Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-417/2016

Teisėja Elena Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00015-2015-8

2016 m. gegužės 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. V., gim. („duomenys neskelbtini“), pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynių (7) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė, ir paskirta galutinė aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš M. V. priteista S. K. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei valstybei 65,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti.

S. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

M. V. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 6 d. 17.30 val. („duomenys neskelbtini“) vykusio renginio „Kam tarnauja žiniasklaida?“ metu viešai žodžiu paskelbė apie S. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti bei pažeminti S. K. ir pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra, kad „S. K., buvęs mero pavaduotojas, yra („duomenys neskelbtini“) valdžioje dirbantis nusikaltėlis, nenustoja susidoroti su juo, su vogtais pinigais, neteisėtai gavo kultūros ministerijos stipendiją, plauna, vagia ir slepia pinigus“.

Be to, 2015 m. gegužės 6 d. 17.30 val. („duomenys neskelbtini“) vykusio renginio „Kam tarnauja žiniasklaida?“ metu M. V. pasakė, kad „(„duomenys neskelbtini“) valdžioje dirbantys nusikaltėliai: buvęs meras P., jo parankinis K. nenustoja susidorot su Lietuvos piliečiais, kada baigsis susidorojimas („duomenys neskelbtini“) dirbančių nusikaltėlių“, „buvęs mero pavaduotojas gavo kultūros ministerijos stipendiją, kai negauna bibliotekos darbuotojai, studentai, jis gavo, plaunami pinigai“, „kol P. ir K. bus, išnyksime visi“, „iš kur berniukui tiek drąsos, taip dorotis su Lietuvos piliečiais, su vogtais pinigais, juos slepi“, „būdamas pasubinuots B., P., K. šmeiži mane laikraščiuose, šmeiži senu chuliganu“, „S. yr primerkęs uodegą“.

S. K. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltintas, bet išteisintas už tai, kad apie M. V. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino, pažemino, pakirto pasitikėjimą juo, o būtent: 2015 m. gegužės 6 d. 17.30 val. („duomenys neskelbtini“) vykusio renginio „Kam tarnauja žiniasklaida?“ metu pareiškė, jog M. V. buvo KGB agentu.

Apelianto tvirtinimu, jis viešojoje bibliotekoje vykusio renginio metu apie S. K. išsakė tik savo asmeninę subjektyvią nuomonę, o ne faktus. Jo išsakyta nuomonė apie S. K. turi pakankamą faktinį pagrindą. Toks faktas yra dėl fiktyvios („duomenys neskelbtini“) įkūrimo, dokumentų klastojimo bei 250000 Lt pasisavinimo iš kaimo rėmimo fondo. Tuo metu S. K. dirbo („duomenys neskelbtini“). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad S. K. su kitais asmenimis 2001–2002 metais parašė („duomenys neskelbtini“) Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui „dėl pritarimo ir paramos moralinėje kovoje su tarnautojais“ kartu su tuo metu Žemės ūkio rūmų atstovu („duomenys neskelbtini“) M. V.. Klaipėdos apygardos teismas 2005-09-14 sprendime pripažino, kad („duomenys neskelbtini“) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina M. V. garbę ir orumą. V. V. teigimu, jis vykusiame renginyje S. K. šią aplinkybę ir pasakė. Apelianto nuomone, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, negalima apsiriboti vien tik teisiniais kriterijais. Informacinis pobūdis apie asmenį, žmogaus garbę ir orumą yra sąvoka, kuri gali būti apibūdinama tik tiesiogiai įvertinus aplinkybių, kuriomis ji buvo išsakyta, visumą. M. V. įsitikinimu, išsakydamas savo subjektyvią nuomonę, kuriai, beje, netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, ir argumentuodamas tam tikru faktiniu pagrindu, jis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės reikšti savo nuomonę ribų neperžengė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra ne tik nepagristas, bet ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusysis M. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo S. K. gynėjas prašė nuteistojo ir nukentėjusiojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl M. V. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis M. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi, kaip teigia, jam inkriminuota veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 154 straipsnį nusikaltimo sudėties objektas – kėsinimasis į žmogaus garbę, kuri yra siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą ir orumą, kuris siejamas su tuo, kaip žmogus pats save vertina. Šmeižimo atveju nukentėjęs asmuo žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia jo orumą. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais paskleidžiama apie kitą žmogų melaginga informacija, galinti padaryti žalos asmens garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitinkančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam trečiajam asmeniui. Pagal BK 154 straipsnį tikrovės neatitinkanti informacija yra konkrečios melagingos žinios, kurios turi žmogų žeminti, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, ir supranta, kad tai žemina kito žmogaus garbę ir orumą ir to nori. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su M. V. argumentu, kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau pažymi, kad nuomonė turi remtis faktais, o faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Taip pat pažymėtina, kad net pateikiant ne faktus, o vertinimus, toks vertinimas turi turėti pakankamą faktinį pagrindą ir vertinimas turi būti pateikiamas sąmoningai neiškreipiant duomenų. Jei skleidžiama informacija, kuri žemina kitą asmenį, yra teisinga, tai toks informacijos skleidimas nėra nusikalstamas ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Iš byloje surinktų duomenų nenustatyta, jog M. V. paskleista informacija, jog „S. K., buvęs mero pavaduotojas, yra („duomenys neskelbtini“) valdžioje dirbantis nusikaltėlis, nenustoja susidoroti su juo, su vogtais pinigais, neteisėtai gavo kultūros ministerijos stipendiją, plauna, vagia ir slepia pinigus“ ir pan., yra teisinga. Akcentuotina, kad M. V., paskleisdamas tokią informaciją, jokių, netgi savo vertinimą pagrindžiančių duomenų, nepateikė, todėl kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad M. V. išdėstyta informacija atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog tokia niekuo nepatvirtinta informacija, paskleista per viešą renginį, kuriame dalyvavo ne tik daugybė žmonių, kurie pažinojo S. K., tačiau ir dalyvaujant visuomenės informavimo atstovams, žeidžia žmogaus garbę ir orumą, ir yra asmenį žeminanti informacija. Be to, pažymėtina, kad viešo renginio metu ji buvo paskleista net keletą kartų, t. y. vis iš naujo akcentuojant duomenis, kurie sudaro blogą nuomonę apie asmenį, kenkia jo reputacijai, vis atsistojant iš sėdimos vietos, susirinkusios auditorijos priekyje, t. y. M. V. neigiamą informaciją apie S. K. pateikė būtent taip, kad į jo pateikiamą informaciją būtų atkreiptas visų renginyje dalyvavusių asmenų dėmesys, ir tai aiškiai parodo, jog A. V. ne šiaip išsakė savo nuomonę, bet veikė turėdamas tiesioginę tyčią, tai yra suprasdamas, kad jo skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, tačiau aktyviais veiksmais siekė paniekinti ir pažeminti S. K. kitų žmonių akyse, taip pažemindamas jo garbę ir orumą. Tai, jog M. V. aktyviais veiksmais kitų žmonių akyse siekė pažeminti S. K., nepaneigia ir liudytojos V. U. parodymai, iš kurių matyti, kad M. V. nuolat šokinėjo iš vietos ir daug kartų išsakė S. K. žeminančių pasisakymų. Kad M. V. vis kaltino S. K., tačiau teisiamajame posėdyje tiksliai neprisiminė, kuo, patvirtina ir apklausto kaip liudytojo fotokorespondento R. V. parodymai. Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog M. V. pagal BK 154 straipsnio 1dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

