Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. L. P. , M. J. P., atstovaujamų įstatyminių atstovų P. T. P. , A. E. P. ir P. T. P. , P. D. P., V. N. N. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal pareiškėjų P. T. P. , A. E. P. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai G. L. P. , M. J. P., atstovaujami įstatyminių atstovų P. T. P. ir A. E. P. , bei pareiškėjas P. D. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pareiškėjų G. L. P. , M. J. P. vardu palikimą priėmė jų įstatyminiai atstovai P. T. P. ir A. E. P. );

palikimo įforminimo tikslu pareiškėjai P. T. P. ir A. E. P. prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po palikėjos A. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, vaikų G. L. P. , g. 2002-02-04 ir M. J. P., g. 2005-07-18, vardu be turto apyrašo.

Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo Lietuvos Respublikoje į notarą nesikreipė, tačiau priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti velionei priklausiusį turtą Australijoje. Pradėjęs paveldėjimo procedūras, kaip to reikalauja velionės paskutinės gyvenamosios vietos, t. y. Australijos, įstatymai, bei tokiu būdu priimdamas palikimą savo vardu ir kaip administratorius atlikdamas įpėdinio funkcijas visų kitų testamentinių įpėdinių vardu ir naudai, P. T. P. 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Australijos advokatų kontorą A. L., ko pasekoje 2017 m. gegužės 8 d. Pietų Australijos Aukščiausiasis Teismas, testamento sukelta jurisdikcija, suteikė jam „Grant of Probate“ (dokumentą patvirtinantį, kad testamentas yra vykdytinas, o vykdytojas turi teisę tvarkyti mirusiojo lėšas), t. y. suteikė pareiškėjui P. T. P. velionės A. M. P. testamento vykdytojo ir administratoriaus teises. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.38 straipsnio 1 dalimi. tai reiškia, kad P. T. P. turi teisę ir pareigą veikti visų testamentinių įpėdiniu vardu ir jų naudai.

Palikėja A. M. P. savo testamentu jai nuosavybės teise priklausiusį turtą Palangoje lygiomis dalimis paliko savo anūkams, pareiškėjams: P. D. P. bei nepilnamečiams G. L. P. ir M. J. P., atstovaujamiems įstatyminių įpėdinių, tėvų P. T. P. ir A. E. P. , o turtą (duomenys neskelbtini) rajone ir Plungės rajone - lygiomis dalimis savo vaikams, pareiškėjams P. T. P. ir V. N. N. P. .

Palikimas buvo priimtas Australijoje, kuomet pareiškėjas P. T. P. ėmėsi testamento vykdymo veiksmų, sutinkamai su velionės paskutinės gyvenamosios vietos įstatymais, kas nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, atžvilgiu reiškia palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti Australijoje esantį velionės turtą visų testamentinių įpėdinių naudai ir vardu. Faktą, kad testamento vykdytojas ėmėsi veiksmų, reikalingų testamentui įvykdyti, ir tokiu būdu visų įpėdinių vardu ir naudai pradėjo rūpintis turtu kaip jų nuosavybe, patvirtina ir tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 8 d. sudarė sutartį dėl apsaugos sistemos sumontavimo palikėjai priklausiusiame name, esančiame Pietų Australijoje, 2016 m. rugsėjo 12 d. mokėjo mokesčius už velionei priklausiusį turtą, 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 3 d. siuntė informacinius laiškus apie palikimą pareiškėjui P. D. P. bei su juo 2016 m. rugsėjo 4 d. sudarė automobilio F. L., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktą. Kaip įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas P. T. P. kaip testamento vykdytojas palikimą priėmė, pateikė 2018 m. gegužės 1 d. Australijos advokatų kontoros A. L. raštą, 2017 m. gegužės 8 d. Pietų Australijos Aukščiausiojo Teismo „Grant of Probate“ išrašą, dokumentus, patvirtinančius išmokos po A. M. P. mirties naudos gavėjams sūnui P. T. P. ir dukrai V. N. N. P. išmokėjimą.

