Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2A-975-640/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2A-975-640/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23395-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
P. V.
Ieškovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-975-640/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23395-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui P. V. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl parduotos transporto priemonės neatitikimo kokybės reikalavimams.

Šalies argumentai

2. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti patirtus nuostolius - 1693,26 Eur, atsiradusius šalinant parduoto daikto trūkumus. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovo 2019 m. gegužės 15 d. įsigijo automobilį Skoda Superb už 7700 Eur. Pradėjus automobiliu važinėti nustatyta, kad automobilis nuvažiavus 300 kilometrų sunaudoja 1 litrą tepalų. Autoservise nustatyta, kad reikia keisti variklio galvą, stūmoklio žiedus, remontuoti turbokompresorių. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėjas garantavo, kad automobilio būklė ideali, kad automobilis neturi jokių trūkumų. Nurodo, kad apie atsakovo parduodamą automobilį sužinojo iš skelbimų portalo, kur buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, Lietuvoje neeksploatuotas automobilis. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje sutarties dalyje dėl transporto priemonės trūkumų trūkumai nenurodyti. Sutarties sudarymo metu pardavėjas nenurodė gedimų, o gedimų vizualiai neįmanoma nustatyti. Automobilio be remonto darbų eksploatuoti negalima. Prašo priteisti patirtus nuostolius dėl atsakovo nesąžiningumo, pateiktos neteisingos ir nepakankamos informacijos apie automobilį.

Atsiliepimas

3. Atsakovas P. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad prieš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ieškovas vairavo automobilį apie 30 kilometrų, kuris yra pakankamai techniškai tvarkingas, kad būtų galimą eksploatuoti gatvėse. Nurodo, kad automobilis praėjo techninę apžiūrą. Atsakovas nupirko automobilį iš autovežio, atvežusio automobilį iš Vokietijos. Pravažiavo 600 kilometrų, automobilio trūkumų nepastebėjo, tačiau jis šeimai buvo per didelis, todėl nutarė parduoti. Automobiliui galiojo techninė apžiūra, jis atitiko įprastus reikalavimus. Nekokybiškas daiktas yra tada, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų. Ieškovas turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir turi prisiimti savo veiksmų riziką. Visuotinai žinoma, kad naudotų automobilių resursai riboti, jie genda ir dėvisi, juos reikia remontuoti. Jokie gedimai nebuvo nuo ieškovo nuslėpti. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui nesuteikė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, atsakovas už gedimus neatsako.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui G. K. iš atsakovo P. V. 1693,26 Eur išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio mėn. 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1088 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas savo sprendime nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. K. ir P. V. 2019 m. gegužės 15 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas už 7700 Eur įsigijo iš atsakovo automobilį Skoda Superb be trūkumų (LR CK 6.431 ¹ str.). Pardavimo skelbime automobilis apibūdinamas kaip puikus, Lietuvoje nenaudotas, labai tvarkingas, geros kokybės, be trūkumų. Ieškovas ir liudytoja J. K. nurodė, kad automobilis vartoja 1 litrą degalų nuvažiavus 300 kilometrų.

6. Rašytiniai įrodymai dėl automobilio patikros, ieškovo ir liudytojų A. Č., J. K. parodymai rodo, kad teko atlikti automobilio patikrą, keisti automobilio žvakes, remontuoti turbokompresorių, automobilio variklį, pirkti tepalus 1 mėnesio laikotarpyje po automobilio įsigijimo iš atsakovo. Atsakovas P. V. nurodo, kad automobilį buvo įsigijęs šeimos poreikių tenkinimui, tačiau pravažiavo tik 600 kilometrų, kai jį nutarė parduoti. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktos liudytojo A. Č. automobilio motoro nuotraukos įrodo, kad atsakovas P. V. pardavė automobilį, nuslėpdamas nuo pirkėjo ieškovo G. K. automobilio motoro gedimą, kurio nustatyti apžiūrėjus išoriškai automobilį, nuvažiavus 30 kilometrų, negalima. Nuvažiavus 300 kilometrų automobilio davikliai pradeda rodyti variklio tepalų trūkumą.

7. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pardavėjas garantavo, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Ieškovas prieš sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį kad apžiūrėjo automobilį vizualiai, nuvažiavo 30 kilometrų. Tik pradėjus eksploatuoti automobilį, po 300 kilometrų atstumo nustatyta, kad automobilis suvartoja itin daug variklio tepalo. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis reklamuotas skelbime apie jo pardavimą, tiek nurodyta 2019 m. gegužės 15 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, kad neturi trūkumų. Įrodymų visuma rodo, kad automobilis parduotas su gedimu turbokompresoriuje, variklio gedimu. Ieškovas turi įstatyme numatytą teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti ieškovo, tai yra pirkėjo, išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovas daikto trūkumus pašalino, todėl teismas iš atsakovo priteisia ieškovo turėtas išlaidas – 1693,26 Eur. Ieškovas automobilį pirko šeimos poreikių tenkinimui, o neturėdamas tikslo susiremontuoti ir tik tada naudoti šeimos poreikių tenkinimui.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovui buvo parduotas automobilis, kurio sutvarkymui ir eksploatacijai reikalingos didžiulės investicijos. Ieškovas vizualiai tolių aplinkybių nustatyti negalėjo, tai neatitiko ieškovo, kaip sutarties šalies tikslų. CK 6.158 str. 1 d. numatyta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinius santykius, privalo elgtis sąžiningai.

9. Teismas sprendė, kad ieškovas negavo tai, ką galėjo ir kaip protingas, atidus ir rūpestingas pirkėjas privalėjo tikėtis gauti pagal ginčo sutartį, todėl turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu savo teisių gynybos būdu – grąžinti už naudotą automobilį sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Ieškovo teisių pažeidimas buvo esminis – jis pasitikėdamas pardavėju siekė įsigyti padėvėtą saugų automobilį šeimos, vartojimo poreikių tenkinimui. Atsakovas nurodo, kad automobilis be trūkumų, be remonto poreikio, jį parduoda sąžiningai sandorio šaliai. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes praėjus kelioms savaitėms po sandorio, išryškėjo paslėpti daikto trūkumai, apie kuriuos atsakovas turėjo žinoti, nes įsigijęs automobilį, pravažiavęs 600 kilometrų, nutarė automobilį parduoti. Teismas, vadovaudamasis CK 6.431 ¹ str., 6.334 str. 1 d. 3 p., priteisė ieškovui turėtas išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, patirtus šalinant automobilio, kaip daikto trūkumus, kurias sudaro tikrinant automobilio techninį stovį UAB „ARX autoservise“ sumokėta suma 47,92 Eur, alyvos ir filtrų įsigijimo išlaidas 59,37 Eur ir 9,97 Eur, už UAB „Autoveikla“ serviso paslaugas 1310 Eur, už UAB „Turboautocentro“ paslaugas 266 Eur (e.b.l. 9-13), iš viso 1693,26 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Atsakovas (apeliantas) P. V. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pilnai atmesti ieškovo G. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškinį P. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

10.1. Apeliantas nurodo, jog nėra įrodymų, kad buvo nustatyti trūkumai ir, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsakovas pardavė ieškovui tinkamos kokybės automobilį, kurį buvo ir yra galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovui apie tariamus (kurių ieškovas neįrodė) automobilio trūkumus nebuvo žinoma. Sprendimas priimtas byloje nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog automobilis buvo su esminiais trūkumais, dėl kurių ieškovas negalėjo naudoti automobilio pagal paskirtį. Automobilio atlikti variklio ir turbokompresoriaus darbai neįrodo, kad pastarieji buvo atlikti šalinant automobilio defektus, dėl kurių nebuvo galima naudoti automobilio pagal paskirtį, o ne keičiant automobilio gamyklinę konstrukciją (byloje konstatuota, jog turbokompresorius buvo tinkamos būklės, o jo remontas nebuvo būtinas). Sutartis sudaryta vadovaujantis išimtinai CK privalomais reikalavimais, o sutarties turinys patvirtina, jog automobilis pardavimo metu buvo tvarkingas, tačiau priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino kaip automobilio geros techninės būklės pagrindžiančio įrodymo.

10.2. Apeliantas teigia, jog ieškovas neįrodė, jog automobilis buvo parduotas su trūkumais. Sprendime nurodyta, jog „pagal teismui pateiktus įrodymus (b.l. 21-26, 70-73) nustatyta, kad ieškovui buvo parduotas automobilis, kurio sutvarkymui ir eksploatacijai reikalingos didžiulės investicijos. Ieškovas vizualiai tolių aplinkybių nustatyti negalėjo, tai neatitiko ieškovo, kaip sutarties šalies tikslų“. Sprendimas grindžiamas įrodymais, neva esančiais bylos 21-26 ir 70-73 puslapiuose. Civilinės bylos Nr. e2-29514-434/2019 21-26 puslapiuose yra teismo pažyma, atsakovo atsiliepimas, o 70-73 puslapiuose ieškovo telefono skambučių išklotinė bei atsakovo atstovavimą pagrindžiantis dokumentas. Todėl atsakovas neturi galimybės atsikirsti į sprendimo argumentus, kadangi nėra žinoma kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį.

10.3. Ieškovas savo poziciją apie tai, jog automobilis yra su trūkumais, apie kuriuos atsakovas neva žinojo sutarties sudarymo metu grindžia vieninteliu dokumentu – Autoveiklos sutartimi, o būtent pastaba: „Nusiskundimai dėl tepalų dingimo, diagnostikos metu buvo nustatyta, kad variklis degina tepalus, išardžius var. degimo kameroj ir ant vožtuvų buvo storas sluoksnis sudegintų tepalų. Išvada, kad variklis degino tepalus gan ilgą laiką, apie 20000 km“. Autoveiklos sutartis nėra transporto priemonės defektacijos aktas, nėra nurodyta kokia diagnostika buvo atlikta, tai, jog variklio degimo kameroje ir ant vožtuvų buvo sluoksnis sudegusių tepalų, jokiu būdu neįrodo, kad automobilis turi trūkumų ar yra netinkamas naudoti pagal paskirtį. Alyvos degimas variklyje yra normalus naudotų, eksploatuotų automobilių požymis.

10.4. Atsakovui iki ieškinio gavimo dienos nieko nebuvo žinoma apie turbokompresoriaus remontą, t. y. ieškovas niekuomet nereiškė pretenzijų dėl turbokompresoriaus remonto ar defektų, taip pat nėra įrodymų, jog tokie remonto darbai buvo reikalingi. Nėra žinoma kokio automobilio turbokompresoriaus remontas buvo atliktas, jeigu toks buvo atliktas, kadangi iš pateiktos Turboautocentro SF matyti, jog ieškovas parašu nepatvirtino, jog paslaugas/prekes gavo ir pretenzijų neturi. Ypatingai svarbu tai, jog 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu A. Č. pareiškė ir patvirtino, jog automobilio turbokompresorius buvo tinkamos kokybės ir jo keisti nereikėjo (teismo posėdžio garso įrašo 40:55-41:20 min.). Tokiu būdu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo neva ieškovo patirtą žalą dėl neva defektuoto turbokompresoriaus, nors byloje aiškiai konstatuota, kad turbokompresorius buvo tinkamas naudoti.

10.5. Sprendime iš esmės nepasisakyta dėl įrodymų, kuriais atsakovas grindė faktą, jog automobilis sutarties sudarymo metu ir iki jos buvo nepriekaištingos techninės būklės, t. y. pirmosios instancijos teismas net jeigu ir būtų nusprendęs nesivadovauti atsakovo pateiktais įrodymais, privalėjo nurodyti motyvus, kodėl šiais įrodymais nesivadovauja (CPK 270 str. 4 d.), tačiau sprendime nepaisant to, jog nėra nurodyti įrodymai, kurių pagrindu patenkintas ieškinys, teismas iš esmės nieko nepasisako apie atsakovo nurodytus įrodymus. Atsakovas byloje savo poziciją, jog automobilis buvo parduotas nepriekaištingos būklės, be kita ko grindė ieškovo į bylą pateiktu įrodymas – UAB „Tuvlita“ autorizuotos Vilniaus techninės apžiūros centro Techninės apžiūros rezultatų kortelė.

10.6. Automobilio tikrinimo metu atsakovas, nebūdamas automobilių prekeiviu, neturėdamas tikslo apgauti pirkėjo, ir siekdamas pašalinti bet kokias galimas dvejones dėl automobilio būklės, pats siūlė nuvykti į ieškovo pasirinktą automobilių servisą, kad būtų patikrinta automobilio techninė būklė, tačiau įdėmiai patikrinęs tiek automobilio išorę, tiek įrenginius, esančius po kapotu, ieškovas atsisakė vykti į servisą, nurodydamas, kad automobilio techninė būklė nepriekaištinga. Akivaizdu, jog automobilis neturėjo jokių trūkumų, kadangi ieškovas nepasinaudojo galimybe transporto priemonę papildomai patikrinti pasirinktame automobilių servise, nors tokią galimybę realiai turėjo. Ieškovo sutuoktinė teismo posėdžio metu nurodė, jog po sutarties sudarymo ieškovas sekančią dieną (nėra žinoma kodėl neatliko patikrinimo sutarties sudarymo dieną, kuomet atliko išsamią ir nuodugnią automobilio apžiūrą kartu su atsakovu) pats atliko alyvos patikrinimą. Ieškovui pasirodė, jog alyvos galimai per mažai, susisiekė su autoservisu, kurio darbuotojai telefonu nurodė įpilti 200 gramų alyvos, tačiau ieškovas nepaisydamas nurodymų įpylė 1 litrą alyvos. Tuomet serviso darbuotojai nurodė, jog nebuvo galima pilti vieno litro, todėl liepė atidžiai stebėti automobilį (2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 54:40 – 55:40 min., parodymus duoda liudytoja K. (ieškovo sutuoktinė). Tokiu būdu byloje yra nustatytos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės.

