Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl termino atsisakyti priimti palikimą atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, jog pareiškėjai J. K., kuri yra įstatyminė nepilnamečio vaiko E. M. atstovė, apie tai, kad po nepilnamečio vaiko tėvo K. M. mirties yra neišspręstas mirusio palikėjos turto paveldėjimo klausimas, bei apie jai kylančią pareigą ginti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinant, kad jo vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo, sužinojo tik gavusi notaro liudijimą. Skyriaus duomenimis, pareiškėja su nepilnamečio sūnaus tėvu K. M. nebuvo susituokę, kartu negyveno ir jokių ryšių nepalaikė. Tik atnaujinus terminą kreiptis į notarą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu būtų galima tinkamai atstovauti ir ginti nepilnamečio vaiko E. M. interesus, o jo neatnaujinus, nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti. Skyriaus duomenimis, antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje K. M. atžvilgiu užvestos 6 vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškomos skolos suma su vykdymo išlaidomis 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis sudarė 9417,70 Eur, o paveldimo turto vertė yra mažesnė nei nurodytas įsiskolinimas. Nepilnametis E. M., priimdamas palikimą, ne tik patirtų papildomų išlaidų, bet ir atsirastų pareiga įvykdyti paveldėtus įsipareigojimus, dėl ko palikimo priėmimas konkrečiu atveju sukeltų papildomų neigiamų padarinių nepilnamečio turtiniams interesams. Dėl šios priežasties tikslinga išduoti leidimą atsisakyti priimti nepilnamečio E. M. vardu palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. M. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. CK 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-703-340/2020).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečio E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. M. ir J. K.. Mirties išrašas patvirtina, kad nepilnamečio E. M. tėvas K. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Akmenės r. 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2022 m. vasario 22 d. liudijimo Nr. 1053, taip pat Testamentų registro duomenimis, pareiškimo dėl palikimo atsiradusio po K. M. mirties (duomenys neskelbtini), niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirus K. M., palikimo perėjimo liudijimas valstybei nėra išduotas. Mirusio K. M. nepilnametis sūnus E. M. yra pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pats kreiptis dėl atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jo įstatyminis atstovas.

Pareiškėja J. K. yra nepilnamečio vaiko E. M. atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė pareiškėja J. K. po palikėjo mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečio vaiko teisių, nes su nepilnamečio sūnaus E. M. tėvu K. M. santuokos nebuvo sudarę, kartu negyveno ir jokių ryšių nepalaikė, todėl laiku nesužinojo apie sūnaus tėvo mirtį. Byloje pateikti duomenys, jog antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje K. M. atžvilgiu, be kitų vykdomųjų bylų, buvo užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui E. M. išieškojimo išieškotojos J. K. naudai (skolos suma 2022 m. gegužės 30 d. duomenimis sudarė 7188,98 Eur).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai pavirtina, jog E. M. įstatyminė atstovė J. K. laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakymo, nes apie vaiko tėvo K. M. mirtį nežinojo, ir praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu. Teismas, vadovaudamasis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas atsisakyti priimti palikimą, pripažinti svarbiomis, o pareiškėjos prašymą tenkinti – atnaujinti terminą nepilnamečio vaiko E. M. vardu atsisakyti priimti 2020 m. lapkričio 15 d. mirusio K. M. palikimą (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tuomet, kai skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo K. M. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), disponavimo teisė minėtu turtu yra apribota. Iš antstolės Elenos Miliauskienės 2022 m. gegužės 30 d. pažymos, nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvestos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo skolininko K. M., kuriose bendra išieškomos skolos suma su vykdymo išlaidomis 2022 m. gegužės 30 d. ženkliai didesnė nei paveldimo turto vertė.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad mirusiojo K. M. skolos viršija paveldimo turto vertę, nekilnojamasis turtas areštuotas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas neabejotinai pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, leidimas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. M. mirties, nepilnamečio vaiko E. M. vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jos nepilnamečio sūnaus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) mirusio jo tėvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Išduoti teismo leidimą J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio sūnaus E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai J. K., kad pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.