- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-09
- Bylos Nr.
- e2-3956-1051/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00851-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- T. C.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui T. C., trečiajam asmeniui V. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė J. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) gimusio A. D. tėvas ir prašo priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė augina (duomenys neskelbtini), gimusį sūnų A. D.. Vaiko tėvu įrašytas atsakovas T. C.. Ieškovė ir atsakovas santuoką registravo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. C. Susituokę kartu gyveno vos kelis mėnesius. Ieškovė buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. (Duomenys neskelbtini) ji buvo paleista, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo suimta dėl atsakovo sužalojimo ir bausmę atliko iki (duomenys neskelbtini). Ištuokos procesas nusitęsė iki (duomenys neskelbtini). T. (duomenys neskelbtini) metais buvo atskirtas nuo ieškovės ir apgyvendintas kartu su atsakovo motina T. C.. T. šiuo metu gyvena pas močiutę. (Duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų A. D.-S. Vaikui iš pradžių buvo suteikta atsakovo C. pavardė. Atsakovas savo tėvystę nuginčijo. Biologinis vaiko tėvas A. S. pripažino savo tėvystę. Dar kalėdama (duomenys neskelbtini) m. rudenį ieškovė susipažino su (duomenys neskelbtini) V. S. Jis ją lankė pataisos namuose, turėjo ilgus pasimatymus. Nuo jo ieškovė pastojo, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D., jo tėvu buvo įrašytas atsakovas. Kadangi vaikas gimė praėjus nepilniems dviem mėnesiams po santuokos nutraukimo, ieškovė nebuvo susituokusi su biologiniu vaiko tėvu, o atsakovas atsisakė kreiptis į teismą bendru jo ir biologinių tėvų prašymu dėl tėvystės pripažinimo, kaip numatyta CK 3.140 straipsnio 5 dalyje, vaiko tėvu gimimo dokumentuose buvo įrašytas atsakovas. Ieškovė su V. S. ir vaiku gyveno kartu grįžusi iš įkalinimo vietos jo nuomojamame bute. Nors jis pripažino esąs A. tėvas, jį augino, bet iki mirties (duomenys neskelbtini) taip ir nesikreipė į teismą dėl šio vaiko tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo savo vaiku. Atsakovas A. net nėra matęs, niekada jo nepripažino savo vaiku, neteikė išlaikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su kaip tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2021). Kadangi biologinis vaiko tėvas yra miręs, šioje byloje ieškovė neturi galimybės nustatyti tėvystę, tai padarys įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje. Ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumis A. ir A.
3. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja dėl pareikšto ieškinio reikalavimo. Šalys kartu seniai nebegyvena, bendro ūkio nebeveda. Turi vieną bendrą vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) metais, tačiau jo atžvilgiu tėvų valdžia apribota. Tikėtina, kad mažamečio A. D. biologinis tėvas nėra atsakovas. Kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, vaiko biologinis tėvas žinomas, kartu su juo gyveno, augino mažametį sūnų, tačiau nebespėjo įteisinti tėvystės, nes (duomenys neskelbtini) V. S. mirė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jos sūnūs V. S. apie (duomenys neskelbtini) laiko gyveno nuomojame bute (duomenys neskelbtini) mieste kartu su J. D. J. D. pas ją buvo atvažiavusi į jos sūnaus V. S. laidotuves. Daugiau nieko nežino, nes V. apie santykius su J. nepasakojo.
5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. D. prašė tenkinti ieškinį ir nurodė, kad, kai gimė vaikas A. D., ji su atsakovu T. C. buvo išsiskyrę maždaug apie (duomenys neskelbtini) mėnesius. Iki santuokos nutraukimo negyveno kartu (duomenys neskelbtini) metų, užsitęsė skyrybų procesas, nes antras vaikas buvo ne atsakovo, vyko tėvystės nuginčijimo procesas teisme. Kai sėdo į kalėjimą (duomenys neskelbtini), jokių santykių su atsakovu T. C. nepalaikė. Jis buvo kelis kartus jai vaiką T. C. atvežęs parodyti. Jų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), o vaikas A. D. gimė (duomenys neskelbtini). Pirmas vaikas yra pas globėjus. Jai nuėjus į metrikaciją darbuotojai paaiškino, kad turi praeiti kažkiek dienų po skyrybų, kad būtų galima duoti kitą pavardę, nes automatiškai rašo buvusio vyro pavardę. Ji susipažino su V. S. (duomenys neskelbtini), atsimena tą datą, nes tai buvo jo gimtadienis. Pirmą kartą kai dar atlikinėjo bausmę, jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis ją vežė, gavo tris paras išvykti ir vežė ją pas vaiką į pasimatymus, ir nakvojo pas jos seserį (duomenys neskelbtini), taip prasidėjo jų draugystė. Taip (duomenys neskelbtini) mėnesius grįždavo. Jis (duomenys neskelbtini) kartus į savaitę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo. Paskui jis sužinojo, kad ji pastojo. Jis iš (duomenys neskelbtini) išsikraustė ir išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). V. S. susirado darbą ir laukė jos išeinant iš įkalinimo įstaigos. Tikrasis vaiko tėvas yra V. S., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini). V. S. būdamas gyvas neįteisino tėvystės, nes sužinojo diagnozę - vėžys, todėl pradėjo gerti, nebeleido eiti jam į darbą, žmogus pradėjo nykti akyse. Kai jis jai pranešė diagnozę, po dviejų dienų ji išvažiavo gimdyti ir jis nebespėjo įteisinti tėvystės. Trečiajam asmeniui V. S. buvo žinoma apie galimą anūką. Ji buvo nuvažiavusi pas V. S., kai buvo nėsčia, taip pat buvo nuvykusi su vaiku A. D. į V. S. laidotuves. Trečiasis asmuo V. S. žino apie galimą anūką, nes ruošiasi atvažiuoti į anūko gimtadienį pasveikinti. Taip pat įkalinimo įstaiga gali tvirtinti, kad žino, kas vaiko biologinis tėvas, nes pasimatymai buvo fiksuojami. Kiekvieną kartą kai ji su juo išeidavo susitikti, reikėdavo jai rašyti prašymus, kuriuose visada buvo nurodytas V. S. Jie grįždavo tiek į (duomenys neskelbtini), tiek pas jos mamą, seserį. Patenkinus ieškinį vaikas liks be tėvo, todėl ieškovė kreipsis su nauja byla dėl tėvystės nustatymo mirusiam asmeniui. Dabar A. D. ir A. S. gyvena su ja (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. P. prašė ieškinį tenkinti, pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus, prašė teismo spręsti dėl ieškovei teiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovo.
