Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. įmonės (duomenys neskelbtini) prašymą atsakovui Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Utenos RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialisto 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ L. R. įmonei (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje, skirta ekonominė sankcija – 700 eurų (b.l.3-4). Nutarimu konstatuota, kad įmonės veikloje 2017 m. susidarė ir 2018 m. susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos, tačiau įmonė nevykdo veikloje susidarančių atliekų apskaitos, nes patikrinimo metu nepateikė atliekų apskaitos dokumentų (žurnalo (-ų)), atliekų apskaitos suvestinių lentelių. Įmonė 2017 metais šiuo neveikimu pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų ministro 2011 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367, 4 ir 4.3 punktų, 11 punkto bei 14 po reikalavimus, o 2018 metais Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų ministro 2011 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367 (nauja redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d) 6 , 6.3 ir 7 punktų reikalavimus. Taip pat įmonė 2017 metais vykdė veiklą, kurios metu susidarė atliekos, tačiau nebuvo paskirtas atsakingas asmuo už įmonės veikloje susidarančių atliekų svorio nustatymo metodikos, apskaitos duomenų teikimą, įsakymu nepatvirtino susidarančių atliekų svorio nustatymo metodikos, apskaitos duomenų apsaugos, todėl įmonė 2017 m. pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus.

Pareiškėja Nutarimu konstatuotų pažeidimų neginčija. Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Pareiškėjai Nutarimu paskirta minimali Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyta ekonominė sankcija. Pareiškėja prašo jai paskirtą baudą sumažinti, nurodo, kad paskirta 700 eurų bauda yra įmonei finansiškai per didelė, visus pažeidimus, kurie buvo nustatyti patikrinimo metu, pareiškėja pašalino.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimo padarymą L. R. įmonei (duomenys neskelbtini) paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia apie L. R. įmonės (duomenys neskelbtini) padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgia į tai, kad L. R. įmonei (duomenys neskelbtini), kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėja prisipažino, jog nevykdė atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl L. R. įmonės (duomenys neskelbtini) padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos pateiktą 2018 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 700 eurų bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai L. R. įmonei (duomenys neskelbtini) skiriama 350 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirtą 700 eurų (septynių šimtų eurų) baudą sumažinti ir L. R. įmonei (duomenys neskelbtini) paskirti ekonominę sankciją – 350 eurų (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.