Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui V. Z., jo ir V. Z. įgaliotiems atstovams advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui, advokatei Danguolei Kemežytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams V. Z. ir V. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje byloje sprendžiamas atsakovų V. ir V. Z. atsakomybės klausimas dėl atsakovų ieškovui G. S. parduoto nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo defektų. Teismas pažymi, kad kilusiam ginčui tinkamai išspręsti visų pirma būtina nustatyti ieškovą ir atsakovus siejančių teisinių santykių pobūdį.

6. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo G. S. ir atsakovų V. ir V. Z. teisiniai santykiai susiklostė pagal 2017 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovų įsigijo šiuos daiktus: 504/1009 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamą namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio baigtumo procentas 83 proc. (toliau – Daiktai). 2017 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 9.3 punkte atsakovai patvirtino kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų Daiktų trūkumų, dėl kurių Daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (ieškovas), apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtųjų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Tos pačios sutarties 9.8 – 9.10 punktuose nustatyta, kad pirkėjas (ieškovas) pareiškia, jog Daiktus apžiūrėjo, turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su Daiktų būkle, kokybe, paskirtimi, galimybe naudoti nupirktus Daiktus pagal paskirtį, dėl to jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš. Daiktų kokybė atitinka šalių sutartą Daiktų kainą. Taip pat pirkėjas (ieškovas) pareiškė, kad apžiūrėjo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, susipažino su statybos leidimu, išduotu 2016 m. vasario 23 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Nr. LNS-24-160223-00108, statybos projektu ir įsitikino, kad gyvenamojo namo baigtumas neviršija 83 proc. ir kad gyvenamasis namas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Pirkėjui (ieškovui) žinoma, kad jis turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus darbus, po to, kai supaprastinta tvarka savo vardu gaus statybą leidžiantį dokumentą (1 t., e. b. l. 8-21). Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. Z. statė gyvenamąjį namą ir įrengė rulonine danga padengtą stogą, kuris nebuvo apšiltintas iš vidaus jo pardavimo ieškovui G. S. momentu 2017 m. kovo 10 d. Byloje ieškovas taip pat neginčija aplinkybės, kad 2017 m. vasarą ant stogo įrengė ventiliacinius kaminėlius.

7. Teismas, įvertinęs tarp šalių 2017 m. kovo 10 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį pažymi, kad tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti visų pirma taikytinos nekilnojamojo daikto pirkimą – pardavimą reguliuojančios CK normos. Šalys sutartyje susitarė dėl konkrečių daiktų perdavimo ieškovo nuosavybėn, už ką ieškovas atsakovams sumokėjo nustatytą daikto kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovų pareiga atlikti kokius nors statybos darbus, o ieškovui sumokėti už juos pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, taigi šalių sudaryta sutartis neturi CK 6.681 straipsnyje nurodytų pagrindinių statybos rangos sutarties požymių. Priešingai, pagal 2017 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 9.10 punkte numatoma, kad pats ieškovas toliau vykdys statybos darbus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad įsigijęs namą toliau tęsė jo užbaigimo darbus pats arba draugų pagalba, t. y. apšiltino stogą iš vidaus, pradėjo vidaus apdailos darbus. Kaip nurodė pats ieškovas, po namo įsigijimo atsakovas V. Z. atvykdavo tik informavus atsakovą apie įsigyto daikto trūkumus. Todėl teismo vertinimu byloje nenustatyta aplinkybė, jog po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas G. S. būtų sudaręs rangos sutartį su atsakovu V. Z. dėl įsigyto nebaigto statyti namo užbaigimo. Taigi, atsakovai šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu sudarymo metu buvo statytojai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 41 dalį, tačiau santykiuose su ieškovu veikė kaip pardavėjai, parduodantys jiems nuosavybės teise priklausantį savo pagamintą daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Todėl teismo vertinimu tarp šalių susiklosčiusiam santykiui taikytinos jų sudarytos sutarties ir daikto pirkimą – pardavimą reguliuojančios teisės normos.

8. Teismas pažymi, kad ieškovas G. S. iš atsakovų kaip daiktą įsigijo nebaigtą statyti statinį, kurio baigtumas buvo 83 proc., tačiau ginčas byloje kyla dėl vienos iš daikto sudėtinių dalių – stogo - kokybės. Ieškovas nurodo, kad netinkamai įrengta tiek paties stogo konstrukcija, tiek vienas iš stogo elementų – parapetai.

9. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus dėl įsigyto nebaigto statyti namo stogo kokybės, nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninio projekto SP/SA – sklypo plano/statybinės architektūrinės dalies aiškinamojo rašto 2. Architektūrinės dalies 2.3 punkte stogas aprašytas kaip šlaitinis, medinio karkaso, nešiltintas ir dengtas prilydoma, 2.5 punkte nurodoma stogo danga – bituminė prilydoma (2 t., e. b. l. 58-59). To paties techninio projekto 2. Sklypo plano, architektūrinės dalies brėžiniuose stogo detalės atvaizdavime matoma, kad virš difuzinės plėvelės įrengiami išilginiai grebėstai 50x50, virš kurių grebėstavimas 30 x 80 kas 350 mm ir lengva stogo danga (profiliuoti skardos lakštai) (2 t., e. b. l. 76). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), TDP -techninio darbo projekto BD – bendrosios dalies darbo projekto aiškinamojo rašto skyriuje „1. Projektuojamo statinio pažintiniai duomenys“ stogas apibūdintas kaip Stogas: medinės konstrukcijos (gegnė 200x50), stogas dengtas prilydoma bitumine danga. Stogo šilumos varža ne mažesnė kaip R=5,55 m²K/W) (2 t., e. b. l. 87). To paties techninio darbo projekto BD – bendrosios dalies darbo projekto aiškinamojo rašto skyriuje „3.3 Apdailos darbai“ nurodoma, kad stogo dangos tvirtinimą ir prijungimo prie vertikalių elementų atlikti pagal firmos, tiekiančios dangą reikalavimus. Žiūrėti architektūrinės dalies fasadų brėžinius (2 t., e. b. l. 98-99). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), TDP -techninio darbo projekto konstrukcinės dalies brėžiniuose stogo detalės atvaizdavime matoma, kad virš difuzinės plėvelės įrengiami išilginiai grebėstai 50x50, virš kurių grebėstavimas 30 x 80 kas 350 mm ir lengva stogo danga (profiliuoti skardos lakštai) (2 t., e. b. l. 115). Faktiškai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas įrengtas pagal stogo detalės brėžinį, kuriame virš difuzinės plėvelės įrengiami išilginiai grebėstai 50x50, virš kurių ištisinis paklotas ir bituminė danga (2 t., e. b. l. 116).

10. MB „Statinių diagnostika“ 2021 m. rugpjūčio 30 d. defektiniame akte apžiūrint stogo įrengimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad stogas šlaitinis danga ruloninė bituminė ir nustatyti šie defektai: 1) nesuformuotas skardinių parapetų nuolydis į stogo pusę, kaip tai numatyta STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“; parapetų lankstiniai įrengti nesilaikant normatyvinių dokumentų normų; 3) neužtikrinta natūrali stogo ventiliacija, dėl ko pradėjo pūti stogo paklotas, įrengtas iš OSB plokštės ties viršutiniu parapetu, plokštė praradusi savo standumą, viršutinėje stogo dalyje – užlipus linguoja; 4) netinkamai sujungta ritininė prilydoma stogo danga su parapetine vertikalia skarda, nes skarda turi užsileisti ant stogo dangos, kad vanduo neturėtų galimybės pabėgti po ja; 5) stogo danga įrengta nesilaikant darbo projekto, nes darbo projekte numatyta skardinė stogo danga, bet šiam momentui yra įrengta ruloninė prilydoma stogo danga (1 t., e. b. l. 22-29). MB „Laupetra“ 2022 m. spalio 4 d. apžiūros defektų nustatymo akte atliekant stogo dangos techninę apžiūrą objekte, adresu (duomenys neskelbtini) nustatytos šios aplinkybės: 1) ant pastato stogo yra įrengta kaminėlių eilė, kuri nėra numatyta projekte; 2) kaminėlių sujungimo vieta su prilydoma stogo danga aptepta ir vietomis yra suskilinėjusi, palikta atvira terpė, todėl per minėtas vietas galimai patenka atmosferos kritulių metu susidariusi drėgmė, kuri mirkdo stogo vidinę konstrukcinę dalį bei šiltinamąjį sluoksnį; 3) vietomis nesuformuotas pakankamas viršutinių skardinių parapetų nuolydis į stogo pusę, kaip tai numatyta STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“, skardiniai parapetai pažeisti, sulankstyti; 4) kada šoniniai parapetai yra apskardinami skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses, šiuo metu parapetų skardinimas vidutiniškai išsikišęs 3,6 cm; 5) pagal techninio projekto 2015-07-28-JG-209-TP-SA-14 dalies SP/SA sklypo plano/statybinė architektūrinė punktą Nr. 2.3 stogo danga numatyta prilydoma, nors projekto brėžiniuose stogo detalė pateikiama kaip lengva stogo danga profiliuotos skardos lakštai, prilydoma danga numatyta tiek techniniame, tiek darbo projekte, tiek aiškinamuosiuose raštuose; 6) įrengta vertikali skarda parapetuose yra papildoma, už skardos yra užleista prilydoma stogo danga atitinkanti statybos techninių reglamentų reikalavimus, techniniame projekte šis mazgas nenumatytas (1 t., e. b. l. 79-85, 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 05 min. 15 sek. – 2 val. 05 min. 38 sek.).

11. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad šlaitiniam stogui ventiliuoti būtina suformuoti oro tarpą įrengiant ventiliacinį parapetą, kad būtų užtikrintas oro paėmimas ir oro išėjimas. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įrengiant stogą ant ventiliacinių tašų iš karto uždėta OSB plokštė suformuojanti kanalus, tuo tarpu jei stogas būtų įrengtas pagal projektą su skardos danga, tai ant ventiliacinių tašų būtų uždėtos lentos, vadinamieji grebėstai, ir tada pritvirtinama skarda ar bituminė danga taip suformuojant ventiliaciją virš visos stogo plokštumos. Dabar suformavus kanalus, stogas nesiventiliuoja. Tam, kad stogas ventiliuotųsi reikalingas kaminėlis kiekviename oro kanale (2023 m. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. 10 sek. – 1 val. 13 min. 23 sek.). Liudytojas R. M. nurodė, kad atlikdamas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) stogo apžiūrą, jo konstrukcijos būklės netikrino, kaminėliai turėjo būti įrengti aukščiau parapeto, nes priešingu atveju nuo ant stogo esančio sniego ir kitų kritulių drėgmė pro kaminėlių vidų patenka po stogo danga (2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 58 min. 38 sek. – 1 val. 58 min. 59 sek.; 2 val. 00 min. 55 sek. – 2 val. 1 val. 28 sek.; 2 val. 08 min. 45 sek. – 2 val. 09 min. 16 sek.).

13. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytas, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pagal CK 6.237 straipsnio 3 dalį pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

14. Teismo vertinimu nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovui parduoto nebaigto statyti gyvenamojo namo stogo konstrukcija buvo įrengta nekokybiškai. Nors pats gyvenamojo namo projektas yra su trūkumais, nes architektūrinės dalies aiškinamajame rašte esantys duomenys neatitinka brėžinių ir yra neišbaigti, kas apsunkina projekto parengimo metu galiojusiame statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 30 punkte įtvirtintos aiškinamųjų raštų prioriteto prieš brėžinius taikymą, tačiau tai nepaneigia, jog prilydomos stogo dangos konstrukcija faktiškai įrengta pažeidžiant tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 8 punkto reikalavimus. Kaip paaiškino liudytojas D. D., esama stogo konstrukcija, t. y. virš difuzinės plėvelės įrengti išilginiai grebėstai 50x50, virš kurių be papildomo grebėstavimo įrengtas ištisinis paklotas ir bituminė danga, nulėmė nepakankamą stogo plokštumos ventiliaciją nuo besikaupiančios drėgmės, dėl ko buvo negrįžtamai paveiktas stogo paklotas. Teismas vadovaujasi būtent MB „Statinių diagnostika“ defektiniu aktu, kuris sudarytas ne tik atlikus vizualinę stogo apžiūrą, bet ir ištyrus stogo konstrukciją. Tuo tarpu R. M. patvirtino, kad MB „Laupetra“ parengtą aktą sudarė tik vizualiai apžiūrėjęs stogą ir padaręs tam tikras prielaidas.

15. Dėl netinkamos stogo parapetų kokybės teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog poreikį įrengti parapetus nulėmė kitokios nei statinio projekto brėžiniuose nurodytos stogo dangos įrengimas. Pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nuostatas, parapetas yra būdingas plokštiesiems stogams. Tuo tarpu ginčo gyvenamojo namo techniniame projekte nurodoma, jog stogas yra šlaitinis. Taigi, pagal gyvenamojo namo projektą parapetas neturėjo būti įrengtas ir ieškovas, įsigydamas Daiktus, šalių sudarytos sutarties 9.9 punkte patvirtino, jog su statinio projektu susipažino. Ta aplinkybė, kad atsakovas V. Z. įrengė viršutinį parapetą ir finansavo šoninio parapeto įrengimą iš esmės ieškovo reikalavimu, kai parapeto neįrengimas buvo įvertintas kaip įsigyto nebaigto statyti gyvenamojo namo stogo trūkumo šalinimas, nepakeičia fakto, jog ieškovui turėjo būti žinoma, kad pagal statinio projektą parapetas nėra įrengiamas. Ieškovas, įsigijęs nebaigtą statybą, esant įrengtai stogo dangai, turėjo pamatyti jog stogo danga neatitinka projekto, tačiau Daiktus vis tiek įsigijo. Todėl teismo vertinimu atsakovų kaip Daiktų pardavėjų kokybės garantija neapėmė tų konstrukcijų, kurių nebuvo įsigyjamo statinio projekte ir kurios nebuvo įrengtos nebaigtos statybos pardavimo metu, net ir atsakovui V. Z. suklydus dėl šios aplinkybės ir ėmusis įrengti parapetus kaip priemonę išspręsti stogo konstrukcijos problemas, nulemiančias drėgmės viduje kaupimąsi.

