- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-509-267/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00831-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Transroad“
- Ieškovas
- VAT Logistics CIS B
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-509-267/2012
Teisėja Irena Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00831-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 110.2; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Transroad“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo VAT Logistics CIS B.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Transroad“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VAT Logistics CIS B.V. pateikė ieškinį Hamburgo žemės teismui dėl 979230,79 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB ,,Transroad“, o 2012-02-07 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB ,,Transroad“.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir areštavo ne didesnei kaip 979230,79 Lt sumai atsakovei UAB ,,Transroad“ priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu VAT Logistics CIS B.V., taip pat leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB ,,Transroad“ 2012-05-17 Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovė prašė pareikalauti ieškovo pateikti atsakovės nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimą, įpareigojant ieškovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sumokėti 2684838,72 Lt į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją ne mažesnei nei 2684838,72 Lt sumai. Atsakovė nurodė, kad su AB „Swedbank“ yra sudariusi lizingo sutartis Nr. LT092135, Nr. LT092136, Nr. LT092137, Nr. LT092138, pagal kurias UAB „Transroad“ išperka tentines priekabas ir pagal nustatytus grafikus turi mokėti įmokas ir palūkanų įmokas. taip pat nurodė, kad su UAB „Skorpionas“ sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys. Teismo nutartimi areštavus atsakovės lėšas, esančias banko sąskaitoje, atsakovė dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturi galimybės įvykdyti savo sutartinių prievolių bankui AB „Swedbank“ ir UAB „Skorpionas“. Nurodė, kad realiai prognozuojamų nuostolių dydis sudaro 2684838,72 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškovas turto Lietuvoje neturi, todėl bus apsunkintas tikėtinai atsirasiančių ir prognozuojamų nuostolių atlyginimas ir išieškojimas.
Ieškovas VAT Logistics CIS B.V. su prašymu nesutiko ir nurodė, kad vykdydama 2012‑02‑09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė atsakovės sąskaitose areštavo tik 4065,32 Lt, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės sutartinių prievolių vykdymui ar nevykdymui nedaro jokios įtakos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.
Nurodė, kad ieškovas prie atsiliepimo į prašymą pateikė 2012-03-05 antstolės V. Š. raštą Nr. 0071/1200458, kuriame nurodoma, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patikrinus UAB „Transroad“ kilnojamąjį turtą paaiškėjo, kad bendrovė savo vardu transporto priemonių neturi, o areštuotų piniginių lėšų bankuose suma yra 4065,32 Lt. Remiantis šiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad tokio dydžio piniginių lėšų areštas negali sąlygoti atsakovės prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, todėl nusprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nuostolių nepatirs. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė preliminarių nuostolių dydžio, o įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, konstatavo, kad negalima netgi prognozuoti tokių nuostolių atsiradimo tikimybės, todėl prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636-883/2012, kuria nutarta prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovė nurodo, kad areštuota yra ne 4065,32 Lt, kaip nurodė Šiaulių miesto apylinkės teismas savo nutartyje, o du šimtus kartų didesnė suma, t.y. 979230,79 Lt. Toks areštas ne tik trikdo atsakovės veiklą, bet iš esmės ją stabdo, dėl ko atsakovė patiria ir patirs nuostolius.
2. Pažymi, kad bendrovė dėl arešto masto, kuris yra įregistruotas viešame hipotekos registre, negali netrukdomai vykdyti savo veiklos. Atsakovės kontrahentams ši informaciją yra viešai prieinama ir daro didelę neigiamą įtaką verslui – visų pirma, galimybę gauti prekes ir produktus (kurą, tepalus ir t. t.) su atidėtu mokėjimu. Dėl to įmonės veikla iš esmės yra suvaržyta ir atsakovei realiai gresia bankrotas, nes pervežimų užsakovai už pervežimus kaip įprasta atsiskaito po 30-60 dienų nuo krovinio pristatymo momento.
3. Nurodo, kad pirmos instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad nuostoliai ateityje tikrai kils. Visų pirmą buvo pateiktos lizingo sutartys, kuriose yra akivaizdžiai nurodytos sąlygos, kada šios sutartys vienašališkai yra nutraukiamos. Vien šių sutarčių pateikimas įrodo galimybę nuostoliams kilti, nekalbant apie kitus pateiktus įrodymus ir bendra arešto mastą. Nurodo, kad lizingo sutartys negalės būti įvykdytos, dėl ko jos vėliau vis tiek bus nutrauktos ir atsakovas patirs turtinius nuostolius.
4. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė su prašymu yra pateikusi sutartis su UAB „Skorpionas”, tačiau šie įrodymai nebuvo aptarti nutartyje lyg jų iš viso nebūtų buvę pateikta, kas sąlygojo neteisingos teismo nutarties priėmimą.
5. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nenustatinėjo aplinkybių – kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę ir, kad atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas.
