Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent jis

2016 m. kovo 1 d. apie 15 val. 51 min., Telšiuose, K. M. g., ties namu Nr. 35, vairuodamas automobilį VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9, 30, 128 punktų, reikalavimus, t.y.: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, važiuodamas tiesiai K. M. gatve link K. M. g.- Stoties g. sankryžos, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, iškilus grėsmei eismo saugumui (pėsčiajai L. P. įžengus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje ar šalia jos), laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei partrenkė pėsčiąją L. P., kuriai dėl galvos sumušimo su poodine kraujosruva kaktoje, galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalo dešinėje, smegenų kontuzijos židinio dešiniame pusrutulyje, abiejų raktikaulių, krūtinkaulio lūžimų, I juosmeninio stuburo slankstelio kompresinio lūžimo, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimo, kairės gūžduobės lūžimo, retroperitoninio šlapimo pūslės plyšimo, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimo, odos nubrozdinimo kairio kelio srityje, urosepsio, abipusės pneumonijos, trauminio šoko, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Be to E. J. paliko be pagalbos, kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, o būtent jis

po 2016 m. kovo 1 d. apie 15 val. 51 min., Telšiuose, K. M. g., ties namu Nr. 35, įvykusio eismo įvykio, turėdamas pareigą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 231.5 punktą rūpintis eismo įvykio metu sužeistu pėsčiuoju, nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajai L. P., kai grėsė pavojus pėsčiojo gyvybei (L. P. eismo įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą), nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, paliko L. P. gulėti ant kelio važiuojamosios dalies, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, skirdamas E. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė apysunkį nusikaltimą, veika padaryta dėl neatsargumo ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, kurį kaip teigė jis pats padarė dėl išgąsčio, nes paliko nukentėjusiąją nesuteikdamas jai pagalbos, būtent dėl to, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad darydamas nusikalstamą veiką nebuvo teistas, baustas administracine tvarka baudomis eilę kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinieji pažeidimai bei skirtos nuobaudos 2013-08-28 pagal LR ATPK 126 str. 1 d., 2015-08-18 pagal LR ATPK 127 str. 3 d.) (1 t. 163-168 b. l.), tačiau teigiamų išvadų nepadarė, pakartotinai daro Kelių eismo teisyklių pažeidimus, kurie kas kartą yra vis sunkesni. Paskutinį eismo įvykį, kuris nagrinėjamas šioje byloje, sukėlė neturint teisės vairuoti transporto priemones, kuomet ši teisė jam buvo atimta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam sutrumpinus terminą atėmimo teisės vairuoti 2014-04-22, jis praėjus tik metams laiko vėl vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko jam nuo 2015-08-18 iki 2018-08-17 buvo atimta teisė vairuoti. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis, tačiau gaunantis mažas pajamas) bei padarytos žalos dydį ir draudikui įstatymu suteiktą teisę reikalauti sumokėtas sumas grąžinti iš atsakingo už žalą asmens. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp kaltininko ir draudiko yra jau pasirašytas 2016-11-18 susitarimas dėl išmokėtų nukentėjusiajai sumų atlyginimo ir kaltinamasis turi draudikui atlyginti 13041,03 EUR draudimo išmoką bei 1204,11 EUR administravimo mokestį. Todėl laikytina, kad kaltinamasis realiai neturėtų galimybės sumokėti jam paskirtos baudos. Teismas, įvertinęs bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei LR BK 281 straipsnio 3 dalies ir LR BK 144 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad yra parinkta pati griežčiausia bausmės rūšis, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė arti minimalios. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo amžių, jam yra 49 metai, neteistas, dirbantis, turintis neįgalią žmoną, kuri turi tik 40 procentų darbingumą, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) ir skiriant pareigas. Teismo požiūriu, būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi nukentėjusioji buvo sunkiai sužalota, t.y. kaltinamojo veiksmai sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, eismo įvykį jis sukėlė neturint teisės vairuoti transporto priemones, kuomet ši teisė jam buvo atimta, teismas mano tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Civilinis ieškinys atmestinas.