Nei vienas iš testamentinių įpėdinių neprieštaravo, kad testamentu paskirtas testamento vykdytoju pareiškėjas P. T. P. būtų Australijos teismo atitinkamai patvirtintas ir paskirtas palikimo administratoriumi, suteikiant jam „Grant of Probate“, tokiu būdu pradėdami faktiškai valdyti turtą per jų funkcijas atliekantį testamento vykdytoją bei palikimo administratorių P. T. P. . Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Testamentiniai įpėdinai pradėdami faktiškai valdyti Australijoje esantį velionės turtą tuo pačiu išreiškė savo valią ir dėl palikimo esančio Lietuvos Respublikoje priėmimo, kas reiškia, kad palikimas Lietuvoje yra priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nepilnamečių pareiškėjų G. L. P. ir M. J. P. vardu testamento vykdytojo veiksmais palikimą pradėję faktiškai valdyti turtą priėmė jų įstatyminiai atstovai, pareiškėjai P. T. P. ir A. E. P. . Atsižvelgiant į tai, kad palikėja neturėjo jokių kreditorių, kad nėra jokių duomenų, apie tai, kad ji būtų turėjusi kreditorių, nuo pat jos mirties jokie asmenys nei į testamento vykdytoją, nei į notarą nesikreipė, prašė išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu jų įstatyminiams įpėdiniams.

Pareiškėjų atstovė adv. J. S. teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Byloje nustatyta, kad A. M. P., gyvenusi Australijoje, mirė 2016 m. rugpjūčio 8 d. Po palikėjos mirties liko nekilnojamas turtas ne tik Australijoje, bet ir Lietuvoje: 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Palikėja A. M. P. mirė, palikusi testamentą, sudarytą 2015 m. lapkričio 23 d., kuriuo savo turtą paliko pareiškėjams, pareiškėją P. T. P. paskyrė testamento vykdytoju.

Nors palikėja iki mirties gyveno ir testamentiniai įpėdiniai (pareiškėjai) gyvena Australijoje, mirties dieną palikėja turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, šio turto paveldėjimo santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.62 straipsnio 1 dalis).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, pradėdami turtą faktiškai valdyti, nurodė, kad šiuos veiksmus atliko per testamento vykdytoją, paskirtą Australijos teismo, testamento vykdytojui atliekant ir įpėdinių funkcijas.

Byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas P. T. P. 2016 m. rugpjūčio 10 d. dėl paveldėjimo bylos užvedimo kreipėsi į Australijos advokatų kontorą A. L., pasirašė visus reikalingus dokumentus (2018-05-01 Australijos advokatų kontoros A. L. raštas), pateikti dokumentai 2017 m. balandžio 12 d. buvo užregistruoti Pietų Australijos Aukščiausiojo Teismo paveldėjimo biure, 2017 m. gegužės 8 d. Pietų Australijos Aukščiausiasis teismas testamento sukelta jurisdikcija suteikė pareiškėjui P. T. P. velionės A. M. P. testamento vykdytojo teises (2017-05-08 Pietų Australijos Aukščiausiojo Teismo „Grant of Probate“ išrašas). Pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, kad pareiškėjas P. T. P. 2016 m. rugsėjo 8 d. sudarė sutartį dėl apsaugos sistemos sumontavimo palikėjai priklausiusiame name, esančiame Pietų Australijoje (2016-09-08 apsaugos paslaugų sutartis), 2016 m. rugsėjo 12 d. mokėjo mokesčius už velionei priklausiusį turtą (2019-09-12 mokėjimo pranešimas), 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2016 m. rugsėjo 3 d. siuntė informacinius laiškus apie palikimą pareiškėjui, testamentiniam įpėdiniui P. D. P., 2016 m. rugsėjo 4 d. perdavė automobilį F. L.. Iš susirašinėjimo tarp pareiškėjo P. T. P. ir pareiškėjo P. D. P. matyti, kad jie kaip įpėdiniai rūpinosi likusio buto priežiūra, remontu, tam kad galėtų butą išnuomoti. Finansinės įstaigos 2016 m. spalio 14 d. pranešimas patvirtina, kad pareiškėjams P. T. P. bei V. N. N. P. išmokėta piniginė išmoka, sukaupta palikėjos A. M. P..