6. Taip pat nurodo, kad faktas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi užsienio kompanija, kuri ginčą dėl žalos sprendžia ne Lietuvoje, pats savaime yra apsunkinantis nuostolių, kilusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, kadangi tiek atsakovei, tiek teismui nepavyktų operatyviai surasti ieškovo turtą, jei būtų atmestas ieškovo ieškinys, o atsakovė kreiptųsi su ieškiniu dėl nuostolių, patirtų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo. Be to, dėl aplinkybės, kad ieškovas yra užsienio kompanija, atsakovė negali pati viešai gauti duomenis apie ieškovo turtinę padėti ir finansines atskaitomybes.
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas VAT Logistics CIS B.V. prašo netenkinti atsakovės UAB „Transroad“ atskirojo skundo ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovė UAB „Transroad” apeliacinės instancijos teismui nepateikė į bylą jokių naujų įrodymų, nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų bei neįrodė pagrindų, kurie yra būtini taikant nuostolių užtikrinimo institutą.
Ieškovas sutinka su apeliantės argumentu, kad konkretaus nuostolių dydžio pagrįsti nebūtina, reikia pateikti tik galimų nuostolių preliminarų paskaičiavimą. Tačiau būtina pateikti įrodymus apie realius nuostolius ir tikėtiną jų dydį. Mano, kad tokie įrodymai byloje nepateikti. Taip pat mano, kad atsakovė neįrodė, kodėl atitinkamiems nuostoliams atsiradus, jų atlyginimas būtų apsunkintas jei teismas netaikytų atitinkamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių, o nurodytas pagrindas, kad ieškovas yra užsienio bendrovė nėra laikytinas pakankamu argumentu daryti prielaidą dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovė vykdė sutartines prievoles ir yra padengusi nemažą dalį lizingo įmokų, todėl teiginiai apie galimus ir ar tikėtinus nuostolius (480001,72 Lt nuostolių (12 000,43 Lt x 4 vnt.)), yra nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, atsakovė nenurodo, jog pagal su UAB „Skorpionas” sudarytą sutartį gali kilti kokie nors nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas tėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį (CPK 146 str. 1 d.). Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 146 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2612/2011). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2269/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Transroad“ prašė užtikrinti galimų nuostolių, dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartimi taikyto arešto 979230,79 Lt sumai, atlyginimo užtikrinimą 2684838,72 Lt sumai. Atsakovė prašymą grindė tuo, kad su AB „Swedbank“ yra sudariusi lizingo sutartis dėl tentinių priekabų išpirkimo ir pagal nustatytus grafikus turi mokėti įmokas ir palūkanų įmokas. Taip pat vienas iš prašymo pagrindų – sudarytos transporto priemonių nuomos sutartys su UAB „Skorpionas“.
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kyla reali ir pagrįsta didelės žalos atsakovei atsiradimo grėsmė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nes areštavus tokia didelę sumą kaip 979230,79 Lt gali kilti tam tikrų nuostolių atsakovei ir pažymi, kad atsakovės prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti atsakovei nuostolių atsiradimo. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais.
Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 straipsniai) (LAT 2010 12 15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovė neįrodė realios ir objektyvios tikimybės dėl galimai kilsiančių nuostolių. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, jog atsakovė nemoka nei AB „Swedbank“, nei UAB „Skorpionas“ reikiamų įmokų. Be to, atsakovė yra veikiantis ūkio subjektas, ir, kaip pati nurodė atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2011 m. jos bankinės įplaukos sudarė 5887933,00 Lt. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės mėtinės pajamos yra ženkliai didesnės nei taikyta laikinųjų apsaugos priemonių suma. Todėl laikinąsias apsaugos priemones taikant apibrėžtai pinigų sumai, o ne areštuojant visas banko sąskaitose esančias lėšas, atsakovė gali laisvai disponuoti kitomis lėšomis, kurios yra ar bus atsakovės banko sąskaitose. Vadinasi, atsakovės motyvai dėl galimų nuostolių atsiradimo iš esmės yra grįsti tik prielaidomis, nenurodant jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų mokėti jos nurodomų įmokų AB „Swedbank“ ir UAB „Skorpionas“.
Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovės galimai patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. ieškovas negalėtų atsiradusių nuostolių atlyginti pareiškus ieškinį bendra tvarka. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas yra užsienio valstybės ūkio subjektas, todėl neturi turto Lietuvoje, neleidžia daryti išvados, kad ieškovo finansinė padėtis yra bloga ir nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Jokių kitų motyvų dėl ieškovo finansinės padėties atsakovė nepateikė ir ieškovo blogos finansinės būklės neįrodinėjo.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atsakovės argumentais, kad atsakovei taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės–komercinės veiklos ir negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastis, tačiau tiek laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, tiek nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas, kai galimi atsakovės nurodomi nuostoliai kelis kartus viršija laikinųjų apsaugos priemonių sumą ir yra iš esmės nepagrįsti, pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo instituto funkcijų – atsakovo teisių apsauga, t. y. jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (LAT 2010 12 15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m.), tačiau šiuo atveju pati atsakovė nesinaudoja jai suteikta teise prašyti teismo pakeisti, atsakovės manymu pažeidžiančias jos interesus, laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl konkrečių atsakovės prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės (CPK 12, 178 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.