Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas 2016 m. spalio 24 d. raštu informavo, kad projektą atsisako derinti. Iš minėto rašto galima suprasti, kad atsakovas atsisako derinti projektą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis ta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypui yra taikoma mažesnė gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona, nei ta, kuri buvo nustatyta Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d įsakymu Nr. ŽM-696. Antroji priežastis ta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje yra nurodyti statiniai, kurie, atsakovo nuomone, yra pastatyti gamybinių objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, ir tokiu būdu yra pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 69.2 punkte įtvirtinta norma nustatanti, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus. Mano, kad skundžiamas administracinis aktas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1150 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos buvo pakeistos ir šiuo metu galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktas prie kitos paskirties komunalinių objektų, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, priskiria steigiamas naujas kapines. Steigiamų naujų kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų. Kitokio dydžio sanitarinių apsaugos zonų, susijusių su kapinėmis, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos nenustato.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio kontekste darytina išvada, kad Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d įsakymu Nr. ŽM-696 nustatyta Igliaukos kaimo kapinių sanitarinės apsaugos zona ta apimtimi, kuria ji viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1150 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkte nustatyto kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį, yra praradusi aktualumą ir netaikytina. Priešingu atveju tektų pripažinti, kad pareiškėjo, kaip žemės sklypų savininko teisių ribojimai, nustatyti Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d įsakymu Nr. ŽM-696, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovas atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą negali grįsti tuo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte žemės sklypui yra taikoma mažesnė gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona, nei ta, kuri buvo nustatyta Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d įsakymu Nr. ŽM-696.

Pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte atvaizduota Igliaukos kaimo kapinių sanitarinė apsaugos zona yra dar didesnė, nei kad nustatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkte. Arčiausiai Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios su pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs apie 118 metrų atstumu nuo kapinių ribos, o toliausiai nuo Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios, pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs apie 142 metrų atstumu. Nepaisant to, kad sanitarinės apsaugos zona driekiasi toliau nei numatyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, tačiau vis tiek pertvarkomame žemės sklype esantys statiniai nepatenka į Igliaukos kaimo kapinių sanitarinės apsaugos zonos ribas. Tai reiškia, kad atsakovo teiginys, jog neva tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje yra nurodyti statiniai, kurie yra pastatyti gamybinių objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, neatitinka tikrovės. Tuo pačiu neatitinka tikrovės ir kitas atsakovo teiginys, kad yra pažeista Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 69.2 punkte įtvirtinta norma, nustatanti, kad gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus.

Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tuo tarpu ginčijamame administraciniame akte atsakovo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, turinčios šį administracinį aktą pagrįsti, iš esmės yra falsifikuotos ir neatitinka tikrovės. Aptariamas ginčijamo administracinio sprendimo trūkumas yra esminis ir negali būti pateisinamas. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. SA-10622-(12.20.K) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ įformintas administracinis sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises, nes užkerta kelią žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų užbaigimui. Prašė skundą tenkinti.

Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (24.1 punktas). Projekto organizatorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją per ŽPDRIS sistemą 2016 m. vasario 17 d. su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui gauti. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas 2016 m. vasario 18 d. raštu pateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

Projekto organizatorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per ŽPDRIS sistemą Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentui teikė derinti žemės ūkio paskirties sklypų 0,2800 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 0,3800 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) ., formavimo ir pertvarkymo projektą - 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d., 2016 m. spalio 24 d. prašymais derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas visus tris kartus atsisakė derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi nebuvo įvykdyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas pateikė skundžiamą 2016 m. spalio 24 d. atsakymą Nr. SA-10622-(12.20.K) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ kuriuo informavo, kad atsisako derinti projektą, kadangi neįvykdytas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, išduotų 2016 m. sausio 18 d. Nr. ArL-84-(12.20.K), 5 punktas, t. y. 0,2800 ha ir 0,3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ), Apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ŽM-696 yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte neaprašyta, dėl kokių priežasčių sumažėjo sklypams taikoma XIV specialioji žemės naudojimo sąlyga. Aiškinamajame rašte ,,Apsaugos zonų aprašymas ir tikslinimas“ pateikti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 67 punkte pateiktų duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 69.2 punktu, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, bet žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte yra nurodyti statiniai, tačiau nėra pateikta dokumentų kokie tai statiniai ir kam jie priklauso.

Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 0,2800 ha ir 0,3800 ha žemės ūkio paskirties sklypams (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ) Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ZM-696 yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - „XIV. Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos zonos“. Pabrėžė, kad Marijampolės savivaldybės administracija dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo, keitimo ar tikslinimo sprendimų nepriima ir šiuo atveju rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu). Paminėjo, kad Taisyklių 62.7 punktas numato, jog projektas derinamas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kai pagal projektą nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Atsakovo duomenimis, projektas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sanitarinių apsaugos zonų nebuvo derinamas.

Mano, jog pareiškėjas, nepakankamai įsigilinęs į teisės aktus, klaidingai nurodo aplinkybę, kad atsakovas atsisako derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nes projekte žemės sklypui yra taikoma mažesnė gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zona, nei ta kuri buvo nustatyta Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ŽM-696. Mano, kad pareiškėjo pateiktas aiškinamasis raštas yra neišsamus, neatitinkantis tikrovės bei galiojančių teisės aktų. Pareiškėjo pateiktame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo aiškinamajame rašte neaprašyta, dėl kokių priežasčių sumažėjo sklypams taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Be to, pareiškėjas savo pareiškime remiasi nuostata, kad „arčiausiai Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios su pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs apie 118 metrų atstumu nuo kapinių ribos, o toliausiai nuo Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios su pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs 142 metrų atstumu“, tačiau tokie dydžiai nėra paremti konkrečiais skaičiavimais ar matavimais, todėl jie nėra tikslūs. Toks pareiškėjo sanitarinės apsaugos zonos dydžio apskaičiavimo mechanizmas turi būti vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jis netikslus ir neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kuriais pagrįstų nurodytą teiginį. Kaip paminėta, aiškinamajame rašte pareiškėjas nenurodė, kodėl sumažėjo sklypams taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga. Taip pat nepateikti duomenys, kokie statiniai, kada pastatyti, kam jie priklauso, akivaizdžiai bei sąmoningai nuslepiant savavališkos statybos faktą. Todėl akivaizdu, kad aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai ir duomenys nėra tiek tikslūs ir išsamūs, kad būtų galima priimti sprendimą derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pastebėjo, kad gavus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos projekto sprendinių brėžinius buvo matyti du statiniai, dėl kurių pareiškėjas privalėjo pateikti papildomą informaciją. Atkreipė dėmesį, jog situacijos brėžinyje matyti, kad sklypus skirianti riba eina per statinį, kuris pastatytas ir išsidėstęs ant šios ribos. Toks žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negalėjo būti derinamas. Atsižvelgdama į tai, Marijampolės savivaldybės administracija dėl šiuose žemės sklypuose esančių statinių teisėtumo, 2015 m. spalio 25 d. papildomai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją prie aplinkos ministerijos, prašydama patikrinti ar statiniai, esantys šiuose žemės sklypuose nėra savavališka statyba. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 2D-18088(17.2) informavo, kad žemės sklypuose statomi 2 aukštų namas su lauko terasa ir ūkinis pastatas neturint statybą leidžiančio dokumento - parengto ir suderinto statinių statybos projekto ir išduoto leidimo statyti naujus statinius. Statinių statyba vykdoma besiribojančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose neparengus kaimo plėtros žemėtvarkos projekto. Pareiškėjui 2016 m. gruodžio 13 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kadangi Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie aplinkos ministerijos nustatė statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, tuo patvirtinamas faktas, kad pareiškėjas sąmoningai neteikė duomenų apie formuojamuose žemės sklypuose esančius statinius ir tai gali būti vertinama kaip papildomas motyvas atsakovei atsisakyti derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pažymėjo, kad pareiškėjo tikslas galimai sujungus abu žemės sklypus keisti žemės naudojimo paskirtį į žemės ūkio paskirties žemę ir ateityje įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, tačiau pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-606 „Dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, žemės ūkio paskirties žemės sklypai 0,2800 ha ir 0,3800 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) nepatenka į statybos plėtros teritorijas, todėl šiuose sklypuose nenumatyta galimybė keisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus.

Bylos įrodymai patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjui A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kurio plotas 0,3800 ha, ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kurio plotas 0,2800 ha, ir pareiškėjas yra šių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas uždaviniai yra pertvarkyti šiuos žemės sklypus sujungiant kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną, rengimo iniciatorius, o projekto organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Geo Baltija“ parengė minėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypai sujungti į vieną nekeičiant pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per ŽPDRIS sistemą Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentui 2016 m. spalio 18 d. pateikė prašymą derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, aiškinamąjį raštą) (b. l. 17- 20, 81-92).

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo minėtą prašymą (ŽPDRIS sistemoje paslaugos Nr.ZSFP-17579), 2016 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. SA-10622-(12.20.K) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ informavo, kad projektą atsisako derinti, kadangi neįvykdytas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų, išduotų 2016 m. vasario 18 d. Nr. ArL- 84-(12.20.K), 5 punktas, tai yra 0,2800 ha ir 0.3800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ), Apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ŽM-696 yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga „Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos“. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte neaprašyta, dėl kokių priežasčių sumažėjo sklypams taikoma XIV specialioji žemės naudojimo sąlyga. Aiškinamajame rašte „Apsaugos zonų aprašymas ir tikslinimas" pateikti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 67 punkte pateiktų duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 69.2 punktu, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, tačiau žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte yra nurodyti statiniai, tačiau nėra pateikta dokumentų kokie tai statiniai ir kam jie priklauso.

Pareiškėjas skunde, o jo atstovas advokatas bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad su priimtu sprendimu atsisakyti derinti projektą pareiškėjas nesutinka, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio kontekste darytina išvada, kad Marijampolės apskrities viršininko 2004 m. birželio 28 d įsakymu Nr. ŽM-696 nustatyta Igliaukos kaimo kapinių sanitarinės apsaugos zona ta apimtimi, kuria ji viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1150 Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkte nustatyto kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį, yra praradusi aktualumą ir netaikytina. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punktas prie kitos paskirties komunalinių objektų, kuriems nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, priskiria steigiamas naujas kapines ir nustato, kad steigiamų naujų kapinių sanitarinė apsaugos zona yra 100 metrų. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte atvaizduota Igliaukos kaimo kapinių sanitarinė apsaugos zona yra dar didesnė, nei kad nustatyta Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 67 punkte. Arčiausiai Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios su pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs apie 118 metrų atstumu nuo kapinių ribos, o toliausiai nuo Igliaukos kaimo kapinių esantis sanitarinės apsaugos zonos ribos, susijusios su pertvarkomu sklypu, taškas yra nutolęs apie 142 metrų atstumu. Nepaisant to, kad sanitarinės apsaugos zona driekiasi toliau nei numatyta Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, tačiau vis tiek pertvarkomame žemės sklype esantys statiniai nepatenka į Igliaukos kaimo kapinių sanitarinės apsaugos zonos ribas. Tai reiškia, kad atsakovo teiginys, jog neva tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje yra nurodyti statiniai, kurie yra pastatyti gamybinių objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, neatitinka tikrovės. Be to, administracinis aktas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tuo tarpu ginčijamame administraciniame akte atsakovo nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, turinčios šį administracinį aktą pagrįsti, iš esmės yra falsifikuotos ir neatitinka tikrovės.