Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Sostinės kreditai“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. A., V. A., antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei A. A. priklauso ½ turto dalis t. y. esamos ir būsimos pinigines lėšos, gaunamos iš darbo užmokesčio, mokamo skolininkės sutuoktiniui V. A., įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas 2012-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas c. b. Nr. 2-15367-826/2011, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. A., išieškotojo UAB ,,Sostinės kreditai“ naudai. 2016-01-05 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis areštavo skolininkei, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui V. A., įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 str. nustatyto proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus r. 3-ojo notaro biuro 2012-10-03 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš skolininkės A. A., išieškotojui UAB „Sostinės kreditai“ naudai. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, kad minėta vykdomoji byla pradėta pagal 2012-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą c. b. Nr. 2-15367-826/2011, atsižvelgiant į tai, kad visa kita pateikta informacija atitinka su byloje pateiktais duomenimis, laikytina, jog pareiškėjas padarė rašymo apsirikimo klaidą. Antstolis 2016-01-05 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininkei A. A., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui V. A. įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, bei pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė A. A. ir suinteresuotas asmuo V. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei A. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. gaunamų pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 667 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei A. A. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. A. gaunamų pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.