Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. e2-9649-955/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-09Kauno apylinkės teismas
  2. I-a instancijaNutartis · 2021-01-12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
e2-9649-955/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25697-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
Advokatų profesinės bendrijos Magnusson
Atsakovas
J. P.
Advokatai
Dalia Stakvilevičiūtė
Civilinė byla Nr. e2-9649-955/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25697-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.20.1.; 3.1.7.5; 3.2.6.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovės Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai (toliau – ieškovė) prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo J. P. (toliau – atsakovas) 2 526,48 Eur skolą, 175,02 Eur metines palūkanas, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-5).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 1312/2015 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui teisines paslaugas, reikalingas atsakovo pavedimams vykdyti. Sutarties 7 p. atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovei jos pateiktas sąskaitas per 7 dienas nuo jų pateikimo. Ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas - faktūras ADV 24221 (2015-11-30), ADV 24346 (2015-12-31), ADV 24487 (2016-01-29-2016-02-08) bendrai 2 526,48 Eur sumai. Šių sąskaitų atsakovas neapmokėjo. Ieškovė savo prievoles pagal sutartį vykdė tinkamai, pretenzijų dėl suteiktų paslaugų ir išrašytų sąskaitų – faktūrų atsakovas ieškovei nepateikė. Remiantis sutarties 8 p. ieškovė turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti sutartį su bet kuriuo klientu raštu pranešusi apie tai ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, jeigu jis vėluoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų. 2016 m. lapkričio 15 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo įspėjo, jog nuo 2016 m. lapkričio 30 d. vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų išieškojimo. Šis pranešimas pakartotinai atsakovui išsiųstas 2016 m. lapkričio 29 d. Sutarties 7 p. numato ieškovės teisę skaičiuoti 0,02 proc. delspinigius nuo pavėluotos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 175,02 Eur delspinigius. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 30 Eur žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. preliminariu sprendimu (t. 1, b. l. 24-25) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei Advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai iš atsakovo J. P. 2 526,48 Eur skolą, 175,02 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (2 701,50 Eur) nuo bylos iškėlimo (2016-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas J. P. 2017 m. vasario 1 d. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo (t. 1, b. l. 38-41), kuriais prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