Kadangi E. J. buvo sudaręs su draudimo kompanija AAS “BTA B. I C.” automobilio VW MULTIVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinę civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (1 t. 41, 42 b. l.), byloje patraukta ši draudimo kompanija bendraatsakovu. Draudimo kompanija AAS “BTA B. I. C.”, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – TPVCAPDĮ), sutiko atlyginti 847,47 EUR turtinės ir 5000 EUR neturtinės žalos (2 t. 40-41 b. l.), pažymėdami, kad pagal įstatymą draudikui tenkanti maksimali pareiga atlyginti dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą – 5000 EUR, mokama paprastai tik mirties atveju arba tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas yra sunkus bei su žymiais liekamaisiais potrauminiais reiškiniais, tai yra jai išmokama maksimali neturtinė žala, o be to atkreipiamas dėmesys, kad draudimo bendrovė turi atlyginti žalą ir Valstybinių ligonių kasai (2 t. 39 b. l) 7193,56 EUR už civilinei ieškovei L. P. suteiktas medicinines paslaugas. Papildomai pastebėjo, kad apmokėtas iš draudimo fondo lėšas, tai yra iš AAS “BTA B. I. C.”, vėliau turės atlyginti ir jos bus išieškomos iš kaltinamojo, nes remiantis TPVCAPDĮ normomis kaltinamasis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos, todėl draudimo bendrovė įgijo regreso teisę į įvykio kaltininką, nes tai pagal įstatymą suteikia draudikui teisę sumokėjus išmoką, reikalauti, kad sumokėtas sumas grąžintų atsakingas už žalą asmuo. Nukentėjusiajam asmeniui patirta neturtinė žala ribojama 5000 eurų suma. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei pačios nukentėjusiosios ir jos atstovo paaiškinimų teisme, draudimo kompanija yra išmokėjusi su eismo įvykiu susijusią žalą, todėl laikytina, kad turtinė ir neturtinė žala, susijusi su eismo įvykiu yra atlyginta visiškai, todėl civilinis ieškinys šioje byloje atmestinas.

Patikslintą ieškinį (2 t. 26-31, 43-48 b. l.) dėl 35 000 EUR neturtinės žalos ir 95,30 EUR turtinės žalos išieškojimo teismas atmeta. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nukentėjusiajai turi būti atlyginta patirta neturtinė žala, nes ji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, didžiulį fizinį skausmą, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, teismo medicinos eksperto jai sužalojimai kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji po įvykio buvo hospitalizuota, gydėsi ligoninėse: VŠĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, ir VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (1 t. 136 b. l.) nuo 2016-03-01 iki 2016-07-08, jai buvo diagnozuotas Gūžduobės lūžis, sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis, raktikaulio kūno lūžis, buvo taikoma reabilitacija, jos judėjimas buvo suvaržytas, dėl eismo įvykio patirtus pergyvenimus, neigiamas sveikatos pasekmes jaučia iki šiol. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo amžių, kuris yra dirbantis, tačiau gaunantis nedidelį atlyginimą, turintis šeimą, į tai, kad jo žmona yra gaunanti netekto darbingumo pensiją ir yra tik 40 procentų darbinga, pačios nukentėjusiosios elgesį, kuri būdama atsakinga už savo elgesį į kitą važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti tik nereguliuojama pėsčiųjų perėja prieš tai tinkamai įsitikinusi, kad eiti saugu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 5000 EUR neturtinė žala. Šiuo metu byloje yra įrodymai, kad yra jau atlyginta draudimo kompanijos nukentėjusiajai L. P. padaryta žala vadovaujantis sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (2 t. 47-48 b. l.), taip pat yra atlyginta ir 847,47 EUR turtinė žala. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nusikaltimu padarytoji žala nukentėjusiajai yra atlyginta ir antrą kartą žala nebeturi būti priteisiama. Todėl patikslintas ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėjamoje byloje pagal teisės aktų nuostatas ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką draudimo kompanija, sudarydama draudimo sutartis, įsipareigoja įvykus eismo įvykiui nukentėjusiajam atlyginti visas būtinas ir protingas išlaidas, patirtas dėl eismo įvykio. Šiuo atveju draudimo kompanijai ir kaltinamajam nekyla pareigos atlyginti civilinio ieškovo (nukentėjusiosios) išlaidų, patirtų įsigyjant maistą ar maisto papildus, vaistus, kurie buvo skiriami kitų ligų gydymui, kadangi jos nelaikytinos eismo įvykio pasekmėmis. Be to, išlaidos, kurios buvo patirtos perkant tam tikrus medikamentus ir gydymo priemonės (pavyzdžiui, Atoris, Diflucan, Metforal, Triplixam, Calcigran, vitaminai D3 b.o.n, vitaminai A ir E, ocuvite lutein forte), taip pat nelaikytinomis eismo įvykio pasekmėmis, kadangi šie vaistai skirti kitoms šalutinėms ligoms gydyti ir jie visiškai nesusiję su eismo įvykio padariniais, nepaskirti gydančio gydytojo.