Dėl S. K. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde kaip nukentėjusysis M. V. teigia, kad viešoje vietoje S. K. įžeidė jo garbę ir orumą, pavadindamas jį KGB-istu kitų žmonių akyse. Tai patvirtino liudytojai S. M. ir I. S., tačiau, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų parodymais nesivadovavo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie M. V. apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, išklausęs liudytojų parodymus ir peržiūrėjęs vaizdo bei garso įrašą, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog S. K. viešame renginyje šmeižė M. V., ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo nenustatyta, kad S. K. pavadino M. V. KGB-istu, o tiesiog prašė M. V. papasakoti, kaip jis įstojo į komunistų partiją, už ką, būdamas agronomu, gavo karinį laipsnį. Tokiu paklausimu S. K. iš esmės jokios neigiamos informacijos apie M. V. nepaskleidė. M. V. teigė, kad tuo metu visi buvo KGB-istai, visi buvo komunistai. Ir toks M. V. pareiškimas leidžia pagrįstai suprasti, jog jis neneigė narystės komunistų partijoje, kaip pateisinimą nurodė, kad tuo metu „visi buvo KGB-istai, visi buvo komunistai“. 2015-10-23 teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. M. parodė, kad jis visų įvykio detalių neprisimena, manė, jog S. K. pavadino M. V. KGB-istu (b. l. 100). Tokie liudytojo parodymai visiškai nepatvirtina aplinkybės, jog S. K. iš tikrųjų pavadino M. V. KGB-istu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. pats tvirtino, jog „visi buvo KGB-istai, visi buvo komunistai“, t. y. M. V. pats pavartojo žodį KGB, todėl nepaneigta aplinkybė, kad S. M., neišgirdęs S. K. paklausimo M. V., būtent iš M. V. teiginio galėjo susidaryti nuomonę, kad S. K. pavadino M. V. KGB-istu. Tokios S. M. nuomonės susidarymo nepaneigia ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos I. S. parodymai, iš kurių matyti, kad ji taip pat girdėjo žodžius komunistas, KGB, bet nežinojo, kas juos pasakė. Liudytojai R. V. ir R. K., kurie tiesiogiai dalyvavo renginyje, taip pat patvirtino, jog negirdėjo panašių žodžių, t. y., kad S. K. būtų pavadinęs M. V. KGB-istu.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog S. K. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos apie M. V., todėl jis pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai ir teisėtai.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.