Prieštaravimuose atsakovas nurodo, kad sudarant sutartį ieškovės atstovas paaiškino, jog už teisines paslaugas reikės mokėti 1 815,00 Eur. Atsakovas šią sumą sumokėjo dalimis trimis pavedimais. Pirmą įmoką – 315,00 Eur sumą sumokėjo atsakovo mama R. B., vėliau iš atsakovo sąskaitos buvo atlikti kiti mokėjimai. Ieškovė neneigia, jog šią sumą iš atsakovo yra gavusi. Tarp atsakovo, ieškovės buhalterės ir advokatės D. Stakvilevičiūtės vyko elektroninis susirašinėjimas. Gavęs pirmąją sąskaitą – faktūrą atsakovas kreipėsi į ieškovės buhalterę, kuri paaiškino, jog iš sąskaitos – faktūros sumos bus išskaičiuotas sumokėtas avansas. 2016 m. sausio 11 d. iš D. Stakvilevičiūtės atsakovas gavo el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog sumokėta 1 815,00 Eur suma buvo užskaityta už situacijos analizę. Tai, kad bus atlikta kažkokia situacijos analizė atsakovui prieš pasirašant sutartį nebuvo žinoma. Už šias paslaugas atsakovui sąskaita – faktūra nebuvo išrašyta, prie ieškinio ji taip pat nepridedama. 2016 m. sausio 6 d. el. laiške ieškovo atstovė D. Stakvilevičiūtė nurodo, jog atsakovas yra skolingas 847,00 Eur. Tai reiškia, jog ieškovė pripažįsta, kad avansas buvo įskaitytas ir atsakovo mokėtinos sumos buvo išskaičiuotas sumokėtas avansas. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog atsakovas domėjosi ar iš jo sumokėto avanso bus išskaičiuotos sumos už suteiktas paslaugas. Ieškovė pati elgėsi neapdairiai, jog neinformavo atsakovo, jog jo sumokėtas avansas bus laikomas užmokesčiu už situacijos analizę.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus (t. 1, b. l. 48-53), kuriuo prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime ieškovė nurodo, kad atsakovas neginčija, jog sąskaitos - faktūros ADV 24221 (2015-11-30), ADV 24346 (2015-12-31), ADV 24487 (2016-01-29-2016-02-08) bendrai 2 526,48 Eur sumai buvo išrašytos pagrįstai. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog sumokėta 1 500,00 Eur plius PVM (315,00 Eur) suma nėra skirta už situacijos analizę. Atsakovas į ieškovę dėl teisinių paslaugų suteikimo kreipėsi kartu su seserimi M. K. bei motina R. B.. Į ieškovę buvo kreiptasi dėl sudėtingos šeimoje susiklosčiusios teisinės situacijos. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtos kelios civilinės bylos bei inicijuoti kiti teisiniai procesai, kuriuose savo turtinius interesus gynė ir atsakovo sesuo bei motina. Ieškovės atstovai su atsakovo šeimos pritarimu, nusprendė visų pirma situaciją išanalizuoti ir parengti galimų veiksmų planą. Pirmiausia planai buvo derinami su atsakovo šeimos nariais, atsakovas asmeniškai bendravo su ieškovės advokate Dalia Stakvilevičiūte, todėl žinojo, jog analizė bus atliekama ir strategija rengiama pervedus avansą. Ieškovės atstovė atsakovui ir jo šeimos nariams paaiškino, jog už situacijos analizę bus imamas 1 500,00 Eur (1 815,00 Eur su PVM) avansas. Kadangi su atsakovu tuo metu sutartis dar nebuvo pasirašyta, atsakovo sesuo buvo ieškovės klientė, sąskaita buvo išrašyta atsakovo sesers vardu. Šią avansinę sumą iš dalies apmokėjo atsakovas 1 500,00 Eur ir atsakovo motina R. B. 315,00 Eur. Atsakovo nurodoma 1 815,00 Eur suma buvo sumokėta kaip atlyginimas už situacijos analizės atlikimą ir strategijos pateikimą, už šios paslaugos suteikimą buvo išrašyta sąskaita ADV 23860. Teisinės paslaugos, už kurias buvo išrašytos sąskaitos ADV 24221 (2015-11-30), ADV 24346 (2015-12-31), ADV 24487 (2016-01-29-2016-02-08) bendrai 2 526,48 Eur sumai, buvo teikiamos nuosekliai, su atsakovu derinami strateginiai veiksmai. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovės buhalterė sąskaitas už darbus dengė iš avansinių mokėjimų. Ieškovės administratorės atsakymas atsakovui, jog avanso suma išskaičiuojama iš sąskaitos sumos buvo pateiktas kaip bendro pobūdžio atsakymas. Atsakovas buvo informuotas apie administratorės pareigas ir galėjo suvokti, jog ji negali žinoti visų ieškovės buhalterijos susitarimų. Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėjo kada nors pagrįstai manyti, kad avansas padengs kitus teisinius darbus nei situacijos analizę ir strategijos parengimą ir kad jam nereikės apmokėti PVM sąskaitų – faktūrų. Atsakovo nesutikimas su ieškiniu labiau sietinas su jo nepasitenkinimu dėl turimo rezultato, o ne dėl teisinių paslaugų suteikimo faktu, kuris nėra ginčijamas. Atsakovas išrašytų sąskaitų – faktūrų neapmokėjo, nors darbų atlikimo fakto bei paslaugų atlygintinumo neneigė ir neginčijo. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad atsakovo vardu išrašytos sąskaitos – faktūros buvo dengiamos iš jo sumokėto avanso, atsakovas pats yra pervedęs tik 1 500,00 Eur, nors jo įsiskolinimas ieškovei siekia 2 526,48 Eur. Tai reiškia, jog atsakovas dar būtų skolingas ieškovei 1 026,48 Eur.

Ieškovės atstovė advokatė Dalia Stakvilevičiūtė (t. 2, b. l. 19) teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, jog teisines paslaugas ieškovė teikė visai atsakovo šeimai, iš šalių susirašinėjimo medžiagos galima spręsti, jog atsakovas žinojo, kad ieškovė pirmiausia parengs atsakovo šeimos teisinės situacijos analizę, už kurios parengimą atsakovo sesers vardu buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra ADV 23860 1 815,00 Eur sumai. Ši sąskaita buvo išrašyta 2015 m. rugpjūčio 31 d., tuo tarpu sutartis su atsakovu buvo pasirašyta tik 2015 m. rugsėjo 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovė Advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai ir atsakovas J. P. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 1312/2015 (t. 1, b. l. 6-11), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui teikti profesionalias teisines paslaugas, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už šias paslaugas pagal pateiktą sąskaitą per 7 kalendorines dienas nuo jos pateikimo (sutarties 1.1 p., 7.12 p.). Ieškovė už teisines paslaugas 2015 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24221 847,00 Eur sumai (t. 1, b. l. 12), 2015 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24346 1 340,68 Eur sumai (t. 1, b. l. 13), 2016 m. sausio 29 d. - PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24487 338,80 Eur sumai (t. 1, b. l. 14). 2016 m. lapkričio 15 d. Pranešimu dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovą, jog jo skola ieškovei už suteiktas paslaugas yra 2 526,48 Eur, o sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 16). 2016 m. lapkričio 29 d. Pranešimu dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo ieškovė pakartotinai informavo atsakovą, jog jo skola ieškovei už suteiktas paslaugas yra 2 526,48 Eur, o sutartis yra vienašališkai nutraukta nuo 2016 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 19). Atsakovo pateiktas 2015 m. rugsėjo 1 d. Vietinio lėšų pervedimo nuorašas patvirtina, jog R. B. sumokėjo ieškovei 315,00 Eur (t. 1, b. l. 42). AB SEB banko 2017 m. vasario 7 d. sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas trimis pavedimais (2015-08-18, 2015-08-24, 2015-08-27) ieškovei sumokėjo 1 500,00 Eur (t. 1, b. l. 131). Ieškovė 2015-08-14 savo klientei M. K. išrašė Avansinę sąskaitą faktūrą AV Nr. 15 1 815,00 Eur sumai.