Už teisines paslaugas, pagal pinigų priėmimo kvitų duomenis, nukentėjusioji L. P. 2016-03-22 sumokėjo 605 EUR; 2017-02-10 sumokėjo 150 EUR; 2017-03-08 sumokėjo 150 EUR (pinigų priėmimo kvitų kopijos ir prašymas pateikti teisiamojo posėdžio metu), viso 905 EUR.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį (yra darbingas ir dirbantis), dokumentais pagrįstų išlaidų dydį bei priteistinos žalos dydį ir draudikui įstatymu suteiktą teisę reikalauti sumokėtas sumas gražinti iš atsakingo už žalą asmens, t.y. kaltinamojo, į tai, jog nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys buvo patenkintas 2016-07-11, nors ir iš dalies, į tai, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir su bylos medžiaga ir esme buvo susipažinęs, ruošė civilinius ieškinius, konsultavo nukentėjusiąją, į protingumo kriterijų, išlaidų advokato darbui apmokėti dydį nemažina ir priteisia visą 905 EUR sumą iš kaltinamojo.

2017-03-09 teismo nutartimi 23,80 EUR buvo pripažintos proceso išlaidomis specialisto E. G. patirtos kelionės išlaidos, kurios buvo jam išmokėtos, todėl teismas priimdamas nuosprendį turi nuspręsti išieškoti šias išlaidas iš nuteisiamo kaltinamojo (LR BPK 105 str. 1 d.).

Kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu, tai yra 2016-03-02 buvo paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, ši kardomoji priemonė paliktina galioti kol įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Priėmęs nuosprendį teismas turi išspręsti ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą (LR BPK 93 str.), mažareikšmę vertę turintys daiktai sunaikintini, kiti grąžintini teisėtiems jų savininkams arba paliekami saugojimui byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir 144 straipsnį bei skirti jam bausmes:

pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 144 straipsnį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikyti LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti bausmes iš dalies jas sudedant , prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio nuostatomis, taikyti E. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti 2016-03-02 paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę E. J. panaikinti.

Nukentėjusiosios L. P. 2017-01-04 patikslintą civilinį ieškinį dėl 35 000 EUR neturtinės žalos bei 95,30 EUR turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, konstatuojant, kad 5000 EUR neturtinė žala ir 847,47 EUR turtinė žala jai yra atlyginta 2016-07-08.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., priteisti iš E. J. 905 Eur nukentėjusiosios L. P. naudai išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Iš E. J. priteisti 23,80 EUR valstybei turėtų proceso išlaidų, susijusių su eksperto atvykimu į teisiamąjį posėdį.

Automobilį „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius 2 vnt., signalizacijos pultelį, kurie saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2016-08-31 pakvitavimą NR. 0000560, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti transporto priemonės savininkui - E. J..

Sijoną, medžiaginį maišelį su plastikiniu buteliu, kurie saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2016-11-22 pakvitavimą NR. 0000732, esančius paketuose Nr. 236456 ir Nr. 337138, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkei L. P..

Dažų pavyzdžius, audinių plaušelius, grotelių dalis, kurie saugomi Telšių apskrities VPK pagal 2016-11-22 pakvitavimą NR. 0000732, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.

Vaizdo įrašus – 2 kompaktiniai diskai, esantys voke prie baudžiamosios bylos – paliktini saugojimui prie bylos.

E. J. asmens tapatybės kortelę Nr. 13658484, transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. B 656674, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 700-0114555 ir BTA draudimo liudijimą Nr. AJA 6436382, saugomus prie baudžiamosios bylos esančiame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. J..

Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.