Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45756-20, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, teistas:

1) 2006 m. vasario 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2) 2008 m. birželio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 4 m. 11 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2012 m. lapkričio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, 227 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) bauda;

4) 2013 m. gruodžio 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 2MGL (255 Lt) bauda;

5) 2018 m. birželio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 26 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 m. 8 mėn. uždrausta naudotis specialiąja teise, konfiskuoti 610,00 eurų;

Taip pat teistas 2018 m. Vokietijoje už nusikalstamas veikas, kurių kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atitinka 178 straipsnio 2 dalį. Bausmei atlikti 2018 m. kovo 29 d. parduotas pagal Europos arešto orderį remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi. Grįžo atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta pilnai, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę, nurodydamas, kad 2020 m. lapkričio 17 d., jis su žmona ir vaikais buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose žiūrėjo krepšinio varžybas. Per krepšinio varžybas išgėrė 4 butelius alaus, 0,5 litrų talpos. Nors buvo alaus išgėręs, tačiau įvykio aplinkybes gerai atsimena. Po krepšinio varžybų, galimai po 22.00 val., pagal jį dar nebuvo 23.00 val., tarp jo ir žmonos M. S. kilo žodinis konfliktas, t. y. aiškinosi tarpusavio santykius. Prisipažįsta, kad šio žodinio konflikto metu jis supyko ir abejomis rankomis sugriebė ant sofos sėdinčiai savo sutuoktinei M. S. už abiejų rankų dilbių ir ją patraukė link savęs. Po to ranka suėmė jai už plaukų ir juos patempė, bei vieną kartą delnu sudavė jai per veidą, kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Šiuos fizinius veiksmus žmonos atžvilgiu atliko apimtas pykčio, daug emocijų buvo. Tarp jo ir žmonos vykusio konflikto metu vaikai miegojo, net nenubudo, todėl jie konflikto nematė. Dėl savo poelgio jis gailisi. Neneigia fakto, kad savo žmonai šiais savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą ir padaryti kažkokius sužalojimus, tokius kaip mėlynes. Jis pats asmeniškai žmonos kūne po įvykio jokių sužalojimų nepastebėjo (b. l. 58-61).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. apie 23.00 val. ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose ji gyvena kartu su savo vyru N. S. ir dviem jų mažamečiais vaikais. Ji gulėjo lovoje su mažamete dukra, o vyras N. S. gulėjo tame pačiame kambaryje ant kitos lovos. N. S. iš vakaro vartojo alkoholį, išgėrė šešias skardines alaus ir keturis butelius alaus. Alkoholį paskutiniu metu sutuoktinis dažnai vartoja, niekur nedirba. Jis gulėdamas ant lovos ir būdamas neblaivus pradėjo prašyti, jog ji ateitų pas jį į lovą, tai pakartojo kelis kartus. Ji nesutiko, pasakė, jog ateis tik tada, kai jis bus blaivus. Sutuoktinis tai išgirdęs supyko ir priėjęs prie jos, gulinčios lovoje, stipriai savo rankomis suėmė jai už rankų ir ištempė ją iš lovos. Jai atsistojus suėmęs jai už plaukų rankomis juos tempė. Ji šaukė ir prašė jo, kad ją paleistų. Ji pradėjo gintis nuo sutuoktinio, ištrūkusi nubėgo į virtuvės kambarį. N. S. atbėgęs į virtuvės kambarį jai vieną kartą delnu sudavė į kairės pusės skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ant abiejų rankų atsirado mėlynės. Ji bandė iš virtuvės kambario grįžti atgal į kambarį pas vaiką, tačiau N. S. to neleido, vėl ją sugriebė rankomis už drabužių, neleido eiti ir nustūmė į koridorių. Vėliau nurimo. Tada N. S. nuėjo ir atsigulė į lovą šalia mažametės dukros. Ji iš karto į policiją neskambino, sekančią dieną atėjo parašyti pareiškimą. Kaip konfliktas vyko mažamečiai vaikai nematė (b. l. 19-22).

Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, kad pareiškėja M. S., atvykusi į policijos komisariatą, parodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d., apie 23 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), N. S. stipriai savo rankomis suėmė jai už rankų, po to suėmęs už plaukų tempė ir po to dar vieną kartą rankos delnu sudavė į veido kairės pusės skruostą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, jai labai skaudėjo, ant abiejų rankų atsirado mėlynės (b. l. 1-4).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios M. S. kairės rankos, ties riešu, matyti apie 2 cm dydžio paraudimas – kraujosruva, šalia jo apie 1 cm dydžio paraudimas – kraujosruva, ant dešinės rankos dilbio yra 3 cm dydžio kraujosruva, šalia jos link rankos plaštakos pirštų yra 1 cm dydžio paraudimas – kraujosruva (b. l. 23-25, 26-30).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis N. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei M. S. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 129-130, 131-134).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo N. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad N. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 74-81), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 127-128). Yra bedarbis ( b. l. 125), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 126).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis N. S. savo kaltę pripažino visiškai, N. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į N. S. skirtiną bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 12 val. 35 min. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 12 val. 10 min. (b. l. 62-63), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandom.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo N. S. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu (b. l. 64-66) N. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

Pripažinti N. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, N. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020 m. lapkričio 18 d., 12 val. 35 min. iki 2020 m. lapkričio 19 d., 12 val. 10 min.(viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 6 (šešioms) viešųjų darbų valandom.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.

N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.