Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-223-335/2016 V. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – LR ATPK), 126 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Tuo pačiu nutarimu 600 EUR bauda išdėstyta 4 mėnesių laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu V. N. papildomai parodė, kad dėl visko buvo kaltas alkoholis, tačiau dabartiniu metu jo nevartoja. Yra išsiskyręs, vaikas gyvena atskirai Utenos rajone. Labai nori jį pasiimti, nes sūnus vis to prašo, bet autobusu važiuojant yra keli persėdimai, todėl nepatogu. V. N. atstovė advokatė R. Žiautienė paaiškino, kad šis žmogus suprato ir ėmėsi priemonių gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jo prašymas susietas ir su jo darbo pobūdžiu-ūkininkavimu.

Prašymas netenkinamas.

Pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) specialiosios teisės atėmimas yra ne administracinė nuobauda, o administracinio poveikio priemonė, kurios termino sutrumpinimas nenumatytas.

Motyvuojamoji dalis

Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Todėl V. N. prašymas nagrinėjamas pagal LR ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 329 straipsnio nuostatas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Tačiau administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto V. N. dėmesys, jog skiriama nuobauda ir siekiama nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Vertintina, kad V. N. 2016-09-16 nutarimu buvo nubaustas už vairavimą esant sunkaus girtumo būsenos ir šis pažeidimas laikomas vienu šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu už vairavimą net esant vidutiniam girtumui numatyta nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Be to ir pažeidimo padarymo metu įstatymo leidėjas buvo numatęs griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Kaip jau buvo akcentuota Molėtų rajono apylinkė teismo 2017-08-18 nutartyje, kuria netenkintas analogiškas V. N. prašymas (LITEKO duomenys), jis 2016-02-29 Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris buvo susijęs alkoholio vartojimu, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad V. N. iki paskutinės nuobaudos už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam paskyrimo, nuo 2005 m. buvo baustas vienuolika kartų, vieną kartą už KET pažeidimą pagal galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Tai pažeidėją charakterizuoja neigiamai, parodo, kad skirtos nuobaudos vėlesniam jo elgesiui įtakos neturėjo ir nesulaikė nuo KET pažeidimų darymo. Nuo minėtos nutarties priėmimo per du mėnesius neatsirado jokių naujų ir itin reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjo prašymą tenkinti.

Tad nėra pagrindo manyti, jog nuobaudos tikslai jau pasiekti, juo labiau, kad pažeidėjo išdėstyti argumentai dėl jo darbo pobūdžio ar šeimyninės padėties egzistavo ir pažeidimo padarymo metu. Beje, kaip pripažino jo atstovė, prašyme dėl apsirikimo klaidingai yra nurodyta, jog V. N. dirba suvirintoju ir teikia darbdavio charakteristiką.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 329 straipsniu, teismas

nutaria:

V. N. prašymo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.