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. M. P. mirties pareiškėjas P. T. P. , kaip įpėdinis ir testamento vykdytojas, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius ne tik savo, bet ir kitų įpėdinių valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po A. M. P. mirties likęs kilnojamas ir nekilnojamas turtas buvo toliau prižiūrimas, už jį mokami mokesčiai, tvarkomos piniginės lėšos. Nei vienas iš testamentinių įpėdinių neprieštaravo, kad testamentu paskirtas testamento vykdytoju pareiškėjas P. T. P. būtų Australijos teismo atitinkamai patvirtintas ir paskirtas palikimo administratoriumi, tokiu būdu patvirtindami subjektyvią valią priimti palikimą. P. P. T. P. vykdydamas testamentą tarėsi su kitais įpėdiniais, kas taip pat patvirtina, kad pareiškėjai taip išreiškė savo valią tapti paveldėto turto savininkais.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą. Pareiškėjų atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai buvo atvykę į Lietuvą, apžiūrėjo žemės sklypus, svarstė jų panaudojimo galimybes. Tokie veiksmai rodo, kad pareiškėjai siekia įgyvendinti savo kaip paveldėto turto savininkų teises, rūpindamiesi ir Lietuvoje esančiu turtu.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie Lietuvos Respublikoje esančio palikimo faktinį valdymą. Tokie suinteresuoto asmens nurodyti argumentai nepagrįsti.

Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumas, kuris įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 1 dalyje, – neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 ir joje nurodytą praktiką). Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visa palikimą.

Pareiškėjų kaip įpėdinių veiksmai, atlikti priimant palikimą Australijoje, patvirtina, kad jie dalyvavo priimant palikimą, jį priėmė per jų funkcijas atliekantį testamento vykdytoją arba patys, gaudami dalį daiktų (P. D. P. atveju), lėšų (P. T. P. bei Vanessos N. N. P. atveju), šie veiksmai atlikti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, todėl pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po A. M. P. mirties pareiškėjai palikimą priėmė. Pagal CK 5.56 straipsnio nuostatas nepilnamečių pareiškėjų G. L. P. , M. J. P. vardu palikimą priėmė įstatyminiai atstovai P. T. P. , A. E. P. Nenustatyta, kad palikėja būtų turėjusi kreditorinių įsipareigojimų, kreditoriai įstatymo nustatytu terminu į notarą ar testamento vykdytoją nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, kad kreditorių palikėja neturėjo ir todėl nepilnamečių pareiškėjų vardu jų įstatyminių atstovų atlikti veiksmai, priimant palikimą faktiniu valdymu, nepilnamečių pareiškėjų interesų nepažeidžia. Įstatyminiai atstovai privalo atlikti visus būtinus nepilnamečių interesais veiksmus, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nagrinėjamu atveju įstatyminių atstovų veiksmai, siekiant įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisę į paveldimą turtą, priimant palikimą, laikytini veiksmais, atitinkančiais nepilnamečių pareiškėjų interesus.

Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį (2017 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga Bylose dėl paveldėjimo, Teismų praktika, Nr. 47). Nors pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinį faktą, ir nurodė konkretų turtą, kurį pradėjo faktiškai valdyti, teismo sprendimu konstatuotinas tik faktas dėl palikimo priėmimo, konkretus turtas, kurį paveldės pareiškėjai, bus nurodomas išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pareiškėjai P. T. P. ir A. E. P. palikimo įforminimo tikslu prašė išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po palikėjos A. M. P. mirties, vaikų G. L. P. ir M. J. P. vardu be turto apyrašo.

Viešasis interesas ginti ir saugoti vaikų interesus užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiam vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį, nustatyta, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Tačiau palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis): pradėjus jį faktiškai valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Teismo vertinimu išankstinis teismo leidimas būtų reikalingas, jeigu pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, paduodami pareiškimą notarui. Nagrinėjamu atveju įstatyminiai atstovai su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdami turtą faktiškai valdyti, todėl, konstatavus faktą, kad palikimą įstatyminiai atstovai nepilnamečių vaikų vardu priėmė faktiniu valdymu, teismo leidimas nebėra reikalingas ir leidimą palikimui priimti atsisakytina išduoti. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis ir pareiškėjų atstovės nurodyta teismo praktika, pagal kurią jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad 2016 m. birželio 8 d. mirus A. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė P. T. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. N. N. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečių G. L. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu įstatyminiai atstovai P. T. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. E. P. , gim. 1965-07-14.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsisakyti išduoti teismo leidimą palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.