16. Nustačius, kad įsigyta nebaigta statyba buvo nekokybiška dėl netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos, teismas toliau vertins, ar ieškovas laiku ir tinkami pareiškė savo reikalavimą atsakovams dėl pastebėtų Daikto trūkumų. Teismas jau nustatė, kad šalis iš esmės siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl toliau teismas vertins, ar aplinkybė, jog atsakovas V. Z. buvo parduoto Daikto statytojas, lemia, jog jis garantuoja Daikto kokybę CK 6.698 straipsnyje nustatytais terminais. Ginčo statinio statybos metu galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 15 straipsnio 8 dalyje nustato, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio Įstatymo nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo pareigas ir teises. Taigi, ši įstatymo nuostata ir jos pagrindu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lemia išvadą, jog statytojas, parduodantis savo sukurtą objektą turi garantuoti jo kokybę CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012, 2020 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020)

17. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovo įsigyta nebaigta statyba buvo nekokybiška dėl netinkamai įrengtos stogo konstrukcijos, o atsakovui V. Z. kaip statytojui yra taikomi CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, toliau būtina įvertinti, kuris garantinis terminas turi būti taikomas nagrinėjamu atveju ir jo pradžios momentas.

18. Ieškovas šioje byloje siekė įrodyti, kad taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas dešimties metų garantinis terminas esant paslėptos statinio konstrukcijos, šiuo atveju stogo konstrukcijos, defektui. Taigi, šioje byloje būtina nustatyti ar ieškovo įsigyto objekto, nebaigtos statybos stogo konstrukcija, laikytina paslėptu statinio elementu. Ginčo statinio statybos metu galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 2 straipsnio 69 dalyje paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai apibrėžiami kaip konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Taigi, ar konstrukcija laikytina paslėpta konstrukcija, yra vertinama pagal individualias bylos aplinkybes.

19. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui įsigijus nebaigtą statybą, stogas iš vidaus nebuvo apšiltintas, tik uždengtas plėvele. Stogo šiltinimo darbus atliko pats ieškovas pasitelkdamas kitų asmenų darbo jėgą. Aplinkybę, jog drėksta įsigyto namo sienos ir tai yra galimai stogo konstrukcijos problema ieškovas sužinojo dar 2017 m. balandžio mėn. (1 t., e. b. l. 105-107), t. y. kuomet stogas dar nebuvo apšiltintas ir stogo konstrukciją iš vidaus dengė tik plėvelė. Teismo vertinimu plėvelė nelaikytina konstrukcija, paslėpusia įrengtą stogo konstrukciją, nes atidengus plėvelę, stogo konstrukcija iš karto būtų matoma. Tuo tarpu ieškovas, suprasdamas, kad drėgmė atsiranda dėl stogo konstrukcijos įrengimo ypatumu, pasirinko netikrinti stogo konstrukcijos, bet įsirengti kaminėlius, ką patvirtina paties ieškovo ir liudytojo M. L. parodymai (2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 06 sek. – 24 min 7 sek.; 2 val. 22 min. 36 sek. – 2 val. 25 min. 16 sek.). Be to, liudytojas M. L. taip pat nurodė, kad ieškovas kaminėlius įrengė prieš apšiltinant stogą iš vidaus (2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 30 min. 54 sek. – 2 val. 31 min. 03 sek.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovui įsigijus nebaigtą statyti gyvenamąjį namą stogo konstrukcija nebuvo paslėpta konstrukcija, todėl šiuo atveju stogo konstrukcijai taikytinas CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas penkerių metų garantinis terminas.

20. Nustačius taikytiną garantijos terminą ieškovo įsigytos nebaigtos statybos stogo konstrukcijai, svarbu nustatyti ir šio termino pradžios momentą. Vertinant šią aplinkybę, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nustatyta, jog ieškovas G. S. įsigijo objektą – nebaigtą statybą (žr. sprendimo 7 punktą) ir šalis siejo tik pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Įsigijęs nebaigtą statybą ir toliau užbaigęs statybos darbus ieškovas G. S. po nebaigtos statybos įsigijimo pats tapo statytoju ir rangovu. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad šiuo atveju taikytina CK 6 698 straipsnio 2 dalyje nurodyta taisyklė, numatanti, jog garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo visų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos. Šalys pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir nebaigta statyba kaip objektas ieškovui buvo perduotas 2017 m. kovo 10 d. Taigi penkerių metų terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. kovo 10 d. ir baigėsi 2022 m. kovo 10 d.

21. Teismas vertindamas ieškovo veiksmus per šį laikotarpį pažymi, kad ieškovas jau 2017 m. balandžio mėn. reiškė pretenzijas atsakovui dėl galimų stogo konstrukcijos problemų ir dėl to name esančios drėgmės, pats priėmė sprendimą įrengti kaminėlius ir juos įrengė dar 2017 m. Atsakovui 2017 m. atlikus papildomus parapetų įrengimo darbus, ieškovas daugiau pretenzijų dėl netinkamo stogo konstrukcijos įrengimo atsakovams nereiškė. Buvo reiškiama pretenzija tik dėl netvarkingų parapetų 2020 m. (1 t., e. b. l. 115), kurių kaip nustatyta sprendimo 15 punkte, atsakovas neturėjo pareigos įrengti. Taigi, pats ieškovas buvo įsitikinęs, kad atliktų papildomų darbų pakanka tam, jog stogas būtų apsaugotas nuo perteklinės drėgmės ir nebesiaiškino galimų stogo konstrukcijos problemų iki pastebėjo įrengtų parapetų trūkumus. Ieškovas į MB „Statinių diagnostika“ kreipėsi ir defektinis aktas dėl stogo konstrukcijos sudarytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Tuo tarpu ieškovas pretenziją dėl stogo konstrukcijos defektų pašalinimo atsakovams pareiškė tik 2022 m. birželio 30 d. (1 t., e. b. l. 30), t. y. praleidęs garantinį terminą. Šioje byloje atsakovai savo poziciją atmesti ieškinį grindė ir ta aplinkybe, kad yra praleistas terminas pareikšti pretenziją dėl įsigytos nebaigtos statybos trūkumų. Taigi, pasibaigus atsakovo pareigai garantuoti stogo konstrukcijos kokybę ir atsakovams prašant šį terminą taikyti, ieškinys negali būti tenkinamas ir atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 605 Eur už MB „Laupetra“ sudarytą apžiūros-defektų nustatymo aktą (1 t., e. b. l. 86-90, 3 t., e. b. l. 90-91) ir 1 630 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurias sudaro 750 Eur už teisines paslaugas rengiant ir pateikiant atsiliepimą į ieškinį (1 t., e. b. l. 91-94), 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose (3 t., e. b. l. 43-46), 280 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (3 t., e. b. l. 88-89).

23. Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų V. ir V. Z. išlaidos advokato pagalbai neviršija pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, sprendžia, jog atsakovų prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis yra pagrįstas (CPK 98 straipsnis). Atsakovai turi teisę ir į 605 Eur išlaidų už MB „Laupetra“ sudarytą apžiūros-defektų nustatymo aktą atlyginimą, nes šį įrodymą teismui pateikė siekdami įgyvendinti pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo procesinę poziciją ir šios išlaidos gali būti priskirtos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovo priteistina 2 235 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24. Valstybė šioje byloje patyrė 45,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atmetus ieškinį valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).

25. Šioje byloje ieškovas G. S. yra įmokėjęs 100 Eur avansą liudytojo išlaidoms padengti (2 t., e. b. l. 153-154) ir atsakovas V. Z. taip pat 100 Eur avansą liudytojo išlaidoms padengti (2 t., e. b. l. 195). Kadangi nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų prašymo dėl jų patirtų išlaidų atlyginimo vykstant į teismo posėdį nepateikė, ieškovo ir atsakovo V. Z. įmokėti avansai atitinkamai grąžintini ieškovui ir atsakovui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovams V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 235 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,20 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Gražinti ieškovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą, įmokėtą 2022 m. lapkričio 25 d. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Gražinti atsakovui V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) avansą, įmokėtą 2023 m. sausio 20 d. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. 774, į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.