Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-274-357/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-02Šiaulių apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-08-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2S-274-357/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-00831-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
UAB „Transroad“
Ieškovas
VAT Logistics CIS B
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-274-357/2012Teisėja I. Stasiūnienė Proceso Nr. 2-07-3-00831-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Transroad“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1636-883/2012 pagal ieškovo VAT Logistics CIS B.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Transroad“ turtui, ieškinį nagrinėjant užsienio teisme, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VAT Logistics CIS B.V. prašymu (1–5 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo UAB „Transroad“ priklausančias pinigines bei atsakovo vardu registruotas transporto priemones. Ieškovas nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus išnagrinėtas ieškinys Hamburgo žemės teisme. Atsakovas gali siekti sumažinti savo turto vertę, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Atsakovas vengia prisiimti atsakomybę bei pripažinti faktą, jog krovinys yra dingęs. Be to, turtinis ginčas yra kilęs dėl didelės reikalavimo sumos (979 230,79 Lt). Siekiant, kad atsakovo turtinė padėtis per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nepakistų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi (26–28 b. l.) prašymą tenkino iš dalies, areštavo atsakovui UAB ,,Transroad“ priklausantį kilnojamąjį turtą, uždraudė atsakovui disponuoti areštuotu kilnojamuoju turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o jo nesant, ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu VAT Logistics CIS B.V., išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo išdėstytus teisinius argumentus, padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas. Ieškovui pareikšti didelės sumos reikalavimai, todėl yra reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas vadovavosi ekonomiškumo ir proporcingumo principais ir taikė tokias apsaugos priemones, kurios iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės – ūkinės veiklos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo veikla yra vietinių ir tarptautinių krovinių gabenimas, nurodė, kad būtent transporto priemonių areštas, uždraudžiant areštuoti turtu naudotis, gali turėti įtakos įmonės gaunamiems užsakymams, pajamoms bei galimybei vykdyti tarptautinius pervežimus. Teismas uždraudė atsakovui disponuoti areštuotu kilnojamuoju turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Transroad“ atskiruoju skundu (32–37 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių bei nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad pranešimas atsakovui sukels realią grėsmę pritaikyti jam laikinąsias apsaugos priemones bei sukels grėsmę ieškovo interesams. Priimdamas skundžiamąją nutartį, Šiaulių miesto apylinkės teismas taip pat nemotyvavo savo sprendimo dalyje dėl nepranešimo atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pastarojo atžvilgiu.

2. Didelė ieškinio suma nėra savaiminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį. Tai konstatuota ir daugelyje kitų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių. Nesant atsakovo veiksmų slepiant turtą, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gali bandyti slėpti jam priklausantį turtą, dėl ko galimo teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas.

Šalies argumentai

3. Atsakovo bankinės įplaukos 2011 metais sudarė 5 887 933,00 Lt, tai yra šešis kartus daugiau nei ieškiniu reikalaujama priteisti suma. Bendrovės turtas per 2011 metus išaugo 8 kartus ir šiuo metu siekia 2 500 000 Lt, kas yra tris kartus daugiau, nei prašoma priteisti suma. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos atsakovui iš esmės ne padės įvykdyti sprendimą, o gali sąlygoti atsakovo nemokumą, nes nutrūkus veiklai, įmonė negalės išlaikyti darbuotojų, atsiskaityti su biudžetu, tuo labiau atlyginti žalą ieškovui, jei ji bus priteista.

4. Atsakovas savo veikloje naudojasi AB „Swedbank“ paslaugomis ir naudojasi 4 puspriekabėmis, kurios nuosavybės teise priklauso bankui. Skundžiama nutartis užkerta galimybę atsakovui laiku vykdyti atsiskaitymus AB „Swedbank“, kas daro didelę žalą bendrovei ir sukelia disbalansą tarp ieškovo ir atsakovo interesų. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.

5. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ieškovas pateikė tik užsakymus, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo, teismo dokumentą apie bylos iškėlimą ir pranešimą policijai, tačiau nepateikė įrodymų, kad krovinys iš tiesų buvo perduotas atsakovui. Dėl šių aplinkybių teismo nutartis neparemta jokiais įrodymais, kad atsakovas bent kaip galėtų būti atsakingas už ieškovui padarytą žalą.

6. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis vykdo veiklą, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jis gali bandyti slėpti ar perlesti turtą, o galimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas suvaržys atsakovo teises daugiau, nei būtina, sukels jam nuostolių, tai yra neproporcinga, kadangi suteiks ieškovui perdėtą pranašumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (59–65 b. l.) ieškovas VAT Logistics CIS B.V. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-09 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso 147 str. 1 d. pakeitimai nurodo, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui. Vien nepranešimas atsakovui apie prašymą, kai tokia pareiga teismui net nenustatyta įstatymo, nėra pagrindas naikinti nutartį.

2. Negalima daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma (979 230,79 Lt) jam nėra didelė. Atvirkščiai, ieškovo reikalaujama suma sudaro beveik pusę viso atsakovo turto, kurį, be to, beveik visą sudaro vien atsakovo skolininkų įsipareigojimai. Atsakovas nepaneigė realios grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas bus neįvykdytas, egzistavimo.

3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, todėl užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovas bylą nagrinėjančiam teismui, neva, nepateikė įrodymų, kad krovinys iš tiesų buvo perduotas atsakovui, tačiau vien šio įrodymo nepateikimas negali būti vertinamas kaip ieškinio nepagrįstumas, nes bet kuriuo momentu ieškovas gali teismui pateikti šiuos ir kitus įrodymus.

5. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, neva, nutartis neleidžia vykdyti atsiskaitymų su kontrahentais, dėl ko atsakovas yra žlugdomas. Šiais teiginiais atsakovas prieštarauja pats sau, nes atskirajame skunde bando įrodinėti, kad ieškovo reikalavimo suma jam nėra didelė, iš ko turėtų sekti ir logiška išvada, kad atsakovas turi pakankamai laisvai disponuojamų lėšų atsiskaitymui su kontrahentais.

6. Jei atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolių, jis gali teikti teismui prašymą dėl nuostolių, patirtų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, užtikrinimo, kreiptis į teismą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas lygiavertį ieškovo reikalavimų užtikrinimą. Vien deklaratyvūs atskirojo skundo teiginiai dėl, neva, patiriamų nuostolių nesudaro pagrindo naikinti iš esmės pagrįstos ir teisėtos nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus yra teismo abejonė, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į didelę ieškinio sumą, į tikėtinai pagrįstą ieškovo reikalavimą ir, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, priėmė procesinį sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo konstatuotos bylos aplinkybės leidžia suabejoti galimo ieškovui palankaus sprendimo tinkamu įvykdymu, ir tai sudaro pakankamą bei teisėtą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų yra teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog kilus ginčui dėl didelės reikalavimo sumos, preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinus aplinkybę, jog ieškinys reiškiamas atsakovui – juridiniam asmeniui, kuris neturi jokio nekilnojamojo turto, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškinio reikalavimų suma (979 230,79 Lt) yra pakankamai didelė atsakovo atžvilgiu. Šiuo atveju darytina išvada, kad prezumpcija, jog nagrinėjamoje byloje dėl didelės ieškinio reikalavimų sumos teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nėra nuginčyta. Taigi šios aplinkybės sudaro pagrįstas prielaidas konstatuoti galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar neįmanomumą, ir šiuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

UAB „Transroad“ apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie jo finansinę padėtį ir nurodė, kad jo bankinės įplaukos 2011 metais sudarė 5 887 933 Lt ir tai yra šešis kartus daugiau, nei ieškinio suma, o turtas išaugo 8 kartus ir šiuo metu siekia 2 500 000 Lt. Šios aplinkybės rodo gerą atsakovo finansinę padėtį. Iš teismui pateikto 2011 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovo ilgalaikio turto vertė yra 129 830 Lt, o trumpalaikio – 2 372 576 Lt, iš kurių didžioji dalis (1 963 061 Lt) yra per vienerius metus gautinos sumos. Visas atsakovo turtas sudaro 2 502 406 Lt ir kaip pagrįstai nurodo atsakovas, turtas palyginti su 2010 metais yra išaugęs beveik 8 kartus. Tačiau būtina pažymėti tai, kad realią atsakovo finansinę padėtį atspindi ne tik turimas turtas, bet ir atsakovo prisiimti įsipareigojimai kreditoriams, o taip pat per metus uždirbtas grynasis pelnas ar patirti nuostoliai. Nors atsakovo UAB „Transroad“ turtas padidėjo, tačiau įsipareigojimai kreditoriams taip pat ženkliai išaugo ir 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 367 975 Lt. Iš nurodyto matyti, kad atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai beveik siekia turimo turto vertę, o tai rodo nelabai gerą UAB „Transroad“ finansinę padėtį. Atsakovo gautas pelnas per 2011 metus taip pat nėra didelis. Atsakovo nurodomos bankinės įplaukos, kurios 2011 metais sudarė 5 887 933,00 Lt, neatspindi UAB „Transroad“ finansinės padėties, nes atsakovas nurodė tik gaunamas pajamas, nenurodydamas turėtų išlaidų.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sąlygoti atsakovo nemokumą, nes nutrūkus įmonės veiklai, atsakovas negalės atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu ir ieškovu. Kaip jau minėta auksčiau, atsakovo finansinė padėtis jau 2011 metais nebuvo gera ir tai sąlygojo ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o, galimai, paties atsakovo veikla. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių poveikį atsakovo veiklai, teisėtai ir pagrįstai leido atsakovui naudoti transporto priemones pagal tiesioginę jų paskirtį, uždrausdamas tik jų disponavimą, todėl UAB „Transroad“ visiškai nepagrįstai teigia, kad 2012-02-09 nutartis iš esmės žlugdo jo veiklą ir sudaro prielaidas bankrotui.

Apeliantas teigia, kad teismas preliminariai turi įvertinti ieškinio pagrįstumą, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad krovinys iš tiesų buvo perduotas atsakovui, o taip pat, trūksta įrodymų konstatuoti krovinio dingimo faktą, todėl ieškovo reikalavimas, kurio pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra visiškai nepagrįstas. Atsakant į šį apelianto argumentą, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, o tik preliminariai įvertina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad vien šio įrodymo nepateikimas negali būti vertinamas kaip ieškinio nepagrįstumas, nes bet kuriuo momentu ieškovas gali pateikti teismui šiuos įrodymus, o taip pat turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas ir teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pranešimas atsakovui sukels realią grėsmę pritaikyti jam laikinąsias apsaugos priemones bei sukels grėsmę ieškovo interesams. Pažymėtina, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pakeitimai nenumato, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik išimtiniais atvejais. Naujoji straipsnio norma numato, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas praneša tuo atveju, kai tai yra būtina. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-09 nutartyje nurodė, jog ieškovo prašymą nagrinėja nepranešus atsakovui, nes teismo nuomone, tai nėra būtina (26 b. l.). Tokį teismo motyvą, apeliacinės instancijos teismas laiko tinkamu.

Auksčiau nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad bylos duomenys sudaro pakankamas prielaidas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą, dėl ko pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o atskirasis skundas atmestinu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė