Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. S. jo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovei B. M., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, trečiajam asmeniui V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei B. M. dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui S. S. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo S. S. (toliau - ieškovo) ieškinį teisme iškelta civilinė byla. Ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:

1. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-sandėlio, plane pažymėto 6I1p, statybą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios statybos padarinius VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S. vardu;

2. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), priestato, UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 kadastrinių matavimų byloje pažymėto 2a1ž, rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios rekonstrukcijos padarinius VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S. vardu;

3. Leisti ieškovui S. S. be atsakovės B. M. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą pagal UAB ,,Gargždų projektai“ parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto (pristatant sanitarinį mazgą) projektinį pasiūlymą Nr.01-TP-AK-3, atlikti šiuo tikslu projektavimo ir statybos darbus bei įregistruoti šią statybą VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir kadastre ieškovo S. S. vardu.

4. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas) tvarką:

4.1. Jeigu teismas tenkins 2016-10-14 patikslinto ieškinio 4 reikalavimą (dėl leidimo atlikti namo rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą) - pagal 2017-10-03 UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą (toliau - planas):

4.1.1. S. S. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B1 (plotas - 212 m²), B2 (plotas - 35 m²), B3 (plotas - 14 m²), B4 (plotas - 8 m²) - iš viso 269 m²;

4.1.2. B. M. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C1 (plotas - 188 m²), C2 (plotas - 379 m²), C3 (plotas - 7 m²) - iš viso 574 m²;

4.1.3. Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas A1 (plotas - 162 m²), A2 (plotas - 6 m²), A3 (plotas - 4 m²), E (plotas - 78 m²) paskiriant S. S. ir B. M. naudotis bendrai.

4.2. Jeigu teismas netenkins 2016-10-14 patikslinto ieškinio 4 reikalavimo (dėl leidimo atlikti namo rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą) - pagal 2017-09-11 UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą (toliau - planas):

4.2.1. S. S. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B1 (plotas - 225 m²), B2 (plotas - 35 m²), B3 (plotas - 14 m²) - iš viso 274 m²;

4.2.2. B. M. asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, Plane pažymėtas C1 (plotas - 188 m²), C2 (plotas - 379 m²), C3 (plotas - 7 m²) - iš viso 574 m²;

4.2.3. Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas A1 (plotas - 157 m²), A2 (plotas - 6 m²), A3 (plotas - 4 m²), E (plotas - 78 m²) paskiriant S. S. ir B. M. naudotis bendrai.

5. Nustatyti, kad ieškovui S. S. asmeninės nuosavybės teisės priklauso 47/100 dalys, o atsakovei B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini);

6. Nustatyti naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 kadastrinių matavimų duomenis (toliau - planas):

6.1. Ieškovui S. S. asmeniškai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 (plotas - 11,47 m²), 1-6 (plotas - 15,05 m²), 1-7 (plotas - 11,25 m²), 1-8 (plotas - 9,14 m²), R-3 (plotas - 1,65 m²) bei R-6 (plotas - 10,37 m²), viso - 58,93 m²;

6.2. Atsakovei B. M. asmeniškai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (plotas - 7,48 m²), 1-4 (plotas - 11,10 m²), 1-9 (plotas - 3,26 m²), 1-10 (plotas - 9,15 m²), 1-11 (plotas - 9,00 m²), 1-12 (plotas - 1,35 m²), 1-13 (plotas - 11,19 m²), 1-14 (plotas - 3,34 m²), R-4 (plotas - 3,51 m²) bei R-5 (plotas - 2,85 m²), viso - 62,23 m²;

6.3. Ieškovui S. S. ir atsakovei B. M. bendrai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (plotas - 3,84 m²), 1-2 (plotas - 4,10 m²), R-1 (plotas - 0,89 m²) ir R-2 (plotas - 1,86 m²);

6.4. Leisti ieškovui S. S. vieną kartą per mėnesį, kiekvieno mėnesio 27 dieną, patekti į atsakovės B. M. naudojamą gyvenamojo namo rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-4, kad ieškovas S. S. galėtų pasižiūrėti ir deklaruoti šioje patalpoje esančių apskaitos prietaisų rodmenis.

7. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog 1987-09-17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.174 ieškovui buvo leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) statyti 18 m² ploto ūkinį pastatą pagal parengtą projektą, o 1992-06-10 šiai statybai Klaipėdos rajono architektas inspektorius išdavė statybos leidimą Nr.34/91. Ieškovas atliko ūkinio pastato statybą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. Kadangi žemės sklypas, kuriame ieškovas savo lėšomis ir teisėtai atliko minėto ūkinio pastato statybą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei, buvo reikalingas atsakovės pritarimas šiai statybai ir sutikimas, kad šis statinys būtų įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ieškovo S. S. vardu. Ieškovas nurodo, jog šis statinys niekaip nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, yra pastatytas laikantis 1987-09-17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr.174, 1992-06-10 Klaipėdos rajono architekto inspektoriaus statybos leidimo Nr.34/91 bei Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengto projekto. Atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovo atlikti statybos darbai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato (plane pažymėto 1A1m) , rekonstrukciją pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo be kito bendraturčio sutikimo. Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas. 1992-06-10 Klaipėdos rajono architekto inspektoriaus statybos leidimu Nr.33/91 ieškovui ir atsakovei buvo leista atlikti šio bendro pastato rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. Pagal nusistovėjusią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką, ieškovui asmeniškai priskirta naudotis patalpa 1-4. Ši patalpa sudarė pastato priestatą-verandą, kuri buvo pažymėta indeksu ,,2a1m“. Minėtu projektu, ieškovas S. S. rekonstravo šį priestatą. Rekonstruotas priestatas pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje žymimas 2a1ž (jį sudaro patalpa 1-5 bei rūsio patalpa R-6. Pagal šį projektą statybos darbus vykdė ir pati V. S., kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė B. M., bei kitas buvęs viso turto bendrasavininkas P. S., todėl laikytina, kad V. S., sutikdama su projektu, sutiko ir su ta dalimi, kurioje numatomi ieškovo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai. Kadangi dėl konkretaus šio priestato rekonstrukcijos įgyvendinimo būdo V. S. jau buvo išreiškusi savo valią dar rengiant Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ projektą, atsakovė nebeturi teisės ginčyti ieškovo pagal šį projektą įgyvendintų statybos darbų.

Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją - pristatant sanitarinį mazgą pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą be kito bendraturčio sutikimo. Ieškovas S. S. prie bendro gyvenamojo namo prašo be kito bendraturčio sutikimo leisti pastatyti priestatą, kuriame galėtų įsirengti sanitarinį mazgą, kurio šiuo metu neturi. Šis priestatas sudarytų 6 m² ir būtų statomas vakarinėje gyvenamojo namo dalyje, kertant angą išorinėje pastato sienoje. Anga būtų kertama patalpoje, kuri pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-8. Pats priestatas būtų statomas ieškovui S. S. asmeniškai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovės interesai dėl to nebūtų pažeisti. Ieškovas pateikė planuojamos atlikti statybos projektinį pasiūlymą, parengtą UAB ,,Gargždų projektai“.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovas byloje reiškia reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl leidimo be atsakovės sutikimo pristatyti namo priestatą sanitariniam mazgui įrengti. Priklausomai nuo to, ar bus tenkintas šis ieškinio reikalavimas, priklausys ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes keistųsi apėjimo apie gyvenamąjį pastatą vieta ir konfigūracija. Todėl ieškovas reiškia alternatyvų reikalavimą, susiedamas konkretų prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką su tuo, kaip teismas išspręs minėtą reikalavimą dėl leidimo pristatyti namo priestatą.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Tarp ieškovo ir atsakovės yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarka, tačiau ji nėra įregistruota VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siūlo nustatyti ir įregistruoti naudojimosi šiuo pastatu tvarką, pagal 2015-07-10 UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis. Nurodė, jog tokia prašoma nustatyti naudojimosi pastatu tvarka atitinka faktinę pastato naudojimosi tvarką (t. 2, b. l. 99-108, t. 3, b. l. 57-58).

