Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2389-813/2015 pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Pažymėtina, kad juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą suprašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), brolis. Pažymėtina, jog asmenų giminystės faktą patvirtina specialūs dokumentai – civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai: asmenų gimimo liudijimai, taip pat jų tėvų gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių. Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/1999; 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1228/2002; kt.). Taigi, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius, 514–516 str.) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 str. 2 d.). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280 str., 3.281 str., 3.313 str. 1 d.), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (CPK 514 str.). Šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prie jo nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių apie tai, kad ji būtų kreipusis su atitinkamu prašymu į valstybės archyvus, civilinės metrikacijos įstaigas, ir jos būtų atsisakiusios išduoti ar atkurti dokumentus, be to, pareiškime nenurodoma ir jokių kitų aplinkybių, kurios riboja apeliantę gauti giminystės santykį patvirtinančius dokumentus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko pagrįstai pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šių išvadų nepaneigia ir apeliantės tik prie atskirojo skundo pridėta advokato R. G. pasirašyto galimai 2015-02-23 datuoto prašymo, adresuoto Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui suteikti tikslesnę informaciją apie K. P., jo gimimo ir mirties datas, jo tėvus, brolius, seseris, kopija, nes ji nepatvirtina, jog toks užklausimas minėtoje įstaigoje tikrai buvo gautas ir užregistruotas, bei per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į šį prašymą.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas apeliantės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnyje 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme, nes pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nesukels jai jokių teisinių pasekmių.

Kaip patvirtina bylos medžiaga, pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tikslu, kad ji galėtų atkurti nuosavybės teises į K. P. iki nacionalizacijos turėtą 7,75 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Kaip matyti iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. rašto dėl informacijos pateikimo turinio, pareiškėja 1991 m. rugsėjo 29 d. Kupiškio rajono agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į K. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių L. P. giminystės ryšį su K. P. skyriuje nėra registruota (b. l. 16, 17). Be to, minėta institucija dar 2014 m. spalio 6 d. raštu, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir dėl praleisto termino pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atnaujinimo (b. l. 18-19). Tuo tarpu pareiškėja dėl šioje byloje prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto į teismą kreipėsi tik 2015 m. rugpjūčio 12 d., nors, kaip minėta, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi specialaus įstatymo nustatytą terminą, kurio atnaujinti neprašė ir jokių įrodymų dėl to nepateikė, todėl, neatnaujinus praleisto termino, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad per ieškinio trūkumų šalinimą yra sudaroma galimybė į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio (pareiškimo) trūkumus, kliudančius pradėti procesą pagal jo pareiškimą, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (pareiškimo). Be to, ieškinio trūkumų šalinimo institutas skirtas koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, kartu nekliudant asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo (CPK 5 str., 7 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja yra praleidusi specialaus įstatymo nustatytą terminą, kurio atnaujinti neprašo ir jokių įrodymų dėl to nepateikė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiausia turėtų skirti terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Ir tik pareiškėjai nepašalinus nurodytų trūkumų teismas galėtų spręsti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakymo priimti klausimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, kaip konstatuota ankščiau, pareiškėjos pareiškimą yra pagrindas atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.