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į aplinkybę, jog Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas privalo sumokėti – 14 314,86 Eur, taigi, į šią bendrą atsakovui nurodomą grąžintiną sumą yra įskaitoma tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida, bet ne tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytas nuolaidas atsakovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju yra nukreipta į kredito gavėjo skatinimą tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas prievoles, tokiu būdu išvengiant neigiamų padarinių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti sutarčių 5.3.1 p. nustatytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Darytina išvada, kad nuolaidos panaikinimas, kredito gavėjui netinkamai vykdant prisiimtas prievoles, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų, t. y. netesybų, taikymą. Taigi, vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 p. numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Pagal vartojimo kredito sutarties nuostatas atsakovui prievolės mokėti nuolaidos sumą atsiradimas siejamas su netinkamu kredito sutarčių vykdymu, kredito įmokų nemokėjimu, todėl akivaizdu, kad tokia sąlyginė tarpininkavimo mokesčio nuolaida iš esmės yra netesybos (CK 6.71 straipsnis). Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tarpininkavimo mokesčio dalies, kurio mokėjimas buvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, todėl šios sprendimo dalies keisti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovas sumokėjo iš viso 191,49 Eur tarpininkavimo mokesčio, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 53,06 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris apskaičiuotas pagal nesumokėtas tarpininkavimo mokesčio sumas iki Sutarties nutraukimo dienos, o likusioje dalyje reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo pagrįstai atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškinio patenkinimo daliai proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo materialūs reikalavimai atmesti, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl kitų skundo argumentų
14. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
15. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, minėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
17. Atmetus ieškovės „NEO Finance“, AB apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.