1.1. Ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti pirmame aukšte esančias patalpas: koridorių pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 3,82 m²; virtuvę pažymėtą indeksu 2, kurios plotas 7,45m²; kambarį pažymėtą indeksu 3, kurio plotas 11,05 m²; koridorių pažymėtą indeksu 8, kurio plotas 4,12 m².

1.2. Ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti antrame aukšte esančias patalpas: koridorių pažymėtą indeksu 9, kurio plotas 3,34 m²; kambarį pažymėtą indeksu 10, kurio plotas 9,35 m²; virtuvę plane pažymėtą indeksu 11, kurios plotas 9,00 m²; sandėliuką plane pažymėtą indeksu 12, kurio plotas 1,45 m²; kambarį plane pažymėtą indeksu 13, kurio plotas 10,89 m²; sandėliuką, plane pažymėtą indeksu 2,57 m².

1.3. Ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti rūsyje esančias patalpas: koridorių plane pažymėtą indeksu 1, kurio plotas 1,01 m²; koridorių plane pažymėtą indeksu 2, kurio plotas 1,96 m²; sandėlį plane pažymėtą indeksu 3, kurio plotas 1,55 m²; sandėlį plane pažymėtą indeksu 4, kurio plotas 2,05 m²; sandėlį plane pažymėtą indeksu 5, kurio plotas 1,24 m²; sandėlį plane pažymėtą indeksu 6, kurio plotas 2,84 m².

1.4. Atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti pirmame aukšte esančias patalpas: verandą plane pažymėtą indeksu 4, kurios plotas 3,12 m²; kambarį plane pažymėtą indeksu 5, kurio plotas 15,00 m²; kambarį plane pažymėtą indeksu 6, kurio plotas 11,21 m²; virtuvę plane pažymėtą indeksu 7, kurios plotas 9,11 m².

3.1. Ieškovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. 5520-008-0053, dalimis pažymėtomis indeksais „B“ (411 m²), „C“ (190 m²), „C1“ (13 m²), iš viso 614 m².

3.2. Atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis pažymėtomis indeksais „A“ (238 m²) ir „A1“ (25 m²), iš viso 263 m².

3.3. Ieškovei B. M. ir atsakovui S. S. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo, turinčio bendrą 0,1093 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis pažymėtomis indeksais „D“ - 132 m² (po 66 m²), „D1“ - 6 m² (po 3 m²) ir „E“ - 78 m² (ieškovei priskiriant naudojimuisi 52 m², atsakovui - 26 m²), iš viso - 216 m².

Priešieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovės B. M. užsakymu UAB „Aidila“ parengė kadastrinių nekilnojamojo turto matavimų bylą, atitinkančią realią šios dienos situaciją ir turto techninius duomenis. Atliktų kadastrinių matavimų pagrindu UAB „Vitlinija“ parengė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) atidalinimo projektą. Projektas rengtas atsižvelgiant į šalių turimas turto nuosavybės dalis. Atsakovei po atidalijimo iš viso priklausytų 73,69 m² gyvenamojo namo, kas atitinka 66/100 dalis, o ieškovui priklausytų 38,44 m² gyvenamojo namo, kas atitinka 34/100 dalis. Gyvenamajame name yra du įėjimai ir po atidalijimo tiek atsakovė, tiek ieškovas turėtų atskirus įėjimus į jiems priklausančias patalpas. Atsakovė taip pat prašo atidalinti rūsio patalpas, jas priskiriant tik jai, kadangi su ieškovu nesutaria. Toks atidalijimas būtų racionaliausias, atitiktų abiejų šalių interesus, be to būtų išlaikytos šiuo metu priklausančios nuosavybės dalys. Patikslinto priešieškinio antru reikalavimu prašoma atidalinti ūkinius pastatus. Pažymėjo, kad tarp šalių kyla ginčas dėl ūkinio pastato pažymėto indeksu 2I1p, nes atsakovas jį įvardija kaip ūkinio pastato pažymėto indeksu 6I1p priestatu (kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nori naudotis ne tik ūkiniu pastatu pažymėtu indeksu 6I1p, bet taip pat ir pastatu pažymėtu indeksu 2I1p). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog tiksliai ir aiškiai atidalijus ūkinius pastatus, bus užkirstas kelias tolimesniems ginčams su ieškovu. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nukrypdamas nuo projekto reikalavimų atliko ūkinio pastato pažymėto indeksu 6I1p rekonstrukciją ir klaidingai traktuoja, jog pastatas pažymėtas indeksu 2I1p yra pastato 6I1p rekonstrukcija. Po atliktos rekonstrukcijos ieškovas yra užėmęs dalį ūkinio pastato pažymėto indeksu 2I1p. Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad ieškovas investavo savo lėšas, neprašo nugriauti pastatytos sienos ūkiniame pastate pažymėtame indeksu 2I1p, tačiau prašo minėtus ūkinius pastatus atidalinti pagal faktinę situaciją. Atsakovė B. M. ir ieškovas S. S. kaip bendrasavininkai naudojosi 0,1052 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei B. M. priklauso 708/1052 dalys, atsakovui S. S. - 344/1052 dalys žemės sklypo. Atlikus žemės sklype esančių pastatų kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog žemės sklypo plotas yra 0,1093 ha. Taigi, proporcingai ieškovei priklauso 736/1093 dalys, o atsakovui 357/1093 dalys. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2016-08-25 UAB „Georamas“ patikslintą naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarkos projektą, t. y. jam priskiriant naudotis 357 m² plotu, o atsakovei 736 m². Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Vadovaujantis šiuo projektu, atsakovei siūloma asmeniškai priskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. 5520-0008-0053, dalimis pažymėtomis (žalia spalva) indeksais „B“ (411 m²), „C“ (190 m²), „C1“ (13 m²), iš viso 614 m². Atsakovui asmeniniam naudojimui priskirti naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis (raudona spalva) indeksais „A“ (238 m²) ir „A1“ (25 m²), iš viso 263 m². Bendram naudojimui priskirti naudotis žemės sklypo dalimis pažymėtomis indeksais „D“ (iš 132 m², po 66 m² kiekvienam), „D1“ (iš 6 m² po 3 m² kiekvienam) ir „E“ (iš 78 m² ieškovei priskirti 52 m², atsakovui 26 m²), iš viso - 216 m². Pagal atsakovės pateiktą UAB „Geosmart“ parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, ieškovei tektų naudotis 736 m² žemės sklypo dalimi, atsakovui 357 m² žemės sklypo dalimi, kas atitinka turimas nuosavybės teisės dalis. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą būtų ne tik išlaikytos turimos nuosavybės dalys, bet ir užkirstas kelias tolimesniems ginčams kilti. Pažymėtina, jog atsakovės pateiktas planas, priešingai nei ieškovo yra optimalus ir patogus naudotis, nes kiekvienai iš šalių yra sudaroma galimybė tiek patekti į gyvenamąjį namą per savo asmeninę žemę, tiek ir netrukdomai naudotis likusia sklypo dalimi. Dėl ieškovo reikalavimo palikti 1 metro pločio ribą aplink gyvenamąjį namą bendram naudojimui, tokio pločio ribos atlikti pastato remonto darbams neužtektų. Be to, atsakovės siūloma žemės naudojimosi tvarka atsakovui asmeniškai bus palikta naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri visa apimtimi ribojasi su jo namo dalimi. Priešingai nei atsakovės namo dalis ribosis su bendro naudojimosi žeme. Taigi, atsakovas turės visas galimybes tvarkytis savo gyvenamojo namo dalį (jam asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo dalyje) , todėl palikti 1 metro pločio ribą bendram naudojimui aplink visą namą yra tiesiog neracionalu ir netikslinga. Atitinkamai, nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovės siūlomą variantą, ieškovas netrukdomas galės statyti namo priestatą sanitariniam mazgui įrengti (vienas iš ieškovo reikalavimų), kadangi jis būtų statomas ant jam asmeniškai priskirtos naudotis žemės dalies ir jokių atsakovės sutikimų gauti nereikės. Taigi, nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovės siūlomą tvarką ir pagal UAB „Geosmart“ parengtą planą, yra išlaikoma proporcija tarp šalių turimų nuosavybės dalių, paliekama kuo mažiau bendro naudojimo žemės (dėl kurių kyla ginčai), nebūtų pažeisti nei vienos iš šalių interesai, o ateityje būtų užkirstas kelias kitiems ginčams tarp šalių kilti. Be to, atsakovės siūloma tvarka yra artima šiuo metu įregistruotai registrų centre. Ketvirtu patikslinto priešieškinio reikalavimu prašoma įpareigoti ieškovą pertvarkyti gyvenamojo namo verandą. Nurodė, jog ieškovas S. S. yra atlikęs gyvenamojo namo rekonstrukciją. Šiai rekonstrukcijai atlikti atsakovas buvo gavęs ieškovės B. M. mamos V. S. sutikimą. Rekonstrukciją ieškovas turėjo atlikti laikydamasi VPĮ „Projektas“ parengtame projekte numatytų reikalavimų, tačiau nuo jų nukrypo. Pastatė ilgesnę ir platesnę verandą (priestatą), nei buvo suprojektuota, t. y. vietoje projekte numatyto 2,60 m pločio - šiuo metu yra 2,63 m pločio, vietoje 5,27 m ilgio - šiuo metu yra 5,50 m ilgio verandą. Be to, atsakovo pastatyta veranda viršijo priestato aukštingumą, numatytą projekte, t. y. vietoje projekte numatyto 2,90 m aukščio, pastatė 3,18 m aukščio verandą. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės, kadangi atsakovo verandos stogas yra virš ieškovės lango. Be to, tokiu būdu ieškovas užkirto galimybę pačiai atsakovei pasistatyti verandą pagal minėtą VPĮ „Projektas“ parengtą projektą (nes dalį verandai reikalingo ploto užima savavališkai (ne pagal projektą) pastatyta veranda). Atsižvelgiant į tai, kad rekonstrukciją ieškovas atliko nukrypdamas nuo projektinių sprendinių (tame tarpe pažeidė ir duotą sutikimą), darytina išvada, jog ieškovas privalo pertvarkyti verandą pagal minėtą projektą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 1988-12-20 Klaipėdos rajono liaudies teismo nutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovė naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta žalia spalva ir raide ,,B“ (plotas - 330,66 m²), mėlyna spalva ir raide ,,C“ (plotas - 190,72 m²), o ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta raudona spalva ir raide ,,A“ (plotas - 250,46 m²). Žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta oranžine spalva ir raide ,,D“ (plotas - 141,00 m²), naudojamasi bendrai (t. 4, b. l. 97).

