Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiojo, tęsti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;R. J. nubaustas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant jį atsiprašyti nukentėjusiojo, pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;R. N. nubausta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, šios bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir įpareigojant ją atsiprašyti nukentėjusiojo, pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu priteista iš visų nuteistųjų solidariai M. R. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir pripažinta M. R. teisė į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio turtinei žalai atlyginti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., R. J. ir R. N. nuteisti už tai, kad jie 2015 m. birželio 4 d., apie 21 val. (duomenys neskelbtini) tyčia dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. R..

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį: pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad ji veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; sugriežtinti visiems nuteistiesiems paskirtas bausmes ir nustatyti realų jų atlikimą; padidinti civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteistą pinigų sumą iki 3000 eurų; priteisti solidariai iš visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti. Apeliantas dėsto apie teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, cituoja BK 54 straipsnį, 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus, 75 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, kitas teisės normas, skundžiamą nuosprendį ir mano, kad apylinkės teismas netinkamai taikė bei aiškino baudžiamąjį įstatymą, todėl paskyrė netinkamas (per švelnias) bausmes, o taip pat neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurias privalėjo įvertinti spręsdamas civilinį ieškinį.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistieji M. B. ir R. J. nurodė, jog jų veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kad jei jie būtų buvę blaivūs, nebūtų padarę nusikalstamos veikos, todėl apylinkės instancijos teismas visiškai be pagrindo netaikė jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat nurodo, kad visi nuteistieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje, nes visi jie veikė kaip vykdytojai (bendravykdytojai) ir kartu realizavo objektyviuosius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, todėl skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai šios aplinkybės nebuvo pripažintos sunkinančiomis visų nuteistųjų atsakomybę. Atsižvelgdamas į tai nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. mano, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per švelnios, neatitinkančios nuteistųjų asmenybių bei padarytos nusikalstamos veikos bausmės.

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. mano, kad spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistuosius apibūdinančius duomenis, jų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistiesiems paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistieji atitinka formalias įstatyme numatytas bausmių vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau jie padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo buvo sukelti pakankamai sunkūs padariniai – sužalotas žmogus, prieš kurį buvo smurtauta visiškai be jokios dingsties, veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, kas savaime rodo didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Apeliantas pažymi, kad nenustatyta nuteistųjų R. N. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes lengvinanti atsakomybė (prisipažinimas ir gailėjimasis) nustatyta tik R. J., yra visų jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgdamas į visus byloje esančius duomenis, taip pat nuteistųjų asmenybes apeliantas mano, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas leis pakeisti neigiamus nuteistųjų polinkius ir taip pasiekti bausmių tikslus.

Kartu nukentėjusysis teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti jam tik 2000 eurų dydžio neturtinę žalą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepakankamai atsižvelgė į padaryto sužalojimo pobūdį ir sunkumą, sukeltas pasekmes ir saugomų vertybių svarbą. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumą bei lokalizaciją, taikytą gydymą, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobūdį, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusysis mano, kad jam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 3000 eurų.

Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindė dokumentais didžiąją dalį savo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti – pateikė gydymo įstaigos sudarytą jo gydymo planą, pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sąmatinė suma yra 5220 eurų. Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Atsižvelgdamas į tai nukentėjusysis ir civilinis ieškovas mano, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dėl likusios dalies, t. y. dėl 41,13 euro, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų gynėjai – atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bausmių dydžių ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo

Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos nustatytos BPK 320 straipsnyje. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan.

BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai; nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl šios normos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį BPK 320 straipsnio 4 dalies prasme, be kita ko, reiškia priimti sprendimą, sukeliantį nuteistajam ar išteisintajam sunkesnes teisines pasekmes, negu buvo nustatytos apskųstame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje: nustatyti aplinkybes, sunkinančias nuteistojo teisinę padėtį, sugriežtinti paskirtą bausmę, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemones, padidinti priteistą sumą žalai atlyginti ir pan. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai apeliantas tik prašo sugriežtinti bausmę, nenurodydamas konkrečios bausmės rūšies ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ir BK bendrosios dalies normų.

Nagrinėjamoje byloje M. R. pateiktame apeliaciniame skunde nėra tiksliai suformuluota kokio dydžio turėtų būti bausmė. Iš rezoliucinėje skundo dalyje suformuluoto prašymo galima padaryti išvadą, kad bausmės griežtumas turėtų pasireikšti skiriant kaltinamiesiems realią laisvės atėmimo bausmę (netaikant bausmės vykdymo atidėjimo).

Šioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas kaltinamiesiems bausmės rūšį, tiek nustatydamas jų dydžius kaltinamiesiems, įstatymų reikalavimų nepažeidė, laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų bei skyrė bausmes, kurios atitinka BK 41 straipsnyje numatytas bausmių paskirtis. Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta vienintelė – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmių dydžius kiekvienam iš kaltinamųjų, atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Bausmių dydžiai nustatyti artimi sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo konstatuotos žemiau aptartos kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad griežtinti bausmes kaltinamiesiems nėra pagrindo tiek dėl nekonkrečiai apibrėžtų apeliacinio skundo ribų, tiek ir dėl bausmių skyrimo pagrindo bei teismų praktikos analogiškose bylose.

Visi trys kaltinamieji yra gana jauno amžiaus, R. N. bei R. J. nusikalto pirmą kartą, o M. B. anksčiau buvo teistas, tačiau už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžiu skirtą baudą yra sumokėjęs. Be to, R. N. augina dvi nepilnametes dukras, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. prašo pripažinti nuteistosios R. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad ji veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje; pripažinti nuteistųjų M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jie veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kolegija pažymi, kad aplinkybės, kurias apeliantas prašo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, šių aplinkybių buvimo visiškai neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nors kaltinime buvo nurodoma, kad kaltinamieji veikė kartu.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju būtina konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestais, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo V. B. parodymus, kuriuos patvirtino specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, nustatyta, kad R. N. automobiliu užkirto kelią M. R., po ko nukentėjusiajam M. B. ir R. J. rankomis sudavė ne mažiau, kaip po penkis smūgius. Po suduotų smūgių nukentėjusysis pradėjo bėgti, tačiau jį, pasivijusi automobiliu tyčia partrenkė R. N.. Po ko, nukentėjusiajam nugriuvus, pribėgęs M. B. ir R. J. vėl sudavė po kelis smūgius rankomis ir spardė kojomis. Tokiu būdu nustatyta, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo daromi ne vienoje vietoje. Tuos veiksmus kartu ar pakaitomis atliko visi nukentėjusieji. Ir visų kaltinamųjų bendrai atliekami veiksmai patvirtina susitarimą ir pritarimą bendriems veiksmams. Tai rodo, kad kaltinamieji R. N., M. B. ir R. J. veikė bendrai, jų susitarimas įvyko konkliudentiniais veiksmais, visiems atliekant vykdytojo vaidmenį, smurtaujant prieš nukentėjusįjį bei šiam suduodant smūgius. Taigi yra nustatyta, kad visų trijų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistieji M. B. ir R. J. parodė, jog jų veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kad jei jie būtų buvę blaivūs, nebūtų padarę nusikalstamos veikos, todėl apylinkės instancijos teismas visiškai be pagrindo netaikė jiems BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tada, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje nėra duomenų, kad iš karto po nusikaltimo padarymo būtų nustatinėjamas kaltinamųjų M. B. ir R. J. girtumas. Tačiau apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Todėl ši aplinkybė gali būti nustatinėjama ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad kaltinamieji M. B. ir R. J. buvo neblaivūs. Šie kaltinamieji, duodami parodymus, taip pat patvirtino, jog buvo neblaivūs. Taigi M. B. ir R. J. apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu nustatytas tiek pačių kaltinamųjų, tiek ir nukentėjusiojo parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tam, jog būtų pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turi būti nustatoma ir tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo situaciją, aplinkybes, suduotų smūgių skaičių, bei tai, kad patys kaltinamieji, duodami parodymus teisme, tvirtino, jog būtent girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kolegija konstatuoja, kad yra M. B. ir R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos išsprendimo

