Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio A. A. mirties (2007 m. lapkričio 8 d.) priėmė pastarojo palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.

7. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

8. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 1979 m. balandžio 7 d. sudarė santuoką su A. A.. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu – pareiškėjos sutuoktinis A. A. mirė 2007 m. lapkričio 8 d. Kaip matyti iš Gyventojų registro pažymos, palikėjas A. A. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja, duomenų apie vaikus nėra (CPK 178 straipsnis). Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistravimo pagrindas – 2004 m. birželio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-6315. Anot pareiškėjos, dėl teisinių žinių stokos ji nežinojo, kad reikia imtis papildomų veiksmų norint priimti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos santuoka sudaryta 1979 m. balandžio 7 d., tačiau minėtas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas) sutuoktinių nuosavybėn įgytas tik 2004 m. birželio 16 d. ir kuris viešajame registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatos (toliau – SŠK), galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. SŠK 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

11. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų A. A. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 178, 179 straipsniai). Duomenų, kad po A. A. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

12. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes.

13. Be to, sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-381/2011; Nr. 3K-3-657/2013).

14. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, priėmimo, ji nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo. Iš pareiškėjos paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ji po sutuoktinio A. A. mirties liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris yra pastatytas ant minėto žemės sklypo, priklaususio pareiškėjai ir palikėjui A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėja tęsė naudojimąsi jai priklausančiu namu bei rūpinosi, išlaikė ir prižiūrėjo žemės sklypą kaip savo, mokėjo žemės mokesčius. Pareiškėja tvirtina, kad iš karto po sutuoktinio mirties pradėjo valdyti visą jo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį ir turėtus asmeninius, ir bendro naudojimo apyvokos daiktus, įrankius. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos dėstomais argumentais, kad ji po savo sutuoktinio A. A. mirties likusį turtą valdė kaip savo. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjus paaiškinimus dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjos išdėstytos aplinkybės, kad ji po savo sutuoktinio A. A. mirties rūpinosi likusiu turtu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi ji po savo sutuoktinio mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja, velionio sutuoktinė, turėjo teisę paveldėti mirusiojo A. A. turtą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

17. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjos pareiškimą tenkina. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. A. po savo sutuoktinio A. A. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. A. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo (sutuoktinio) A. A. ( A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. lapkričio 8 d., mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jo kopiją Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.