1987-09-17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.174 ieškovui buvo leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (tuo metu adresas - (duomenys neskelbtini)), statyti 18 m² ploto ūkinį pastatą pagal parengtą projektą, o 1992-06-10 šiai statybai Klaipėdos rajono architektas inspektorius išdavė statybos leidimą Nr.34/91 (t. 1, b. l. 76-78).

Ieškovas S. S. atliko ūkinio pastato statybą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą, ūkinis pastatas buvo pastatytas žemės sklypo dalyje, kuri pagal 1988-12-20 Klaipėdos rajono liaudies teismo nutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo plane pažymėta oranžine spalva ir raide ,,D“ (141,00 m² ploto), ir buvo numatyta naudotis bendrai. Siekiant įregistruoti baigtą statybą, 2015-07-10 buvo atlikti žemės sklype esančių statinių kadastriniai matavimai, kartu tiksliais prietaisais buvo pamatuotas ir pats žemės sklypas (t. 1, b. l. 14-50).

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

1.Dėl sutikimo atlikti pastato-sandėlio (6I1p) statybą pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo be kito bendraturčio sutikimo.

1987-09-17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.174 ieškovui buvo leista žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) statyti 18 m² ploto ūkinį pastatą pagal VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. 1992-06-10 šiai statybai Klaipėdos rajono architektas inspektorius išdavė statybos leidimą Nr.34/91 (t. 1, b. l. 14-50, 76-78).

Žemės sklypas, kuriame ieškovas savo lėšomis atliko minėto ūkinio pastato statybą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl reikalingas atsakovės pritarimas šiai statybai (CK 4.77 str. 1 d.) ir sutikimas, kad šis statinys būtų įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ieškovo S. S. vardu.

Ieškovas pateikė UAB ,,Georamas“ atliktų kadastrinių matavimų bylą, kurioje esančiame statinių išdėstymo plane, ieškovo pastatytas ūkinis pastatas pažymėtas 6I1p. Ieškovas taip pat pateikė išsamius šio statinio duomenis (t. 1, b. l. 14-50).

Ieškovas nurodo, jog šis statinys nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, yra pastatytas pagal 1987-09-17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimą Nr.174; 1992-06-10 Klaipėdos rajono architekto inspektoriaus statybos leidimą Nr.34/91 bei Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą. Ieškovas prašė atsakovės sutikimo šio statinio statybai žemės sklype ir sutikimo įregistruoti šį statinį VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre S. S. vardu, tačiau buvusi atsakovė V. S. (šiuo metu atsakovė B. M. yra savo mamos V. S. teisių perėmėja) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu. Nesutikimas buvo argumentuojamas, jog ieškovas atliko pastato-sandėlio statybą, nesilaikydamas projekto, nes vietoje projekte numatyto 12,79 m² ploto statinio, pastatė 18 m² ploto statinį. Ieškovas taip pat nepateikė rašytinių dokumentų patvirtinančių, kad ieškovo atlikti statybos darbai atitinka projekto ir išduoto leidimo statybai ir rekonstrukcijai reikalavimus.

Teismui analizuojant Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą, nustatyta, jog pristatomas papildomas plotas sudaro 12,79 m², taip pat į pristatomą šio statinio plotą įeina 0,99 m² ploto tualeto patalpa. Galiausiai matyti, kad pagal projektą numatoma griauti abejoms šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuris projekte pažymėtas ,,2“ (t. 1, b. l. 82-83). Nekilnojamojo turto registro išraše šis statinys pažymėtas indeksu 2I1b. Kadangi šio statinio ¼ nuosavybės teisės dalis priklauso ieškovui, atitinkamai ¼ šio statinio ploto (4 m² nuo 16 m²) prijungiami prie šio naujai pristatyto ieškovo pastato-sandėlio. Todėl bendras šio statinio plotas pagal projektą gaunasi apie 17,78 m². Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kadastriniais matavimais nustatytas 18 m² pastato-sandėlio plotas yra būtent toks, koks ir buvo numatytas projekte.