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. prašo padidinti civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti priteistą pinigų sumą iki 3000 eurų bei priteisti solidariai iš visų nuteistųjų 5220 eurų turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į jam padarytus sužalojimus, jų sunkumą bei lokalizaciją, taikytą gydymą, patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į nuteistųjų elgesį ir jų veikos pobūdį, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusysis mano, kad jam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 3000 eurų. Be to, apeliantas nurodo, kad jis pagrindė dokumentais didžiąją dalį savo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti – pateikė gydymo įstaigos sudarytą jo gydymo planą, pagal kurį seka, kad jo gydymo bendra sąmatinė suma yra 5220 eurų. Liko nepagrįsta tik 41,13 euro dydžio dalis. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš visų nuteistųjų solidariai priteisti 5220 eurų turtinei žalai atlyginti ir tik dėl likusios dalies, t. y. dėl 41,13 euro, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą bei klausimą dėl ieškinio dydžio šioje dalyje perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planu, kuris patvirtina chirurginio dantų gydymo bei implantavimo tikslingumą ir preliminarią numatomo gydymo kainą - 5220 Eur (1 t. 84 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu nesivadovavo kaip tinkamu įrodymu. Pripažindamas, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų N. N., M. B. bei R. J. veiksmų, nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai skundžiamame nuosprendyje klausimą dėl ieškinio dydžio dėl padarytos turtinės žalos nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. R. nepriteisė iš kaltinamųjų 5220 Eur už ateityje numatomą atlikti dantų chirurginį gydymą, implantavimą ir protezavimą. UAB (duomenys neskelbtini) gydymo planas, pasirašytas gydytojo odontologo, atitinka CK 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Kolegija pažymi, kad žalą padarę asmenys turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos. Bylos duomenys patvirtina, kad yra visi šiuo atveju būsimų gydymo išlaidų požymius. Tai, kad gydymo išlaidos susijusios su M. R. sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimu, patvirtina byloje surinkti įrodymais. Kolegijai nekyla abejonių, kad gydymo plane nurodytos 5220 Eur dydžio gydymo išlaidos yra akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Todėl ši suma priteistina M. R. solidariai iš kaltinamųjų: R. N., M. B. ir R. J., kurių kaltais veiksmais ta žala ir buvo padaryta.

Apeliantas taip pat prašo padidinti priteistą neturtinei žalai atlyginti sumą – nuo 2000 Eur iki 3000 Eur. Kolegija sprendžia, kad ir šioje dalyje nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Būtent 3000 Eur dydžio ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos M. R. buvo pareiškęs ir prieš pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. Skundžiamame nuosprendyje nurodytas vienintelis tokio sprendimo motyvas – tai, kad vienas iš kaltinamųjų yra dirbantis, galės atlyginti padarytą žalą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgia į nukentėjusiojo bei kaltininkų skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrą. Nors pirmosios instancijos teismas įvertino kaltinamųjų tyčinę kaltės formą, tačiau neatsižvelgė į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes ir teismų praktika bylose dėl analogiškais nusikaltimai padarytos ir priteisiamos neturtinės žalos dydžių. Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, taip pat ir aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo suduotas pakankamai didelis smūgių skaičius, bandant pabėgti, jis tyčia kaltinamosios R. N. buvo partrenktas automobiliu, prieš nukentėjusįjį smurtą naudojo trys kaltinamieji ir tai darė iš chuliganiškų paskatų, taip pat ir į padarytų sužalojimų pobūdį, kolegija sprendžia, kad M. R. nurodytas 3000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir tokio dydžio ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos turėjo būti tenkintas visiškai.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitos bei pinigų priėmimo kvitą (2 t., 150, 151 b. l.), kurie patvirtina, kad už teisinę pagalbą – apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme advokatui R. Garlauskui jis sumokėjo 500 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

Šioje byloje apeliacinį skundą padavė tik nukentėjusysis. Apeliacinis skundas didžiąja dalimi tenkinamas – visiškai tenkinama skundo dalis dėl civilinio ieškinio (tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos), taip pat visiškai tenkinama skundo dalis dėl kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo. Atmesta tik ta ieškinio dalis, kuria prašoma skirti kaltinamiesiems griežtesnę – realią laisvės atėmimo bausmę. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat ir į teismų praktiką dėl proceso išlaidų dydžio priteisimo, kolegija sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodoma proceso išlaidų suma – 500 Eur.

Atsižvelgdamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai išsprendė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai nepripažino kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad R. N., M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyti, kad M. B. ir R. J. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti bei šią aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Priteisti M. R. iš R. N., M. B. ir R. J. solidariai 5220 Eur (penkis tūkstančius du šimtus, dvidešimt eurų) padarytai turtinei 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.