10.7. Atsižvelgiant į tai ir siekdamas išsiaiškinti susiklosčiusią, atsakovas susipažinęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kreipėsi į Vilniaus Gedimino techniko universitetą dėl galimybės pateikti kvalifikuoto eksperto išvadą. Daktaras G. G., apgynęs technologijos mokslų srities transporto inžinerijos mokslo krypties darbą „Stūmoklio ir cilindro deformacijų įtaka variklio eksploataciniams rodikliams“ (toliau – Specialistas), parengė specialisto išvadą pagal atsakovo užduotus klausimus, kuri patvirtina, jog dėl automobilio defektų atsakingas pats ieškovas. Todėl prašo šią išvadą prijungti prie bylos ir vertinti nagrinėjant bylą, nes teismas sprendimą priėmė remdamasis vien A. Č. liudytojo parodymais, kuris kaip paaiškėjo nėra kvalifikuotas specialistas nagrinėjamu klausimu.

Atsiliepimas

2. Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo prijungti naujus įrodymus – konkrečiai susijusią su ginčo automobiliu, – Kauno Technologijos Universiteto, Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. sausio 22 d. specialisto išvadą. Atsiliepimo argumentai:

11.1. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai bei ieškovo veiksmų operatyvumas (2019 m. gegužės 15 d. nupirko iš atsakovo ginčo automobilį „be trūkumų“, 2019 m. gegužės 16 d. skambino atsakovui (pardavėjui) ir į ARX autoservisą dėl variklio alyvos trūkumo, 2019 m. birželio 3 d. skambino atsakovui (pardavėjui) bei pateikė automobilį ARX autoserviso konsultacinei apžiūrai, 2019 m. birželio 3 d. el. paštu atsakovui pateikė ARX išvadą ir 2019 m. birželio 4 d. skambino atsakovui, 2019 m. birželio 19 d. kreipėsi į UAB „Autoveikla“ autoservisą dėl variklio gedimo ir remonto), taip pat UAB „Autoveikla“ autoserviso nustatyti automobilio variklio gedimai ir UAB „Turboautocentras“ autoserviso nustatyti turbokompresoriaus gedimai, kurių pagrįstumą patvirtina specialisto dr. D. J. išvada, įrodo, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptais (negalimais nustatyti vizualiai ir netgi autoservise be variklio ardymo) trūkumais. Atsakovas (apeliantas), neskaitant jo samprotavimų, nepateikė svarių ir patikimų įrodymų, kad automobilio trūkumai atsirado, neva, po pardavimo ir dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės.

11.2. Skirtingai, nei teigia apeliantas ARX (Škoda oficialaus atstovo autoserviso) konsultacinėje 2019 m. birželio 3 d. apžiūros išvadoje nėra nustatyta, jog automobilis yra geros būklės, joje nurodyta, kad vizualiai variklio būklės nustatyti nėra galimybės, kad „reikia ardyti variklį tolimesnei defektacijai“. Apeliantas kvestionuoja remontą atlikusio autoserviso meistro kvalifikacija, nustatytus gedimus, atliktą remontą (dėl remonto kokybės ginčo byloje nėra). Tai, kad automobilio variklis pardavimo metu netūrėjo trūkumų įrodinėja naujai, kartu su apeliaciniu skundu pateikta specialisto išvada – teorinio lygio, nesusieta su konkrečiu nagrinėjamu atveju, konkrečiu automobiliu: kad ant variklio detalių gali būti kažkiek degimo nuosėdų ir tai nebūtinai yra gedimas; kad įpiltos alyvos kiekio viršijimas teoriškai gali laikinai (iki alyvos lygis taps normalus) įtakoti nuosėdas ant variklio detalių. Iš to apeliantas daro išvadą, jog pardavimo metu automobilio variklis neturėjo trūkumų, o trūkumai atsirado po pardavimo ir dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės – dėl to, kad ieškovas įpylė į variklį 1 litrą variklio tepalo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pardavėjo atsakomybę dėl parduoto daikto trūkumų reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai priteisė ieškovui turėtas išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, patirtus šalinant automobilio, kaip daikto trūkumus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