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. C. dėl tėvystės nuginčijimo. Teismui pateikti duomenys tokie, kad iš tikrųjų ieškovė turi sūnų A. D. Vaikas gimęs (duomenys neskelbtini) ir vaiko tėvu įrašytas T. C. Pagal byloje pateiktus duomenis bei pagal ieškovės paaiškinimą, būtent vaiko tėvu T. C. buvo įrašytas nepraėjus reikiamam laikui po šalių santuokos nutraukimo. Dėl tikrojo tėvo įrašymo, kaip paaiškina ieškovė J. D., dokumentai nebuvo sutvarkyti dėl tam tikrų aplinkybių. Iš tikrųjų tėvystės nuginčijimas reikalingas ir skirtas tam, kad būtų nustatytas tikrasis vaiko tėvas. Šiuo atveju yra reikalavimas tik dėl tėvystės nuginčijimo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis ji su atsakovu ilgą laiką jokių santykių nepalaikė. Ji turi gimusį dar vieną sūnų, vyresnį negu A. D., kuriam tėvystės klausimai jau buvo sutvarkyti. Iš tikrųjų nekyla abejonių dėl ieškovės pateiktų duomenų, kad atsakovas T. C. nėra A. D. tėvas. Šalys, kaip minėta gyvena skyriumi, santuoka yra nutraukta. Jokie ryšiai T. C. su A. D. nebuvo užmegzti ir nėra jokios tikimybės, kad ryšiai galėtų būti užsimegzti ateityje. Tai tokiu atveju socialinio ryšio tarp vaiko ir tėvu įrašyto asmens nėra ir nėra tikimybės, kad tokie ryšiai atsirastų. Ieškovė nurodė, kad kitas asmuo, kuris pasak jos yra A. D. tėvas, yra miręs ir nurodo tai, kad nuginčijus tėvystę ji spręs klausimą dėl tikrojo vaiko tėvo nustatymo. Manytina, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.
8. Atsakovas T. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2024 m. gegužės 30 d., nurodė, kad su ieškiniu sutinka, patvirtino, kad jis nėra vaiko A. D. tėvas.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl asmeninių priežasčių atvykti į teismo posėdį negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys patenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta santuoka, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-229-1184/2023 nutraukta. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu yra įrašytas T. C., motina - J. D., nurodyta, kad duomenų apie tėvus įrašo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl tėvystės nuginčijimo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
12. Pirmiau nurodytos teisės normos patvirtina, kad teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, (duomenys neskelbtini) punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, (duomenys neskelbtini) punktas).
13. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).
14. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
15. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės J. D. ir atsakovo T. C. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. D., vaiko tėvu įrašytas T. C., dėl to įrašas apie vaiko tėvą buvo įrašytas įstatyme numatytais pagrindais. Atsakovas nėra matęs vaiko ir niekada nepripažino jo savo vaiku bei neteikė išlaikymo. Galimas biologinis vaiko tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) yra miręs.
16. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.
17. Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas ne tik nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau tarp vaiko ir atsakovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys, atsakovas nuo pat gimimo nėra matęs vaiko ir niekada nepripažino jo savo vaiku bei neteikė išlaikymo.
18. Teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovas T. C. nėra biologinis tėvas, kartu atsižvelgdamas ir į dar nedidelį vaiko amžių, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškinys patenkintinas - nustatytina, kad atsakovas T. C. nėra A. D. biologinis tėvas, bei pripažintinas negaliojančiu gimimo įrašas apie tėvą T .C. (duomenys neskelbtini) padarytas (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 22 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 420,83 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 15,86 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 110 Eur.
20. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutiko su ieškiniu, šalių elgesys buvo tinkamas, todėl valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos bei mokėtinas žyminis mokestis valstybei iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis nepilnamečio vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.
Pripažinti negaliojančiu gimimo įrašą apie tėvą T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padarytą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr.(duomenys neskelbtini).
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ((duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.