Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl palūkanų priteisimo pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Linas Agro“ ieškinį atsakovams V. G., A. G. ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovų baigėsi 2015-04-29 ir nuo šios datos atsakovams kilo pareiga mokėti palūkanas CK 6.220 str. 1 d., 6.261 str. pagrindu bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu. Ieškinyje yra pateiktas palūkanų paskaičiavimas pagal kiekvieną atskirą PVM sąskaitą-faktūrą. PVM sąskaitos- faktūros buvo išrašytos ne tik skolai, bet ir palūkanoms ir baudoms. Ieškovė patyrė nuostolius prašomai priteisti sumai, todėl ieškinys turėtų būti patenkintas pilna apimtimi.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. G. pripažino, kad dėl blogų oro sąlygų nepristatė ieškovei žieminių rapsų, bet už tai jis sumokėjo ieškovei baudą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. G. buvo sudaryta 2009-07-31 Sutartis Nr.10Z/KA-04a ( b. l. 11-12), pagal kurią ieškovė parduoda atsakovui augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, o atsakovas (augintojas) už paimtas prekes gali atsiskaityti užaugintomis žieminėmis kultūromis. Pagal minėtos Sutarties 2010-01-19 Priedą Nr.2A ( b. l. 13) šalys susitarė, kad augintojo ( atsakovo) skola už pateiktas prekes šiai dienai sudarė 87 944,77 Lt, kurios mokėjimas atidedamas iki 2011-09-31, už tai sumokant 10 533,37 Lt palūkanų, kurios turi būti apmokėtos iki 2011-09-31 . Pagal Sutarties 2010-10-01 priedą Nr.1 B ( b. l. 14) šalys susitarė jog dėl atsakovo nepristatytų grūdų ieškovė patiria 31 460,55 Lt nuostolį ir sutaria jog augintojas (atsakovas) perves iki 2011-11-01 baudą 31 460,55 Lt. Ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitas –faktūras: 2010-06-09 RVA serija Nr. 10/01376- 19 834,3 Lt sumai ( b. l. 15); 2010-06-09 RVA serija Nr.10/01361- 19 834,32 Lt sumai ( b.l. 16); 2010-06-09 RVA serija Nr.10/01360- 79 337,2 Lt sumai ( b.l. 17); 2010-11-19 LAR serija Nr.10/00882- 31 460,55 Lt sumai (b. l. 18); 2011-01-21 LAA serija Nr.10/00189 – 10 533,37 Lt sumai (b. l. 19). Mokėtojas V. G. skolos dengimui išdavė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2011-01-19 – 98 478,14 Lt sumai ir 2010-11-15 – 22 000 Lt sumai ( b. l. 20-21). Iš Kauno apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimo (b. l. 23-40 ) matyti, kad V. G. prievolė ieškovei yra pripažinta solidariaja V. G. ir A. G. prievole. Kauno apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu ( b. l. 41-54). Iš Palūkanų paskaičiavimo matyti, kad 2015-03-31 dienai jų priskaičiuota 7 016,12 EUR ( b. l. 62).

Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą LR CK 1.125 str.8 d. ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę ir todėl taikytinas 3-jų metu ieškinio senaties terminas.

Įstatymas numato, kad asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.). CK 1.125 str. įtvirtinti ieškinio senaties terminai, t. y. įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Tačiau ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CPK 1.126 str. 1 ir 2 d). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d). Todėl, esant priešingos bylos šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas turi išsiaiškinti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, jei praleistas - turi būti nustatomos termino praleidimo priežastys. Nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, terminas atnaujinamas ir sprendžiama ar buvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai. Nors atsakovai nurodo, kad šioje byloje turėtų būti taikomas 3-jų metų ieškinio senaties terminas , su tuo sutikti negalima, nes LR CK 1.125 str. 9 d. yra konkrečiai nurodyta jog sutrumpintas 5-ių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo. Tai konstatuota ir LAT apžvalgoje AC-37-1 „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“ ( 3 p., 8.3 p.): „Tiek netesyboms, tiek ir palūkanoms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), minėta, taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo – penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).“ Taigi, dėl šių aplinkybių ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs ir jo taikyti bei ieškinį atmesti nėra pagrindo.

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.371 str. pardavėjas-asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 str., t. y. subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise. Ieškovė perdavė atsakovui V. G. nuosavybės teise prekes, o atsakovas už jas neatsiskaitė, liko skolingas ieškovui 129 938,69 Lt, todėl darytina išvada, kad atsakovas V. G. laiku prievolės neįvykdė. Tokiu atveju galimas atitinkamų įstatymo nustatytų sankcijų- netesybų- taikymas(CK 6.73, 6.258 str.)..

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Be to, kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad žemės ūkis yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veikslo sričių, kurios valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdis, nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų padėtis rinkoje bei poreikis paremti žemės ūkio produkcijos gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius. Būtent dėl šios priežasties žemės ūkio produkcijos gamintojų interesų apsauga yra viešasis interesas.

Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 str. 3 d.). Šalims sutartyje nustačius, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, jiems ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 str. 1 d.).

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Kadangi šioje byloje ieškovė prašo priteisti palūkanas susidariusias iki civilinės bylos iškėlimo jos laikytinos kompensacinėmis palūkanomis.

Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios ribos nustatymas įstatyme nereiškia, kad netesybos privalo būti sumažinamos iki šios ribos. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 pateiktas išaiškinimas dėl įstatyme numatytų palūkanų priteisimo civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) taikymo atveju. O būtent, nutartyje išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 str., nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, ir CK 6.261 str., įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Šias palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 str., turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Nutartyje pažymėta, kad šios palūkanos nėra įskaitomos į priteistų nuostolių sumą, joms nėra taikytina įstatyme nustatyta netesybų įskaitymo į nuostolius taisyklė. Nutartyje papildomai išaiškinta, kad kreditorius įgyja teisę į kompensuojamųjų palūkanų apmokėjimą, po to, kai skolininkas atsisako atlyginti nuostolius geruoju. Todėl nuostolių atlyginimo atveju kompensuojamosios palūkanos apskaičiuojamos nuo momento, kai sueina kreditoriaus reikalavime nustatytas nuostolių atlyginimo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui. Ieškovės paskaičiuotos palūkanos atitinka visus šiuos kriterijus.

Įstatymas numato kreditoriui teisę prašyti priteisti iš skolininko įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pagal CK 6.210 str. 2 d. mokėtinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, tačiau kai sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, taikytinos Įstatyme nustatytos palūkanos, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Sutartis sudaryta tarp dviejų ūkio subjektų, atitinka komercinio sandorio sąvoką, nurodytą Įstatymo 2 str. 1 d. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 3 str. 4 d., taikytinos 8,50 procentų (1,50 padidintas 7 procentiniais punktais) dydžio metinės palūkanos.

Kaip jau minėta, CK 6.73 str. 2 d. įtvirtinta teismo teisė mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pažymėtina, kad teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 1.5 str. įtvirtintus kriterijus. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovų prievolė ieškovei yra visiškai įvykdyta. Be to, atsakovai yra sumokėję ieškovei baudą sumoje 31 460,55 LT (9111,61 EUR) ir palūkanų sumoje 10 533,37 LT (3050,67 EUR). Ieškovė šios aplinkybės neginčija. Todėl galima sutikti su atsakovų teiginiu jog atsakovai kompensavo 48 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos. Taigi, dėl nurodytų aplinkybių ir dėl tos aplinkybės, kad prievolės dalies neįvykdymą lėmė blogos oro sąlygos ir turint omeny, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų interesų apsauga yra viešasis interesas bei vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nenustačius skolininkų nesąžiningumo, piktnaudžiavimo prievolės nevykdymu, yra pagrindas netesybas mažinti 50 proc.

Tokiu būdu ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant 5 069,47 Eur palūkanų.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų ( CPK 88 str., 92-93 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 5069,47 EUR palūkanų ir po 78,50 EUR žyminio mokesčio ieškovės AB „Linas Agro“, kodas 147328026, naudai.

Priteisti iš atsakovų V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,47 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.