Pažymėtina, jog ūkinis pastatas pastatytas iš dalies rekonstruojant abiem šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą (unikalus Nr.5595-1000-3020), 2I1b. Byloje pateiktas tiek dabartinės atsakovės, tiek buvusios savininkės V. S. pasirašytas 2014-07-17 sutikimas dėl šio pastato atsidalinimo ir panaudojimo statybai (t. 2, b. l. 116-117).

Ieškovas ieškiniu prašo leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti pastato-sandėlio statybą pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios statybos padarinius VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo vardu. Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas suformuluotas taip, kad jį tenkinus, ieškovas šiuo teismo sprendimu galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jo atlikti statybos darbai atitiks Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą šiuo pagrindu, yra nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą statybos darbams yra pagrįstas (t. y., kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės), tenka asmeniui, kuris tokį sutikimą duoti atsisako (2009-06-08 nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2009). Atsižvelgiant į tai, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, kad ieškovo atlikti pagal projektą statybos darbai kaip nors pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, ir kad jos atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovo atlikti statybos darbai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių neigiamų padarinių savo teisėms neįrodė, konstatuotina, kad šis ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkinamas, o atsakovės atsisakymas leisti ieškovui šio statinio statybą žemės sklype ir įregistruoti šį statinį VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu yra nepagrįstas bei pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

2.Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato (plane pažymėto 1A1m), rekonstrukciją pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo be kito bendraturčio sutikimo.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas. 1992-06-10 Klaipėdos rajono architekto inspektoriaus statybos leidimu Nr.33/91 ieškovui ir atsakovei (buvusiai savininkei V. S.) buvo leista atlikti šio bendro pastato rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą (t. 1, b. l. 76, 80-81, 84-95).

Lietuvos Respublikos CK 4.77 str. 1 d. nurodo, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, jog pagal nusistovėjusią naudojimosi šiuo gyvenamuoju namu tvarką, ieškovas asmeniškai naudojosi patalpa 1-4. Ši patalpa sudarė pastato priestatą-verandą, kuri buvo pažymėta indeksu ,,2a1m“ (t. 1, b. l. 55).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtu projektu, ieškovas S. S. rekonstravo šį priestatą. Rekonstruotas priestatas pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje žymimas 2a1ž (jį sudaro patalpa 1-5 (plotas - 11,47 m²) bei rūsio patalpa R-6 (plotas - 10,37 m²)). Pagal šį projektą statybos darbus buvo leista vykdyti ir pačiai V. S., kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė B. M., todėl laikytina, kad V. S., sutikdama su projektu, sutiko ir su ta dalimi, kurioje numatomi ieškovo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai.

Analizuojant Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą nustatyta, kad pagal šį projektą nurodomas V. S. leisto statyti priestato ilgis - 2,58 m (t. 1, b. l. 86). Palyginus atsakovės priestatui likusį laisvą plotą pagal pačios V. S. teiktus kadastrinius matavimus, matyti, kad likęs laisvas neužstatytas plotas - 2,65 m ilgio (t. 2, b. l. 25).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šį priestatą rekonstravo savo lėšomis, pagal patvirtintą projektą bei statybos leidimą, todėl konstatuotina, jog jis turi teisę šios rekonstrukcijos metu sukurtą priestatą įsiregistruoti savo vardu, todėl atsakovei atsisakant duoti sutikimą tai atlikti bendru sutarimu, išduotinas teismo leidimas įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre šį priestatą, UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje žymimą 2a1ž, kurį sudaro patalpos 1-5 (plotas - 11,47 m²) bei R-6 (plotas - 10,37 m²), ieškovo S. S. vardu.

3.Dėl įpareigojimo pertvarkyti gyvenamojo namo verandą.

Su šiuo priešieškinio reikalavimu ieškovas nesutinka.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 d. numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, o pagal šio straipsnio 3 dalį teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų - norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs - tai yra svarbu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Toks pažeidimas įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Reikalaujant pripažinti statybą neteisėta, nereikia įrodyti šios statybos neigiamų padarinių (kurie ir gali būti trunkamojo pobūdžio), o tik patį pažeidimo faktą, kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku (2010-07-02 nutartis, civilinė byla Nr.3K-7-230/2010).

Nors ieškovas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju jo statyba laikytina neteisėta, atlikta nukrypstant nuo projekto, tačiau nepaisant to, ieškovas prašo teismo atmesti šį reikalavimą dėl akivaizdžiai paleisto ieškinio senaties termino. Pagal pačios atsakovės pateiktus neva aktualius 2017-11-14 kadastrinių matavimų bylos duomenis, matyti, kad šio priestato-verandos (pažymėta 2a1ž) nurodoma rekonstrukcijos pradžia 1992 m., o pabaiga 1995 m. (t. 3, b. l. 106). Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl neteisėtos statybos prasidėjo dar galiojant 1964 m. Lietuvos Respublikos CK, kurio 84 straipsnyje buvo nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas. Be to, tiek 1964 m. Lietuvos Respublikos CK 87 straipsnyje, tiek ir šiuo metu taikomo Lietuvos Respublikos CK 1.128 straipsnyje nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, t. y., ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl statybos teisėtumo reikšti prasidėjo tada, kai buvęs turto savininkas sužinojo apie statybą (nagrinėjamu atveju laikotarpiu 1992-1995 m.), ir atsakovei paveldėjus turtą ieškinio senaties terminas nenutruko ir neskaičiuojamas iš naujo (tokios praktikos laikomasi ir minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010). Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas atsakovei dėl verandos statybos pripažinimo neteisėta pasibaigė dar iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, taigi ir iki ieškinio pareiškimo, ir ši aplinkybė yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl statybos pripažinimo neteisėta. Kartu pažymėtina, kad reikalavimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo (pertvarkymo, griovimo, dokumentų sutvarkymo ir pan.) yra išvestiniai reikalavimai, kurių tenkinimas negalimas nesant konstatuoto savavališkos statybos fakto (CK 1.131 str. 1 d., 4.103 str.).

Atsižvelgiant į tai, atmestinas priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo pertvarkyti gyvenamojo namo verandą, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 3 d. numato, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje atkreipia dėmesį, kad LR Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (2010-07-02 nutartis, civilinė byla Nr.3K-7-230/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo įpareigoti ieškovą pertvarkyti verandą pagal projektą. Taip pat atsakovė įvardina tai, kas jos nuomone yra nukrypimas nuo projekto: veranda yra 3 cm platesnė, 23 cm ilgesnė ir 28 cm aukštesnė. Atsakovė reikalauja verandą pertvarkyti: susiaurinti, sutrumpinti ir pažeminti minėtais dydžiais. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad tokių parametrų statinys toje vietoje pagal teisės aktus yra negalimas, ir kad jo pertvarkymas nagrinėjamu atveju yra vienintelis galimas šio klausimo sprendimo būdas.

Teismo posėdžio metu apklaustas UAB ,,Aidila“ atstovas E. M. patvirtino, jog atsakovės B. M. užsakymu atliko pastatų kadastrinius matavimus. Patvirtino, jog gyvenamojo namo priestato – verandos pločio nukrypimai nuo 2,60 iki 2,63 yra nežymus, jie nėra esminiai. Šio priestato aukštis buvo matuotas nuo žemės paviršiau, todėl šiam matavimui įtakos turėjo žemės paviršiaus užpylimas bei nukasimas. Patvirtinom, jog vadovaujantis nustatyta metodika, verandos aukštis yra 2,74 m. (3,18 m - 0,44 m). Patvirtino, jog verandos išorinė siena yra apšildyta, todėl ji yra storesnė.

Akivaizdu, kad dėl tokių nežymių netikslumų, tiesiog nelogiška būtų atlikti verandos pertvarkymo darbus, nes tai akivaizdžiai prieštarautų minėtai LR Konstitucinio teismo praktikoje nurodyto proporcingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo pertvarkyti gyvenamojo namo verandą, atmestinas, kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, ir kaip nepagrįstas.

4.Dėl sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo priestato rekonstrukciją pristatant sanitarinį mazgą pagal parengtą projektą bei atliktų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimą be kito bendraturčio sutikimo.

Ieškovas S. S. prie bendro gyvenamojo namo prašo leisti be kito bendraturčio sutikimo leisti pastatyti priestatą, kuriame galėtų įsirengti sanitarinį mazgą, kurio šiuo metu neturi.

Šis priestatas sudarytų 6,00 m² ir būtų statomas vakarinėje gyvenamojo namo dalyje, kertant angą išorinėje pastato sienoje. Anga būtų kertama patalpoje, kuri pateikiamoje UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-8 (plotas - 9,14 m²). Pats priestatas būtų statomas ieškovui S. S. asmeniškai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovės interesai dėl to nebūtų pažeisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y., kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia neabstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y., sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas LR Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y., eskizinio projekto, kurio tikslas - išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (2009-06-08 nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-260/2009).

Ieškovas pateikė planuojamos atlikti statybos projektinį pasiūlymą, parengtą UAB ,,Gargždų projektai“ (t. 1, b. l. 64). Atsakovė nurodė, kad šio priestato statybai neprieštarautų, jeigu jis būtų pastumtas 1 metro atstumu, nes dabar šis priestatas užstoja langą patalpoje. Pažymėtina, jog patalpa, kurioje kaip nurodoma bus užstojama šviesa, yra bendro naudojimo koridorius (t. 1, b. l. 55), pagal 1985-12-12 kadastrinius duomenis pažymėtas 1-4 (3,96 m² ploto). Atsakovė nepateikė įrodymų (insoliacijos skaičiavimų), kurias pagrįstų savo teiginius dėl šviesos sumažėjimo šioje patalpoje.

Ieškovas nurodė, jog priestatą patraukti 1 metro atstumu nėra galimybės, nes, kaip matyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plane, ties gyvenamojo namo kampu yra ieškovui priklausantis šiltnamis, todėl paslinkus šį priestatą į šią pusę, neliktų galimybės apeiti apie pastatą ties šiuo kampu, nes priestatas ir šiltnamis atsidurtų per 40 cm. vienas kito (t. 3, b. l. 61).

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog patraukus planuojamą statyti sanitarinį mazgą, atsakovės nurodytu 1 metro atstumu, link pietinės pusės, susidarytų pakankamai nedidelis 40 cm tarpas, kurio nepakaktų namo apėjimui iš pietinės pusės.

Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl leidimo išdavimo be atsakovės sutikimo ieškovui atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą, pagal UAB ,,Gargždų projektai“ parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto (pristatant sanitarinį mazgą) projektinį pasiūlymą Nr.01-TP-AK-3, atlikti visus šiuo tikslu reikalingus projektavimo ir statybos darbus, bei įregistruoti šią statybą VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu.

5.Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika akcentuoja, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiam tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Atsakovė prašo teismo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Geosmart“ 2018-05-05 parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą (t. 3 b. l. 173-174).

VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenimis atsakovei priklauso 708/1052 dalys, o ieškovui 344/1052 dalys ginčo žemės sklypo, tai yra atsakovei priklauso 736 m² žemės sklypo, o ieškovui 357 m² žemės sklypo. (t. 4, b. l. 130)

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovės siūlomos naudotis žemės sklypo dalys nėra lygiavertės pagal savo vertingąsias savybes. Atsakovė sau iš prašomos skirti naudotis 735 m² ploto žemės sklypo dalies, bendro naudojimo ploto prisiskiria tik 121 m², arba 16% iš jai tenkančios sklypo dalies. Tuo tarpu ieškovui atsakovė siūlo priskirti 95 m² bendro naudojimo teritorijos, kas sudaro 27% iš ieškovui tenkančios sklypo dalies. Tokia atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principą. Vertinant tai, laikytinas nepateisinamas atsakovės siekis nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, suteikiant sau proporcingai daugiau asmeninio naudojimo ploto, o ieškovui - daugiau bendro naudojimo ploto.

Šiuo atveju formuojamas bendro naudojimo plotas bendraturčiams turi proporcingai atitikti jų turimas nuosavybės dalis į šį turtą. Priešingu atveju bendraturčiams turint skirtingas nuosavybės teisės dalis į žemės sklypą ir formuojant bendro naudojimo plotus ne pagal nuosavybės teisės dalių proporcijas, o paimant po ½ žemės ploto bendro naudojimo plotų formavimui iš turimos dalies, neproporcingai pažeidžiamos to bendraturčio nuosavybės teisės, kurio nuosavybės teisės dalis yra mažesnė, šiuo atveju pažeidžiamos ieškovo teisės. Ieškovo nuosavybės teisės dalis žemės sklype yra daug mažesnė - ieškovui priklauso tik 357, o atsakovei - 736 dalys iš 1093 m². Atsakovės siūlomame naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane bendro naudojimo dalys D ir D1 yra dalinamos abiem bendraturčiams po lygiai. Jeigu atsakovė paskirstytų bendro naudojimosi plotą, laikydamasi nuosavybės teisės dalių žemės sklype, jai tenkanti žemės sklypo dalis ženkliai padidėtų, o ieškovo - sumažėtų.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog ieškovas, naudodamasis sklypu pagal šiuo metu galiojančią naudojimosi sklypu tvarką, pagal naudojimosi ribą, nuo šiltnamio iki šulinio yra įsirengęs pėsčiųjų takelį (t. 3 b. l. 61). Šiuo atveju atsakovė siūlo šio takelio pradžią palikti ieškovui priskirtoje sklypo dalyje A (238), o pabaigą - atsakovei priskirtoje sklypo dalyje B (411), tokie sprendimai nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką būtų neracionalūs, nes toks takelis praranda savo funkcionalumą ir taptų nebereikalingas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nesutinka su atsakovės reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą 2018-05-05 naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą.

Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl vertindamas ieškovo prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2017-10-03 UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą, pažymi, jog šis ieškovo pateiktas planas proporcingai atitinka bendraturčių nuosavybės teisės dalis, paimant iš bendraturčių žemės plotus bendro naudojimo plotų formavimui. Be to, ieškovo siūlomoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje, bendraturčiams sudaromos galimybės statinių eksploatacijos ir priežiūros tikslais prieiti prie pastatų. Ši aplinkybė laikytina svaria, nes šalių santykiai yra konfliktiški, tokiu būdu bus siekiama išvengti konfliktinių situacijų ateityje.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas visas aplinkybes, tenkinamas ieškovo reikalavimas - nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2017-10-03 UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovo pateikto plano sprendiniai formuojant bendro naudojimo plotą, atitinka bendraturčių nuosavybės teisių proporcijas į žemės sklypo dalis. Be to, ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė už atsakovės prašomą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką bei labiau atitinką 1988 metais bendraturčių patvirtintą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką (išlaikomi žemės sklypo vidinių kraštinių parametrai).

6.Dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą dalių nustatymo.

Ieškovas ieškiniu prašo patikslinti nuosavybės teisės dalis pastate, argumentuodamas, jog jos nebeatitinka faktinės situacijos. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 66/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1m, o ieškovui nuosavybės teise priklauso 34/100 dalys šio statinio. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio statinio bendras plotas (pagal 1985-12-12 kadastrinių matavimų duomenis) yra 118,07 m².

Pagal ieškovo pateiktus 2015-07-10 UAB ,,Georamas“ atliktus šio pastato kadastrinius matavimus (t. 1, b. l. 14-50) matyti, kad pastato patalpų plotai skiriasi nuo tų pačių patalpų plotų, kurie buvo nurodyti 1985-12-12 kadastrinių matavimų byloje, kurie įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas teigia, jog šie plotų pasikeitimai susidarė tiek dėl akivaizdžių skaičiavimo klaidų, kurios buvo padarytos 1985-12-12 kadastrinių matavimų byloje (pvz., patalpos 3-2 nurodomas plotas 8,38 m², nors sudauginus patalpos kraštinių ilgius 3,35 m x 3,50 m turėtų būti apie 11,73 m²), tiek dėl tikslesniais prietaisais atliktų patalpų matavimų (patalpos 3-2 kraštinės pagal šiuo metu esančius duomenis yra 3,29 m bei 3,48 m ilgio), tiek dėl pasikeitusių patalpų plotų skaičiavimo metodikų (palėpės patalpų).

Byloje nekilo ginčo, jog ieškovas asmeniškai naudojasi iki šiol šiomis gyvenamojo namo patalpos, kurios UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais 1-5 (plotas - 11,47 m²), 1-6 (plotas - 15,05 m²), 1-7 (plotas - 11,25 m²), 1-8 (plotas - 9,14 m²) ir rūsio patalpomis - R-3 (plotas - 1,65 m²) bei R-6 (plotas - 10.37 m²). Viso ieškovo asmeniškai naudojama pastato dalis sudaro 58,93 m² pastato ploto.

Atsakovė asmeniškai naudojasi iki šiol šiomis gyvenamojo namo patalpomis, 2015-07-10 UAB ,,Gearamas“ kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-3 (plotas - 7,48 m²), 1-4 (plotas - 11,10 m²), 1-9 (plotas - 3,26 m²), 1-10 (plotas - 9,15 m²), 1-11 (plotas - 9,00 m²), 1-12 (plotas - 1,35 m²), 1-13 (plotas - 11,19 m²), 1-14 (plotas - 3,34 m²) ir rūsio patalpomis - R-4 (plotas - 3,51 m²) bei R-5 (plotas - 2,85 m²). Viso atsakovė asmeniškai naudojasi 62,23 m² pastato ploto.

Patalpomis, 2015-07-10 UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-1 (plotas - 3,84 m²), 1-2 (plotas - 4,10 m²) bei rūsio patalpomis - R-1 (plotas - 0,89 m²) ir R-2 (plotas - 1,86 m²), naudojamasi bendrai. Bendrai naudojamas pastato plotas sudaro 10,69 m².

Visas ieškovo ir atsakovės atskirai naudojamas pastato plotas sudaro 121,16 m² (62,23 m² + 58,93 m²).

Pagal 2015-07-10 UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis, šiuo metu pastato bendras plotas sudaro ne 118,7 m², kaip nurodoma VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, o 131,85 m².

Ieškovas argumentuoja, jog šis 13,78 m² ploto skirtumas susidarė dėl šių priežasčių: 10,37 m² naujai atsiradusio ploto po ieškovo rekonstruoto priestato-verandos rūsio patalpos R-6 plotas; 8,35 m² naujai atsiradusio ploto po ieškovo rekonstruoto priestato-verandos patalpos 1-5 plotas, kuris iki rekonstrukcijos buvo 3,12 m² (anksčiau patalpa buvo pažymėta 1-4), o dabar sudaro 11,47 m².

2,89 m² naujai atsiradusio ploto sudaro skirtumas tarp anksčiau buvusio 1985-12-12 kadastriniais matavimais fiksuoto ieškovo naudojamų patalpų 1-6, 1-7, 1-8 bei R-3 ploto. Bendras šių patalpų, kurios buvo pažymėtos 3-1, 3-2, 3-3 bei 0-5, plotas anksčiau buvo 34,20 m², dabar sudaro 37,09 m²;

7,71 m² ploto sudaro skirtumas tarp anksčiau buvusio atsakovės naudojamų patalpų 1-3, 1-4, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-14 bei R-4 ir R-5 bendro ploto, kuris šiuo metu sudaro 51,04 m², tuo tarpu pagal 1985-12-12 kadastriniais matavimais fiksuotus šių patalpų plotus (patalpos buvo žymimos 1-1, 1-2, 2-1, 2-3, 2-4, 2,5, 2-6 bei 0-4 ir 0-5), bendras šių patalpų plotas buvo 58,75 m², t. y., pagal dabartinius duomenis šių patalpų plotas yra 7,71 m² mažesnis, nei buvo fiksuotas anksčiau;

0,12 m² skirtumas susidarė dėl bendrai naudojamų patalpų 1-1, 1-2, R-1 ir R-2 šiuo metu esančio ploto (10,69 m²), bei 1985-12-12 kadastriniais matavimais fiksuoto šių patalpų bendro ploto (patalpos buvo pažymėtos 1-4, 1-3, 0-1 ir 0-2), kuris buvo 10,81 m².

Ieškovas nurodė, jog dėl rekonstruoto priestato-verandos rūsio patalpos R-6 ir rekonstruoto priestato-verandos patalpos, bendra plotas sudaro 18,72 m² (10,37 m² + 8,35 m²). Šis pastato plotas yra visiškai naujai sukurtas pastato plotas, todėl registruotinas tik ieškovo vardu. Vertinant aukščiau ieškovo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, jog nurodomi gyvenamojo namo plotų pokyčiai yra atsiradę tik dėl tikslesnių matavimo prietaisų ir pasikeitusių patalpų plotų skaičiavimo metodikų, todėl šių plotų skirtumai registruotini to savininko vardu, kurio patalpų plotai keičiasi.

Kadangi šiuo metu esantis pastato plotas yra 118,07 m², atsakovei nuosavybės teise priklauso 77,9262 m² (66/100), o ieškovui - 40,1438 m² (34/100) pastato bendro ploto.

Prie ieškovui priklausančios 40,1438 m² bendro ploto pastato dalies pridėtina naujai sukurtų patalpų plotai 18,72 m² bei 2,89 m², kurie susidarė patikslinus ieškovo naudojamų patalpų plotą tiksliais matavimo prietaisais. Viso gaunama 61,7538 m².

Atitinkamai atsakovei priklausanti pastato bendro ploto dalis 77,9262 m² mažintina 7,71 m², kadangi patikslinus plotus, paaiškėjo, kad atsakovės naudojamos patalpos, pagal kurias buvo nustatyta atsakovės nuosavybės teisės dalis, yra mažesnės. Viso gaunama 70,2162 m².

Bendro naudojimo patalpų skirtumas 0,12 m² dalintinas proporcingai turimai nuosavybės teisės daliai, todėl ieškovo 61,7538 m² dalis mažintina 0,0408 m² (0,12 m² x 0,34), o atsakovės dalis 70,2162 m² mažintina 0,0792 m² (0,12 m² x 0,66), todėl ieškovo nuosavybės dalis pastate sudaro 61,713 m² (61,7538 m² - 0,0408 m²), o atsakovės - 70,137 m² (70,2162 m² - 0,0792 m²).

Atsižvelgiant į tai, tikroji ieškovo nuosavybės teisės dalis pastate sudaro 0,47 arba 47/100 (61,713 m²/131,85 m²), o atsakovės - 0,53 arba 53/100 (70,137 m²/131,85 m²).

Pažymėtina, kad dėl šio perskaičiavimo atsakovės nuosavybės teisės reali išraiška visiškai niekaip nepasikeičia, nes atsakovės nuosavybės teisės dalis nustatyta atsižvelgiant į patalpų, pagal kurių plotą buvo nustatytos ir įregistruotos nuosavybės teisės dalys pagal 1985-12-12 kadastrinių matavimų duomenis. Atsakovei ir toliau lieka naudotis tos pačios pastato patalpos, pagal kurių dydį buvo nustatyta atsakovės nuosavybės teisės dalis pastate.

Atsakovė V. S. pateikė UAB ,,Aidila“ 2015-11-03 parengtus pastato kadastrinius matavimus, kuriais grindžia savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu patikslinti nuosavybės teisės dalis. Pagal V. S. pateiktus UAB ,,Aidila“ 2015-11-03 parengtus pastato kadastrinius matavimus, matyti, kad bendras pastato plotas - 130,55 m², t. y., skiriasi nuo UAB ,,Georamas“ matavimuose nurodomo ploto tik 1,3 m². Visas ieškovo ir atsakovės atskirai naudojamas pastato plotas pagal UAB ,,Aidila“ matavimus - 119,97 m², o bendras pastato plotas - 130,55 m². Pagal UAB ,,Aidila“ matavimų duomenis, šiuo metu pastato bendras plotas nuo įregistruoto ploto skiriasi (yra didesnis) 12,48 m².

Pagal UAB ,,Aidila“ matavimus pastate sudarytų ieškovui 0,48 arba 48/100 (62,8456 m²/130,55 m²), vietoje 0,47 arba 47/100 pagal UAB ,,Georamas“ matavimus, o atsakovės - 0,52, arba 52/100 (67,7044 m²/130,55 m²), vietoje 0,53 arba 53/100 pagal UAB ,,Georamas“ matavimus. Nors skirtumai tarp pateiktų matavimų yra neženklūs, tačiau pagal pačios atsakovės teiktus matavimus atlikus nuosavybės dalių perskaičiavimą, jos dalis gaunasi mažesnė, nei pagal ieškovo atliktų kadastrinių matavimų duomenis, todėl akivaizdu, kad šio ieškovo reikalavimo tenkinimas nepažeidžia atsakovės interesų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai, nustatant, kad ieškovui S. S. asmeninės nuosavybės teisės priklauso 47/100 dalys, o atsakovei B. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini).

7.Dėl gyvenamojo namo atidalinimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y., suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (2009-06-08 nutartis, civilinė byla Nr.3K-3-260/2009). Kitaip sakant, bendraturčio teikiami dokumentai dėl atidalinimo turi pagrįsti, kad siūlomi atidalinti ir suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai gali egzistuoti, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai.

LR Aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr.D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 113 p. nurodo, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 p. nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 p. nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema (toliau - schema), kurią rengti turi teisę LR Statybos įstatymo 16 str. 1 d. nurodyti asmenys. Taip pat šio Reglamento 119 p. nurodo, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į atitinkamus subjektus, pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau - pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Be to, Reglamento 120 p. numato, jog atitinkamo subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y., ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (esant reikalui įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų atlikimo reikia keisti statinio (- ių) paskirtį. Reglamento 121 p. numatyta, kad jeigu patikrinus nenustatoma klaidų ir kliūčių, išduodama atitinkama pažyma.

Teisės aktai numato labai aiškią ir detaliai reglamentuotą tvarką, kuri taikoma siekiant padalinti vieną nekilnojamąjį daiktą į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šios procedūros laikymasis užtikrina, kad atidalinimas bus teisiškai ir techniškai galimas. Teismas, nebūdamas šios srities specialistas, objektyviai negali patikrinti visų minėtame Reglamente nurodomų privalomai spręstinų klausimų, kurie privalo būti išspręsti tam, kad atidalintus daiktus būtų galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad, kaip minėta, atidalinimo būdą ir jo galimumą pagrįsti yra būtent atidalinti prašančio asmens procesinė pareiga. Tačiau šiuo atveju atsakovė apsiriboja vien tik prašomų atidalinti patalpų įvardinimu, nepasisakydama visiškai dėl techninių galimybių tokį atidalinimą įgyvendinti, t. y. ar pagal tokį modelį parengta schema galėtų būti pagrindas atidalinti minėtų teisės aktų reikalavimu. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių techninę galimybę atidalinti daiktą jos nurodomu būdų. Byloje nepateikta ne tik Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, tačiau nepateiktas iš viso joks statybos (rekonstrukcijos ar pan.) projektas, kurio pagrindu būtų galima iš vieno nekilnojamojo turto objekto suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Todėl tiesiog objektyviai nėra galimybės įvertinti atsakovės siūlomo gyvenamojo namo atidalinimo į du butus galimumą.

Teismo posėdžio metu apklaustas UAB ,,Vitlinija“ atstovas V. K. patvirtino, jog atsakovės B. M. užsakymu parengė ,,vidinių santykių nustatymo dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto (gyvenamieji vieno buto pastatai) konkrečiomis dalimis (patalpomis) ... tvarkos planą“ patvirtino, jog parengtas planas nėra skirtas statinio atidalinimo klausimams spręsti, o tai tik statinio savininkų naudojimosi tvarkos projektas paruoštas pagal atsakovės B. M. pageidavimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė nepagrindė savo patikslinto priešieškinio reikalavimo, jog teisiškai bei techniškai įmanoma gyvenamąjį namą atidalinti, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, todėl priešieškinis šioje dalyje atmestinas.

Be to, pažymėtina, kad atsakovės pateikti UAB ,,Vitlinija“ brėžiniai neatitinka ir 2017-11-14 kadastrinių matavimų duomenų, pagal kuriuos neva šie brėžiniai parengti. UAB ,,Vitlinija“ brėžiniuose patalpa, pažymėta 4, nurodoma 3,12 m² ploto, nors minėtuose kadastriniuose matavimuose jos plotas nurodomas 12,24 m² (pažymėta 1-4), o kadastriniuose matavimuose nurodoma patalpa, pažymėta indeksu R-7 UAB ,,Vitlinija“ brėžiniuose iš viso nežymima. Pažymėtina, jog tenkinus atsakovės reikalavimą pagal UAB ,,Vitlinija“ brėžinius, dalis pastato iš viso liks nepadalinta.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nepagrįstas atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą pagal pateiktą UAB ,,Vitlinija“ parengtą ,,vidinių santykių nustatymo dėl naudojimosi nekilnojamojo daikto (gyvenamieji vieno buto pastatai) konkrečiomis dalimis (patalpomis) ... tvarkos planą“.

8.Dėl ūkinių pastatų atidalinimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo teismo atidalinti ūkinius pastatus, esančius adresu Kvietinių g. 39, Gargždai, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB ,,Geosmart“ parengtą atidalinimo projektą, atsakovei priteisiant ūkinius pastatus pagal faktinę situaciją plane pažymėtus indeksais 2I1b, 4I2p, 7I2p, 5I1ž, o ieškovui priteisti ūkinį pastatą, pagal faktinę situaciją plane pažymėtą indeksu 6I1p.