6. Tiek apeliantas, tiek ieškovas kartu su procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus – specialistų išvadas dėl variklio alyvos trūkumo, kuriuos prašo prijungti prie bylos ir vertinti apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus tai, jog abi šalys pateikė savo poziciją pagrindžiančius papildomus įrodymus dėl ginčo esmės, šiuos įrodymus prijungia.

Dėl apeliacinio skundo

8. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).

9. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

11. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.

12. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė 2019 m. gegužės 15 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - sutartis). Ieškovas nurodo, jog iš karto po sutarties sudarymo paaiškėjo automobilio pirkimo metu paslėptas defektas, kurio ištaisymo išlaidos siekia 1693,26 Eur. Ieškovas pareiškė pretenziją, kurią atsakovas atsisakė patenkinti. Tokiu atveju, laikytina, jog ieškovas į pardavėją (atsakovą) kreipėsi per protingą laiką.

14. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

15. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepagrindė savo sprendimo. Sutiktina, jog teismo sprendime nuoroda į byloje esančius įrodymus – e. b. l. 21-26 ir 70-73 nepagrindžia teismo išvadų, nes minėtuose puslapiuose yra teismo pažyma, atsakovo atsiliepimas, o 70-73 puslapiuose ieškovo telefono skambučių išklotinė bei atsakovo atstovavimą pagrindžiantis dokumentas. Be to, sutiktina su atsakovo argumentu, jog byloje esanti ARX (Škoda oficialaus atstovo autoserviso) konsultacinė 2019 m. birželio 3 d. apžiūros išvada vienareikšmiškai nepagrindžia ieškovo argumentų dėl paslėptų ginčo automobilio trūkumų.

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apeliantas pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino jo pateiktų argumentų, kuriais jis įrodinėjo aplinkybes dėl automobilio trūkumų, galimai atsiradusių po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimo. Atsakovas rėmėsi liudytojos ieškovo sutuoktinės parodymais, jog po sutarties sudarymo ieškovas sekančią dieną (nėra žinoma kodėl neatliko patikrinimo sutarties sudarymo dieną, kuomet atliko išsamią ir nuodugnią automobilio apžiūrą kartu su atsakovu) pats atliko alyvos patikrinimą ir pripylė per daug tepalų, nors pats patvirtino, jog serviso darbuotojai nurodė, jog nebuvo galima pilti vieno litro, todėl liepė atidžiai stebėti automobilį. Tokiu būdu apeliantas grindė, jog yra nustatytos pardavėjo atsakomybę šalinančios aplinkybės.

18. Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir pasisakyti dėl visų byloje surinktų įrodymų. Tai pat pažymėtina, jog teismas nepasisakė ir nevertino apelianto argumentų, susijusių su tuo, jog prieš sutarties sudarymą automobilis buvo patikrintas UAB „Tuvlita“ ir išduota kortelė patvirtino, jog automobilis techniškai tvarkingas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių – neanalizavo konkrečių aplinkybių, susijusių su automobilio defektu, būtent – ar kurie nors iš jų lėmė, kad automobilis negali būti laikomas techniškai tvarkingu bei pardavėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Be to, sprendime priteisdamas turbokompresoriaus remonto išlaidas, teismas sprendimo nemotyvavo, o byloje apklaustas liudytoju A. Č. patvirtino, jog turbokompresorius buvo tinkamas naudoti.

20. Aukščiau nurodytos apelianto aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, turi esminę reikšmę šios bylos teisinei baigčiai, nes, kaip nurodyta nutarties 18-20 punkte, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumą ir tai, kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat atitinkamai pardavėjas, siekiantis paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, turi pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

22. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė apelianto (atsakovo) nurodytų atsikirtimų į ieškinį ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė. Neištyrus visų duomenų, kuriais grindžiami apelianto atsikirtimai, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš naujo visa apimtimi naujais aspektais, be to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog bylos baigčiai turi reikšmės ir nauji priimti šalių pateikti įrodymai į bylą, kurių vertinimas ir tyrimas iš esmės būtų bylos nagrinėjimas iš naujo, todėl būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Tokiu būdu byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

23. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo tarp šalių nesprendžia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė