- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-703-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38131-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Suinteresuotas asmuo
- S. K. Z., Vilniaus apygardos prokuratūra, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Swedbank, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, SEB bankas, Turto bankas, Vilniaus apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 2.3.4.1Tėvų valdžia (tėvų valdžios turinys, vykdymas ir pabaiga)
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuoti asmenys S. K. Z. (D. Z.), Vilniaus apygardos prokuratūra, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, antstoliai V. M., D. P., A. S., B. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys S. K. Z. (D. Z.), Vilniaus apygardos prokuratūra, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, Vilniaus miesto 9-asis notarų biuras, antstoliai V. M., D. P., A. S., B. P.. Suinteresuotiems asmenims buvo skirtas terminas atsiliepimams pateikti. Per nustatytą terminą atsiliepimus pateikė S. K. Z. (D. Z.), VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Atsiliepimas
2. Teismas, susipažinęs su pareiškimo ir atsiliepimų turiniu, 2020 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas, įvertinęs pareiškimo turinį bei suformuluotą prašymą teismui leisti nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, konstatavo, kad pareiškimas nėra teikiamas tikslu realizuoti teisę priimti palikimą vaiko vardu. Teismas nustatė, kad įstatymo nustatytu terminu palikimas nepilnamečio vaiko vardu nebuvo priimtas, terminą palikimui priimti atnaujinus 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, valios priimti palikimą neišreikšta, taigi nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Teismas pažymėjo, jog kai pareiškimu nėra siekiama priimti palikimą nepilnamečio vardu, o šio nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau yra pasibaigusi, pareiškėjo pareiškimo tenkinimas nesukurs jokių teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes palikimo nepriėmimas nustatytu terminu pagal savo teisines pasekmes prilygsta palikimo atsisakymui (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo pareiškėją teismui nurodyti, kuo pasireiškia vaiko teisių pažeidimas esamoje situacijoje, kai pareiškimas nėra teikiamas tikslu realizuoti teisę priimti palikimą vaiko vardu, o nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau pasibaigė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 28 d. buvo gautas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, nustatė, kad jame cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau teismo nutartimi nustatyti trūkumai nepašalinti, t. y. nenurodyta, kuo pasireiškia vaiko teisių pažeidimas situacijoje, kai pareiškimas nėra teikiamas tikslu realizuoti teisę priimti palikimą vaiko vardu, o nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau yra pasibaigusi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas, nepraleidęs teismo nustatyto termino, 2020 m. vasario 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, kuriuo pašalino pareiškimo trūkumus, nurodydamas, kad konkrečiu atveju būtent atsisakymas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nepažeistų vaiko interesų (kitaip tariant, esamoje situacijoje, išduodant teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą, vaiko pažeidimai nepasireikštų) bei argumentavo kodėl.
6.2. Sutiktina su nutartyje teismo nurodytomis įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsniu, tačiau šiuo atveju kalbama apie nepilnamečio vaiko paveldėjimą. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti palikimą, tiek atsisakyti priimti palikimą, kaip tai numato CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Minėtame straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymo leidėjo valią, pagal kurią tėvų kontrolės funkciją vykdo teismas. Kartu tėvams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, t. y. kreiptis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Nepilnamečių įpėdinių įgyvendinimui paveldėjimo procese yra būtinas teismo leidimas. Būtent teismas turi įvertinti visus įrodymus, nustatyti, ar leidimas priimti/atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nepažeis vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo. Pareiškimas 2019 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su pareiškimo ir atsiliepimų turiniu, sprendė esant reikalinga nustatyti procesinį terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, todėl 2020 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių per 7 kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti joje nurodytus trūkumus, t. y. įpareigojo pareiškėją teismui nurodyti, kuo pasireiškia vaiko teisių pažeidimas esamoje situacijoje, kai pareiškimas nėra teikiamas tikslu realizuoti teisę priimti palikimą vaiko vardu, o nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau pasibaigė. Pareiškėjas, šalindamas teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartyje nustatytus trūkumus, 2020 m. vasario 28 d. pateikė pareiškimą dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo. Teismas, nustatęs, kad pateiktame pareiškėjo procesiniame dokumente cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau teismo nutartimi nustatyti trūkumai nepašalinti, 2020 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo paliko nenagrinėtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartyje nurodė, kad pareiškimas nėra teikiamas tikslu realizuoti teisę priimti palikimą vaiko vardu; teismas pažymėjo, jog praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai; taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi. Teismas akcentavo, kad įstatymo nustatytu terminu palikimas nepilnamečio vaiko vardu nebuvo priimtas, terminą palikimui priimti atnaujinus 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi, valios priimti palikimą neišreikšta, taigi nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Teismas sprendė, kad kai pareiškimu nėra siekiama priimti palikimą nepilnamečio vardu, o šio nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau yra pasibaigusi, pareiškėjo pareiškimo tenkinimas nesukurs jokių teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes palikimo nepriėmimas nustatytu terminu pagal savo teisines pasekmes prilygsta palikimo atsisakymui (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutikti nėra pagrindo.
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu pareiškėjo pareiškimas dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis, jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tai reiškia, kad tėvai, atstovaudami nepilnamečiui įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Pagal CK 3.163 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jei tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja, priemonių vaikų teisėms užtikrinti gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko O. Z. tėvas M. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis O. Z. yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjo M. Z. sūnus O. Z. yra nepilnametis, todėl jis negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jo tėvo mirties turėjo pareigą įgyvendinti jo įstatyminė atstovė motina S. K. Z.. Atstovė pagal įstatymą per įstatymo nustatytą terminą valios priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu nepareiškė, ji nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą. Laikytina, jog tokiais veiksmais (neveikimu) nepilnamečio vaiko motina neužtikrina vaiko teisių įgyvendinimo pagal CK 3.163 straipsnį, todėl vadovaujantis CK 3.163 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas įgijo teisę imtis veiksmų nepilnamečio vaiko teisėms užtikrinti, t. y. kreiptis į teismą dėl termino priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog norint tiek priimti, tiek atsisakyti palikimo nepilnamečio vardu yra privalomas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėtina, jog CK 3.188 straipsnyje esanti norma išreiškia įstatymų leidėjo valią, pagal kurią tėvų ar globėjo (rūpintojo) kontrolės funkciją vykdo teismas. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
14. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, jog tiek norint nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek ir atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šiuo konkrečiu atveju esant pateiktam pareiškimui išduoti teismo leidimą nepilnamečio vardu atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo svarstyti tokio leidimo išdavimo klausimą bei vertinti, ar atsisakymas priimti palikimą (palikimo nepriėmimas) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad nepilnamečio neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau pasibaigė, todėl pareiškėjo pareiškimo tenkinimas nesukurs jokių teisinių padarinių, nes palikimo nepriėmimas nustatytu terminu pagal savo teisines pasekmes prilygsta palikimo atsisakymui. Pažymėtina, jog esant situacijai, kuomet įstatyminė nepilnamečio atstovė, t. y. jo motina, nėra laiku įvykdžiusi pareigos tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nėra kreipusis į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugą, vadovaudamasis CK 3.163 straipsnio 5 dalimi, visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo svarstyti termino palikimui priimti ar atsisakyti jį priimti atnaujinimo klausimą, o nustačius, kad yra pagrindas terminą atnaujinti, spręsti, ar yra pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, ar toks atisakymas priimti palikimą (palikimo nepriėmimas) nepažeidžia nepilnamečio teisių ir interesų.
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.