Atsiliepime ieškovas nurodė, kad dėl šių klausimų niekada tarp šalių nebuvo ginčo. Tam, kad būtų galima reikšti tokį reikalavimą, pirmiausia turi egzistuoti kokia nors bendroji dalinė šalių nuosavybė, nes tai lemia jau pati šio atsakovės reikalavimo formuluotė atidalinti - ,,iš bendrosios dalinės nuosavybės“. Prašomi atidalinti ūkiniai pastatai, pažymėti 4I1b, 5I1ž, 7I2p, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jau yra registruoti atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise ir ieškovas nuosavybės teisės juose neturi. Reikalavimas juos atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra ne tik kad nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, tačiau ir teisiškai negalimas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, jog atsakovė neginčija, kad pastatas pažymėtas indeksu 6I1p, yra pastatytas išimtinai ieškovo, atsakovė to neneigia, šioje byloje atsakovė savo teisių į šį statinį neįrodinėja, todėl ir šis reikalavimas yra nesukeliantis jokių teisinių padarinių, todėl atmestinas.

Vienintelis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas (be kiemo statinių ir gyvenamojo namo) yra ūkinis pastatas, pažymėtas 2I1b. Nagrinėjamu atveju galimas tik šio pastato atidalinimas. Pažymėtina, jog dėl šio pastato, atsidalinimo šalys jau yra sutarusios ir pasirašiusios 2014-07-17 susitarimą (t. 2, b. l. 116-117), pagal kurį atsakovė, atstovaudama tuometinę savininkę, sutiko, kad ieškovui priklausanti šio statinio ¼ dalis būtų panaudota greta esančio priestato statybai. Atsakovei reiškiant reikalavimą atidalinti šį ūkinį pastatą, gautųsi taip, kad jai atidalinus patį pastatą, kartu jai atitektų ir ¼ statinio dalis, kuri šiuo metu jau yra prijungta prie greta esančio ūkinio pastato 6I1p. Ieškovas galėtų sutikti su tokiu atidalinimu, prieš tai turi būti užbaigtos statinio 6I1p statyba ir 2I1b rekonstrukcija, kam ieškovas prašo leidimo teismine tvarka. Pažymėtina, jog kol nėra įteisinta ieškovo ūkinio pastato statyba, kuriai panaudota dalis 2I1p pastato, negali būti sprendžiamas klausimas dėl 2I1p pastato atidalinimo, nes gautųsi, jog ieškovas atiduoda atsakovei dalį greta esančio jam priklausančio statinio 6I1p. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl ūkinių pastatų padalinimo, negali būti tenkinamas, todėl jis atmestinas.

9.Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Tarp ieškovo ir atsakovės yra nusistovėjusi naudojimosi gyvenamuoju pastatu tvarka, tačiau ji nėra įregistruota VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas siūlo nustatyti ir įregistruoti naudojimosi šiuo pastatu tvarką, pagal 2015-07-10 UAB ,,Georamas“ kadastrinių matavimų duomenis (t. 1, b. l. 18-20). Nurodė, jog tokia prašoma nustatyti naudojimosi pastatu tvarka atitinka faktinę pastato naudojimosi tvarką. Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti vieną kartą per mėnesį patekti į rūsio patalpą, kurioje yra pastato inžinerinių tinklų apskaitos prietaisai, nes atsakovė nuolatos daro kliūtis šiuo tikslu patekti į jos naudojamą patalpą, pažymėtą R-4 (3,51 m²). Dėl to ieškovas nuolatos patiria nepatogumų, kai paslaugų teikėjams reikalinga deklaruoti apskaitos prietaisų rodmenis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Osvaldas Martinkus neginčijo ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, su šiuo reikalavimu sutiko, todėl ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas S. S. rašytiniais dokumentais pagrindė 1850,5 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 248 Eur žyminis mokestis, 1200 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 402,5 Eur išlaidos dėl planų rengimo.

Paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, jog atsakovė B. M. penkis kartus tikslino pirminio priešieškinio reikalavimus, tris kartus keitė advokatus. Pažymėtina, jog prašymus dėl priešieškinio reikalavimų bei atstovų keitimų atsakovė B. M. teikė prieš pat teismo posėdžius, dėl šių priežasčių teismo posėdžiai buvo atidėti, procesas akivaizdžiai buvo užvilkintas. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes bei į tai, jog ieškinys buvo patenkintas visiškai, visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

2017-04-14 teismo nutartimi atsakovei B. M. teikiant priešieškinį buvo atidėtas 400 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (3 t., 4-7 b. l.). Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis buvo atmestas, todėl iš atsakovės B. M. valstybei priteistina 400 Eur suma. Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 15,75 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 – 260, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

1. Leisti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti pastato-sandėlio, plane pažymėto 6I1p, statybą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ parengtą projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios statybos padarinius VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;

2. Leisti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), priestato, UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 kadastrinių matavimų byloje pažymėto 2a1ž, rekonstrukciją pagal Klaipėdos rajono VPĮ ,,Projektas“ projektą bei pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 atliktų kadastrinių matavimų duomenis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti šios rekonstrukcijos padarinius VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

3. Leisti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) be atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, pristatant sanitarinį mazgą pagal UAB ,,Gargždų projektai“ parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo projekto (pristatant sanitarinį mazgą) projektinį pasiūlymą Nr.01-TP-AK-3, atlikti šiuo tikslu projektavimo ir statybos darbus bei įregistruoti šią statybą VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir kadastre ieškovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.

4. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) tvarką pagal 2017-10-03 UAB ,,Georamas“ parengtą žemės sklypo planą:

4.1. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas B1 (plotas - 212 m²), B2 (plotas - 35 m²), B3 (plotas - 14 m²), B4 (plotas - 8 m²) - iš viso 269 m²;

4.2. B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis paskiriant žemės sklypo dalis, plane pažymėtas C1 (plotas - 188 m²), C2 (plotas - 379 m²), C3 (plotas - 7 m²) - iš viso 574 m²;

4.3. Žemės sklypo dalis, plane pažymėtas A1 (plotas - 162 m²), A2 (plotas - 6 m²), A3 (plotas - 4 m²), E (plotas - 78 m²) paskiriant S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis bendrai.

5. Nustatyti, kad ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisės priklauso 47/100 dalys, o atsakovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/100 dalys pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini).

6. Nustatyti naudojimosi pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Georamas“ 2015-07-10 kadastrinių matavimų duomenis:

6.1. Ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis paskirti Gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-5 (plotas - 11,47 m²), 1-6 (plotas - 15,05 m²), 1-7 (plotas - 11,25 m²), 1-8 (plotas - 9,14 m²), R-3 (plotas - 1,65 m²) bei R-6 (plotas - 10,37 m²), viso - 58,93 m²;

6.2. Atsakovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis paskirti Gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (plotas - 7,48 m²), 1-4 (plotas - 11,10 m²), 1-9 (plotas - 3,26 m²), 1-10 (plotas - 9,15 m²), 1-11 (plotas - 9,00 m²), 1-12 (plotas - 1,35 m²), 1-13 (plotas - 11,19 m²), 1-14 (plotas - 3,34 m²), R-4 (plotas - 3,51 m²) bei R-5 (plotas - 2,85 m²), viso - 62,23 m²;

6.3. Ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (plotas - 3,84 m²), 1-2 (plotas - 4,10 m²), R-1 (plotas - 0,89 m²) ir R-2 (plotas - 1,86 m²);

6.4. Leisti ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vieną kartą per mėnesį, kiekvieno mėnesio 27 dieną, patekti į atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojamą Gyvenamojo namo rūsio patalpą, plane pažymėtą indeksu R-4, kad ieškovas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) galėtų pasižiūrėti ir deklaruoti šioje patalpoje esančių apskaitos prietaisų rodmenis.

Kitoje dalyje ieškinį, dėl alternatyvių reikalavimų, atmesti.

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1850,50 Eur bylinėjimo išlaidų ieškovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur žyminio mokesčio ir 49,03 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.