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Ieškovė 2017 m. vasario 20 d. atsiliepime prašė į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti atsakovo seserį M. K. ir atsakovo motiną R. B., kadangi kai kurios sąskaitos - faktūros buvo išrašytos atsakovo šeimos narių vardu bei kai kurias sąskaitas – faktūras apmokėjo būtent jie. Teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Pažymėtina, jog CPK 430 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog dokumentiniame procese negalima pakeisti ieškinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieškinio reikalavimų. Teismas nagrinėdamas bylą sprendžia, jog prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, kuriems pradiniame ieškinyje nebuvo keliami jokie reikalavimai bei įrodymų, kurie nėra susiję su reikalavimu atsakovui tolimesnis pateikimas, reiškia, kad ieškovė keičia šioje byloje ieškinio pagrindą. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamoje byloje sutartis, iš kurios kildinama atsakovo pareiga sumokėti skolą, buvo pasirašyta tik su atsakovu, ji nėra ginčijama, o tai reiškia kad, patenkinus ieškinį, negali įvykti asmenų teisių ir pareigų, nustatytų šia sutartimi, perskirstymas. Pagal tai sprendžiama, kad teismo sprendimas negali turėti įtakos kitiems asmenims ar jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju negalima keisti preliminariame teismo sprendime nurodytų dalyvaujančių byloje asmenų, kadangi taip būtų išplečiamos bylos nagrinėjimo ribos, kas nagrinėjamu atveju dokumentiniame procese nėra leistina. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog ieškovė nepagrįstai byloje, nagrinėjamoje dokumentinio proceso tvarka, po preliminaraus sprendimo priėmimo turėjo tikslą keisti ieškinio pagrindą, teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą vertina tik į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusiais teisiniais santykiais.

Dėl skolos.

CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.205 str. sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę sumokėti kainą už atsakovui suteiktas teisines paslaugas pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 1312/2015. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog suteikė atsakovui teisines paslaugas, už jas 2015 m. lapkričio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24221 847,00 Eur sumai, 2015 m. gruodžio 31 d. – PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24346 1 340,68 Eur sumai, 2016 m. sausio 29 d. - PVM sąskaitą – faktūrą ADV Nr. 24487 338,80 Eur sumai (bendrai 2 526,48 Eur sumai), tačiau atsakovas už paslaugas nesumokėjo.

Bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 str.).

Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, patvirtina, kad atsakovui paslaugos buvo suteiktos, atsakovas šiomis paslaugomis naudojosi. Byloje nėra duomenų, jog paslaugos atsakovui buvo suteiktos netinkamai, atsakovas neginčijo, jog jam nebuvo suteiktos paslaugos pagal Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas, kurios buvo pateiktos kartu su išrašytomis sąskaitomis faktūromis (t. 1, b. l. 134, 136, 138). Atsakovas nesutikimą su ieškiniu motyvavo tik tuo, jog jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškove, taip pat su ieškove nebuvo sudaręs sutarties dėl teisinės situacijos analizės. CK 6.719 str. 1 d. nustato pareigą paslaugų teikėjui suteikti paslaugos gavėjui visą informaciją, susijusią su teikiamomis paslaugomis. Iš sutarties turinio matyti, jog šalys nebuvo susitarusios, jog ieškovė pirmiausia atliks teisinės situacijos analizę, už kurią atsakovas turės pareigą sumokėti. Byloje pateikta Avansinė sąskaita faktūra AV Nr. 15 taip pat patvirtina, jog ji yra išrašyta ir pateikta apmokėti ne atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas visiškai pagrįstai teigia, jog neturi pareigos sumokėti 1 850,00 Eur už ieškovės atliktą teisinės situacijos analizę. Kaip jau teismas nurodė aukščiau, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog teisines paslaugas ieškovė suteikė ne tik atsakovui, bet ir jo šeimos nariams, su kuriais galimai taip pat atsakovė buvo sudariusi sutartis. Tačiau nustačius, jog ieškovės išrašytos ir atsakovui pateiktos apmokėti sąskaitos – faktūros buvo išrašytos būtent atsakovo vardu, atsakovui neįrodinėjant, kad paslaugų už tokią kainą jis negavo, atsakovui neišnyksta pareiga sumokėti atlyginimą už jam ieškovės suteiktas teisines paslaugas. Byloje pateiktas AB SEB banko 2017 m. vasario 7 d. sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas trimis pavedimais (2015-08-18, 2015-08-24, 2015-08-27) ieškovei sumokėjo 1 500,00 Eur (t. 1, b. l. 131). Nors bankiniai pavedimai buvo atlikti dar iki šalims pasirašant sutartį, tačiau ieškovės atstovė teismo posėdyje teismui paaiškino, jog ieškovės įmonėje yra susiklosčiusi tokia praktika, jog yra galimas avansinis mokėjimas už paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 500,00 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas. Atsakovas nepateikė į bylą kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė neatliko savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovei įvykdžius savo pareigą, atsakovui atsirado pareiga apmokėti už ieškovės suteiktas teisines paslaugas. Teismas atmeta šalių argumentus, jog teismas šioje byloje turėtų vertinti, jog dalį pinigų yra sumokėję atsakovo šeimos nariai, kadangi kaip jau minėta, tai iš esmės pakeistų šios bylos pagrindą, o tai prieštarauja dokumentinio proceso tikslams ir prigimčiai.

Byloje esančių įrodymų visuma teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog suteikė atsakovui paslaugų už 2 526,48 Eur sumą, o atsakovas yra sumokėjęs ieškovei 1 500,00 Eur. (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prieštaravimai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove atmestini kaip nepagrįsti, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 026,48 Eur skola (CK 6.38 str., 6.158 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.716 – 6.724 str.).

Dėl delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.71 str. 1 d. nustato, kad neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prievolę skolininkas kreditoriui privalo sumokėti netesybas. Sutarties 7.13 p. šalys taip pat susitarė, jog ieškovė turi teisę skaičiuoti 0,02 proc. delspinigius nuo pavėluotos apmokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismui konstatavus, kad atsakovas savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove už šios teiktas teisines paslaugas nevykdė, iš jo ieškovei priteistini delspinigiai. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 175,02 Eur delspinigių. Iš delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog ieškovė laikė, kad sąskaitą – faktūrą ADV 24221 atsakovas pavėlavo apmokėti 371 dieną, sąskaitą – faktūrą ADV 243465 – 340 dienų, sąskaitą – faktūrą ADV 24487 – 310 dienų. Teismas byloje konstatavo faktą, jog atsakovas dar iki sutarties pasirašymo 2015-09-04 dalį paslaugų kainos, t. y. 1 500,00 Eur sumokėjo. Todėl teismas laiko, jog sąskaita – faktūra ADV 24221 bendrai 847,00 Eur sumai buvo apmokėta tinkamai, todėl nuo šios sumos delspinigiai neskaičiuotini. Laikytina, jog sąskaitą – faktūrą ADV 243465 bendrai 1 340,68 Eur sumai atsakovas yra apmokėjęs iš dalies, t.y. iš sumokėtos 1 500,00 Eur sumos atėmus 847,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai delspinigius pagal šią sąskaitą – faktūrą teismas skaičiuoja nuo neapmokėtos 687,68 Eur dalies (1 340,68 - (1 500,00 – 847,00) = 687,68 Eur)). Įvertinant tai, kad ieškovė teikė paslaugas kaip savo srities profesionalė, o atsakovas yra fizinis asmuo, t. y. silpnesnė sutarties šalis, vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ieškovei iš atsakovo priteistini delspinigiai ne daugiau kaip už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina bendra 36,96 Eur delspinigių suma.

CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad, terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti paleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis nurodytu, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 063,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 30 Eur žyminis mokestis. Galutiniu sprendimu išspręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkinus 39 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina dalis (39 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 11,70 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 425 straipsnio 3 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-31923-955/2016, pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai, įmonės kodas 300044462, adresas: Konstitucijos pr. 7, LT-09308, Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 026,48 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt šešių eurų 48 ct) skolą, 36,96 Eur (trisdešimt šešių eurų 96 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 063,44 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-20) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,70 Eur (vienuolikos eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė