- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1343-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08488-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“
- Atsakovas
- Ž. L.
- Trečiasis asmuo
- N. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15192-886/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ ieškinį atsakovei Ž. L., trečiasis asmuo N. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Neradenta“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Ž. L. 32 599,86 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2018 m. lapkričio 15 d. išnagrinėjęs N. L. kasacinį skundą, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį, pašalinant iš jų aplinkybes, kad N. L. neparengė ir po reorganizacijos neįteisino UAB „Neradenta“ priešgaisrinės saugos instrukcijų ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus, tačiau likusias nutarties dalis paliko nepakeistas. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais iš ieškovės ir subsidiariai iš N. L. priteista bendra 65 199,72 Eur suma, ją sudaro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės teigimu, bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga buvo ne tik įmonės direktorės neveikimas, bet ir dviejų darbuotojų veiksmai, kuriuos teismai pripažino itin pavojingais ir neatsargiais, tačiau tai nepašalina N. L., kaip įmonės direktorės, atsakingos už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, baudžiamosios atsakomybės. Ieškovė kaip darbdavys turi regreso teisę dėl žalos atlyginimo į buvusią darbuotoją P. L.. Po jos mirties atsakovė Ž. L. tapo jos teisių perėmėja. Ieškovė vykdo pareigą sumokėti priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiems, įskaitant ir atsakovę, ir pagal baudžiamojoje byloje išduotus vykdomuosius raštus iš viso sumokėjo 20 256,95 Eur. Žalos kilimo metu, 2014 m. liepos 10 d., ieškovę ir P. L. siejo darbo santykiai. Teismai konstatavo, kad žalos kilimą sąlygojo darbuotojų kaltė, nelaimingo atsitikimo – gaisro priežastis buvo R. P. ir P. L. neatsargūs veiksmai padegant spiritą darbo metu UAB „Neradenta“ patalpose. Žalos padarymo faktas ir kitos žalos kilimo sąlygos yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl ieškovė reikalauja iš buvusios darbuotojos P. L. įstatyminės įpėdinės Ž. L. pusę iš ieškovės baudžiamojoje byloje priteisto žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Neradenta“ ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
4. Teismas nurodė, kad ginčas tarp ieškovės UAB „Neradenta“, trečiojo asmens N. L. ir atsakovės Ž. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jau išspręstas baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017, ir teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Teismas konstatavo, kad ieškovės UAB „Neradenta“ ieškinyje šalys yra tos pačios, kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017. Šiuo ieškiniu UAB „Neradenta“ prašo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės Ž. L., tačiau jos civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje patenkintas iš dalies: jai iš civilinės atsakovės UAB „Neradenta“ (ir subsidiariai iš N. L.) priteista 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 3359,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, gaisro metu žuvus Ž. L. motinai, kurią siejo darbo teisiniai santykiai su darbdaviu UAB „Neradenta“. Abiem atvejais ginčo materialusis santykis yra tas pats: naujame ieškinyje ieškovė UAB „Neradenta“ prašo priteisti iš atsakovės Ž. L. dalį tos pačios sumos, kuri baudžiamojoje byloje Ž. L. priteista iš UAB „Neradenta“ patenkinus jos civilinį ieškinį visa apimtimi dėl turtinės žalos atlyginimo ir dalį ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad nauju ieškiniu UAB „Neradenta“ siekia susigrąžinti iš nukentėjusios Ž. L. ir dalį tos sumos, kuri buvo išieškota vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Teismas pažymėjo, kad be šių sumų ieškovė UAB „Neradenta“ prašo priteisti iš Ž. L. pusę visų sumų, kurios priteistos kitiems nukentėjusiems iš UAB „Neradenta“ turtinei bei neturtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas vertino, kad baudžiamojoje byloje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims priteistas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, susijusias su kilusio gaisro priežastimis, UAB „Neradenta“ darbuotojų kalte, dviejų žuvusių darbuotojų pavojingais veiksmais. Teismas nurodė, kad nauju ieškiniu prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės, ieškovė remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje byloje Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteisiamo žalos atlyginimo dydžio, 2017 m. liepos 20 d. nuosprendyje (toliau – ir Nuosprendis) nurodė, kad atsižvelgia ir į tai, kad šio nelaimingo atsitikimo darbe būtina sąlyga ir pagrindine priežastimi buvo tiek UAB „Neradenta“ darbuotojų, t. y. R. P. ar P. L. rizikingas elgesys, tiek UAB „Neradenta“ direktorės N. L. veiksmai (neveikimas) (CK 6.250 str. 2 d.) <...> nustatyta, kad R. P. ir P. L. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu, savo darbo vietoje atlikdamos darbines pareigas. (Nuosprendžio 53 lapo 3 pastraipa). Teismas 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: Ž. L. (žuvusios darbuotojos P. L. duktė) prašė priteisti 30 000 Eur, teismas priteisė 16 000 Eur; J. Š. ir A. N. (žuvusios klientės R. V. vaikai) prašė priteisti po 57 294 Eur, teismas priteisė po 16 000 Eur; J. M. (R. V. sesuo) prašė priteisti 14 481 Eur, teismas priteisė 5000 Eur; nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visa apimtimi ir priteisė Ž. L. 3359,62 Eur, J. Š. – 6115,46 Eur. Teismas, motyvuodamas priteisiamos žalos atlyginimo dydį, nurodė, kad „toks nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, pačių UAB „Neradenta“ darbuotojų rizikingus veiksmus, teismų praktikos tendencijas.“ (Nuosprendžio 54 lapo 1 pastraipa). Teismas, baudžiamojoje byloje spręsdamas dėl civilinių ieškinių dydžio, įvertino faktines aplinkybes, susijusias su žuvusių darbuotojų R. P. ir P. L. rizikingais veiksmais. Baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiems žalos atlyginimas priteisiamas iš UAB „Neradenta“ ir subsidiariai iš šios įmonės direktorės N. L.. Ieškovė UAB „Neradenta“, nauju ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės pusę sumos, priteistos baudžiamojoje byloje, faktiškai siekia kitaip paskirstyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems, ginčija baudžiamojoje byloje teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, ir siekia iš naujo spręsti ginčą, kuris jau yra išspręstas ir išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Neradenta“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti ieškovės ieškinį. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ieškinio dalyką, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Nors ginčo šalys yra tos pačios ir faktinės aplinkybės dėl žalos kilimo yra tos pačios, tačiau ieškinio dalykas yra skirtingas. Apeliantė reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo regreso tvarka remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatomis, o atsakovės Ž. L. civilinio ieškinio, išnagrinėto baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017, teisinis pagrindas yra CK 6.264 straipsnis ir 6.250 straipsnis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, tokiu būdu pažeisdamas apelianto kaip darbdavio įstatyminę teisę regreso tvarka reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo. Ginčijama nutartis draudžia apeliantui kaip darbdaviui pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis CK 6.280 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės UAB „Neradenta“ ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 26 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčas, kad išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017 ir šioje byloje šalys iš esmės yra tos pačios ir faktinės aplinkybės dėl žalos kilimo yra tos pačios, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Tačiau ieškovė teigia, kad ieškinio dalykas yra skirtingas.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šioje byloje pateiktu ieškiniu bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, iš esmės pritaria apeliantės pozicijai, kad šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu civiliniam ieškiniui, išnagrinėtam įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017, kadangi skiriasi ieškinių dalykas.
Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu nukentėjusios (šioje byloje atsakovės) Ž. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 16 000 Eur neturtinei ir 3 359,62 Eur turtinei žalai atlyginti solidariai iš N. L. ir UAB „Neradenta“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1A-45-327/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeitė ir žalos atlyginimą priteisė iš atsakovo UAB „Neradenta“ ir subsidiariai iš nuteistosios N. L.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-489/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartį pakeitė, pašalino aplinkybes, kad N. L. neparengė bei po reorganizacijos neįteisino UAB „Neradenta“ priešgaisrinės saugos instrukcijų ir pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 5 punkto reikalavimus. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis paliko nepakeistas.
Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Neradenta“ prašo priteisti iš atsakovės Ž. L., kaip P. L. įpėdinės, padarytą žalą regreso tvarka pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti išmokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.
Nagrinėjamu atveju, nors šioje byloje ir baudžiamojoje byloje šalys ir dėstomos faktinės aplinkybės dėl žalos kilimo iš esmės ir sutampa, bet pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės ieškinys, pareikštas atsakovei Ž. L. kaip mirusiosios P. L. įstatyminei įpėdinei, ir nukentėjusiosios Ž. L. civilinis ieškinys, išnagrinėtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-917/2017, yra skirtingi, t. y. apeliantė reikalauja iš atsakovės žalos atlyginimo regreso tvarka remdamasi CK 6.280 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, o atsakovės Ž. L. civilinio ieškinio, išnagrinėto baudžiamojoje byloje Nr. 1-135- 917/2017, teisinis pagrindas yra CK 6.264 straipsnis (Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) ir CK 6.250 straipsnis (Neturtinė žala). Klausimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas, t. y. ieškinio dalykas, abiejose bylose nesutampa.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neradenta“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.