Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. T. (A. T.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4353-803/2016 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovui A. E. dėl sutarčių nutraukimo bei skolos ir nuostolių priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo A. T. ir atsakovo A. E. 2013 m. birželio 24 d. sudarytas automobilių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 6, Nr.7 ir Nr. 8, taip pat 2013 m. rugsėjo 2 d. sudarytas sutartis Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20 bei Nr. 21, ir 2013 m. lapkričio 24 d. sudarytas sutartis Nr. 4 bei Nr. 17 nutrauktomis dėl esminio pažeidimo; 2) priteisti iš atsakovo 1 278 620,95 Eur skolos, 199 594,42 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis įvykdė visas pirmiau nurodytose sutartyse įtvirtintas pareigas ir atsiskaitė su atsakovu, sumokėdamas visą antikvarinių automobilių kainą, tačiau atsakovas jam neperdavė nė vieno įsigyto automobilio, taip pažeisdamas vieną iš esminių pardavėjo pareigų, todėl yra pagrindas reikalauti nutraukti sutartis ir atsakovas privalo ieškovui grąžinti visą sumokėtą automobilių kainą bei dėl nepagrįsto naudojimosi pinigais susidariusius nuostolius.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1 478 215,37 Eur sumos atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir (arba) esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovui A. E. priklausančias ir pas jį esančias transporto priemones: automobilį LINCOLN, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1925, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 2300 kg; automobilį BUICK, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1915, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 1900 kg; automobilį PACKARD V12, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1918, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 2400 kg; automobilį ISOTTA FRASCINI TIPO 8A, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1931, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 2040 kg; automobilį PACKARD V12, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1918, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 1900 kg; automobilį HISPANO SUIZA H6B, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1926, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 1800 kg; automobilį AUDI 225, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1938, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 1900 kg; automobilį OKLAND, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1925, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 1800 kg; automobilį ALFA ROMEO 6C2500, kėbulo tipas – sedanas-kupė, gamybos metai – 1947, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 2400 kg; automobilį PEUGEOT BEBE BP1, kėbulo tipas – kabrioletas, gamybos metai – 1913, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės kodas – (duomenys neskelbtini), svoris – 400 kg. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė reikalavimą. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas, turėdamas antikvarinius automobilius, jų neperduoda ieškovui nuo 2013 m., jog neakceptuotas atsakovo inicijuotas susitarimo projektas dėl pinigų ieškovui grąžinimo, kad ginčas kilo dėl antikvarinių automobilių, kurie, anot atsakovo, yra likvidūs, o tai reiškia, jog prasidėjus bylos procesui antikvariniai automobiliai gali būti parduoti, taip sukeliant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ginčo objektui (ieškovo pirktiems iš atsakovo antikvariniams automobiliams) areštą.Teismas pažymėjo, kad įvertinus teismų praktiką bei proporcingumo ir ekonomiškumo principus, teismo įsitikinimu, antikvarinių automobilių areštas yra pakankama priemonė, užtikrinanti teismo sprendimo įvykdymą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl kito atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. T. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį ir ieškovo prašymą patenkinti visa apimtimi – areštuoti atsakovui A. E. priklausantį turtą. Ieškovas pažymėjo, kad automobilių vertė yra nepakankama galbūt palankiam ieškovui teismo sprendimui įvykdyti, nes ieškovas ieškinyje prašo priteisti ne tik jo už automobilius sumokėtą kainą, t. y. 1 278 620,95 Eur, tačiau ir 199 594,42 Eur nuostolių. Be to, pats atsakovas už automobilius ieškovui siūlė grąžinti tik 1 070 500 Eur, t. y. pats atsakovas juos vertina tik sumai, kuri yra kur kas mažesnė, nei ieškovo pareikšti reikalavimai. Ieškovas akcentavo ir tai, kad efektyvaus išieškojimo iš automobilių procedūra būtų neabejotinai apsunkinta arba apskritai neįmanoma, nes tokie automobiliai yra nepaklausūs ir jų pasiūlos apskritai nėra. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie automobilių priklausimą atsakovui. Be to, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktų nuotraukų visiškai neįmanoma identifikuoti, ar jose yra užfiksuoti būtent ieškovo įsigyti automobiliai. Atsakovas A. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad ginčo automobilių areštas yra ekonomiška, proporcinga ir pakankama laikinoji apsaugos priemonė. Atsakovo teigimu, automobiliai, tol kol pagal ginčo sutartis nėra ieškovo tinkamai priimti, nuosavybės teise priklauso atsakovui ir iki šiol pas atsakovą yra tinkamai saugomi. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad jam priklausančio kito turto daugiau nei pakanka ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti ir nėra jokios būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t. y. jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo neturi teisės jo paduoti pakartotinai (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis.Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 23 d., t. y. iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, gautas ieškovo A. T. pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo.Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ir kaip pareiškime nurodo ieškovas, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovo A. T. ir atsakovo A. E. sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą pagal A. T. ieškinį dėl sutarčių nutraukimo bei skolos ir nuostolių priteisimo. Minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat buvo panaikintos ir šiuo metu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d.Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nurodė atsisakantis pateikto atskirojo skundo ir pažymėjo, kad jam yra žinomos tokio atsisakymo teisinės pasekmės.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko ieškovo nurodytas aplinkybes, kad šalių ginčas išspręstas taikiai, o laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos šioje byloje ieškovo apskųsta teismo nutartimi, buvo panaikintos, priėjo išvadą, jog apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir (ar) viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Remiantis tuo, kas nurodyta, apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4353-803/2016, nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pagal bylos duomenis už ieškovo pateiktą atskirąjį skundą 2016 m. balandžio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1792 sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, todėl remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi (CPK 338 straipsnis), sumokėta suma grąžintina procesinį dokumentą (atskirąjį skundą) pateikusiai šaliai. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. T. (duomenys neskelbtini) už atskirąjį skundą sumokėtą 21 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.