- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-03
- Bylos Nr.
- 1-1646-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) iki 2022 m. kovo 1 d. neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N., 2022 m. balandžio 19 d., apie 22.10 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu (alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0140) pirmuoju testavimu 2022 m. balandžio 19 d., 22.40 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo testavimo metu 2022 m. balandžio 19 d., 23.00 val., nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, 2022 m. balandžio 19 d., apie 22 val., jis buvo darbe ir su sugyventine bei keliais klientais vartojo alkoholį. Dėl to, kad vartojo alkoholį, kilo konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės, todėl jie nutarė namo važiuoti atskirai. Jis prašė, kad važiuotų kartu taksi, bet ji nesutiko, tuomet jis priėmė kvailą sprendimą vairuoti išgėrus, pagalvojo, kad per 10 minučių kelio nieko nenutiks. Tačiau, atbulomis važiuodamas iš aikštelės, jis neįvertino situacijos ir įbrėžė kitą automobilį, o tuo pačiu ir savo sugyventinės automobilį. Pirmiausia jis supanikavo ir išėjo, bet po 10 minučių susivokė, paskambino 112 ir grįžo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. Ten pamatė jau atvykusius policijos pareigūnus, kuriuos, kaip supranta, iškvietė to kito automobilio savininkas, ir jiems pasakė, kad tai jis (A. N.) yra avarijos kaltininkas. Kito automobilio savininkas dėl kažkokių priežasčių atėjo prie automobilio ir prie jo akių viskas vyko. Jo (A. N.) vairuotas automobilis „Toyota RAV 4“, 2018 m. gamybos, pareigūnė jam sakė, kad automobilio vertė apie 18 000 Eur. Automobilis yra registruotas sugyventinės vardu. Jo sugyventinė K. U.-R.. Jis su sugyventine turi du raktus nuo šio automobilio, vieni yra pas jį, kiti pas ją. Jie turi bendrą verslą ir kartu gyvena. Sugyventinė žinojo, kad jis važiuos išgėręs, tačiau kai jau susitaikė, ji jam sakė, kad iki paskutinės sekundės negalvojo, kad jis taip pasielgs. Žodinio konflikto metu jis jai sakė, kad važiuos su ja taksi, ji jam sakė, kad nevažiuos, tada jis sakė, kad važiuos su automobiliu, o ji atsakė, kad važiuotų, jei nori problemų prisidaryti. Ji žinojo, tačiau nei leido, nei neleido, jie susiginčijo ir ji sakė „važiuok, man nerūpi“, tačiau ji netikėjo, kad jis sės ir važiuos. Jis pasielgė tikrai kvailai, jam kaip tik turėjo būti vairavimo egzaminas gegužės pradžioje „Regitroje“. Vairuotojo pažymėjimo jis iki galo neįgijo, „Regitros“ teorijos egzaminą laikė ir beveik visas reikiamas valandas išvažinėjo. Jis turi iš „Regitros“ tokį lapą, kad jis gali vairuoti, jei ant automobilio yra M raidė ir šalia sėdi asmuo su reikiamu vairavimo stažu. Anksčiau būdamas blaivas iš kiemo važiuodavo atbulomis. Vairuotojo pažymėjimą jis bando įgyti pirmą kartą, praeityje teisės viruoti neturėjo Jis blogai vertina savo poelgį, smerkdavo ir kitus, kurie vairuoja išgėrę. Jie gėrė „Jagermeister“ po truputį, jam nedaug ir tereikia, todėl daug ir pripūtė. Jis nėra abstinentas, kartais išgeria, tačiau neturi saiko, geria, kol pasidaro bloga. Priklausomybės jis neturi, būna, kad negeria du, tris mėnesius ar pusę metų, bet būna, kad išgeria ir negali sustoti. Dėl padarytos žalos su sugyventine susitaikė, tai ji civilinio ieškinio neteiks, o dėl kito asmens kol kas nieko nesulaukė. Kiek žino, automobilis buvo nedaug įbrėžtas, todėl sutiks su ieškiniu ir jį apmokės, gal ne visą sumą iš karto, bet dalimis sumokės. Jam buvo paskirta ir administracinė bauda 420 Eur. Jis tikrai gailisi dėl savo poelgio, ir taisyklėse buvo skaitęs, kad negalima sėsti už vairo išgėrus, tačiau pasidavė girtam mąstymui ir gaila, kad apgadino draugės ir kito žmogaus automobilius ir prisidarė tiek problemų.
Kadangi kaltinamasis A. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamasis A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 19 d., apie 22.00 val., po darbo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, kur stovėjo jo sugyventinės K. U.-R. automobilis „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, nes darbe vartojo alkoholį su klientais, gėrė stiprų alkoholinį gėrimą „Jeger Meister“, išgėrė puse 0,5 l talpos butelio. Nusprendė automobiliu važiuoti namo, su savimi turėjo sugyventinės automobilio raktą. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir neturėjo. Įsėdo į automobilį, važiuodamas atbulas, kliudė šone stovintį kitą automobilį. Pamena, kad išlipo iš automobilio, nes kažkoks vyrukas atkreipė jo dėmesį ar mojuodamas, ar šūkaudamas. Vyras priėjęs jam priekaištavo, kad neblaivus, iškvietė policijos pareigūnus. Jis (A. N.) supanikavo, todėl iš automobilio pasiėmė asmeninius daiktus, užrakino automobilį ir pasišalino. Apsiraminęs paskambino telefonu Nr. 112, pranešė apie įvykį, kad grįžtų į eismo įvykio vietą. Grįžęs ten buvusiems policijos pareigūnams prisipažino, kad būdamas girtas vairavo automobilį „Toyota Rav4“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 21.00 val.. Jam buvo patikrintas girtumas. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,42 promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,20 promilės girtumas. Pareigūnai paskambino jo sugyventinei, kuriai kaip savininkei buvo perduotas automobilis. Dėl šio įvykio labai apgailestauja (b. l. 48-50).
Liudytojas M. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 19 d., 22.02 val., grįžęs iš parduotuvės prisiparkavo savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, nuėjo link viešbučio, bet prisiminė, kad bagažinėje paliko vandens butelius. Atsidaręs bagažinę, pastebėjo pradedantį važiuoti greta esantį automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Jam bežiūrint, važiuojantis automobilis atsitrenkė į jo automobilio galinį kairį sparną. Automobilio „Toyota Rav 4“ vairuotojas išlipo iš automobilio, pasiėmė kuprinę, kurioje buvo medinė beisbolo lazda. Vairuotojas jam atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl nedelsiant paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Vairuotoją informavo, kad susisiekė su policija, tada vairuotojas atsisėdo į automobilį ir prisiparkavo į tą pačią vietą, iš kurios pajudėjo. Išlipęs iš automobilio, vairuotojas grįžo prie jo ir paklausė „kiek nori“. Jis vairuotoją dar kartą informavo, kad policija iškviesta ir lauks, kol atvyks policijos ekipažas. Kadangi vairuotojas atrodė neprognozuojamas, į diskusiją nesileido. Automobilio „Toyota Rav 4“ vairuotojas tada užrakino savo automobilį ir nuėjo. Jis vairuotojui dar kartą pasakė, kad yra iškviesta policija ir neapsikeitus duomenimis jam nederėtų pasišalinti iš įvykio vietos. Vairuotojas nepaisė jo įspėjimo ir greitu žingsniu nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jis ėjo vairuotojui iš paskos ir kartojo, kad grįžtų. Vairuotojas pasakė, kad paskambins automobilio „Toyota Rav4“ savininkui ir nuėjo toliau. Tada jis (M. N.) dar kartą paskambino telefonu Nr. 112 ir pranešė, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Neilgai trukus atvyko policijos ekipažas, kuriems jis trumpai papasakojo įvykio seką (b. l. 25-27).
Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Rinktinės „Vytis“ III-osios kuopos vyriausiąja patrule. 2022 m. balandžio 19 d. dirbo pamainoje 18.30 – 06.30 val. kartu su Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ III-osios kuopos vyr. patruliu R. B.. 2022 m. balandžio 19 d., apie 22.06 val. iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) susidūrė pranešėjo vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abu vairuotojai vietoje, pranešėjas įtaria, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas galimai neblaivus, keistai elgiasi. Vykstant į įvykio vietą iš VPK OVS budėtojo gavo papildomą informaciją, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas apie 180 cm., ūgio, šviesių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę, dėvėjo kuprinę, kurioje buvo beisbolo lazda ir šalinasi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Dirbdami kartu su V1733 policijos ekipažu pagal požymius asmens nerado. Grįžus į įvykio vietą, pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve einantį vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. N., atitinkantį požymius. Minėtas vaikinas priėjo prie jų tarnybinio automobilio, jai paklausus, ar šis vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo prisipažino, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir, sukeldamas eismo įvykį, apgadino kitą automobilį „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendravimo metu su A. N., iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. A. N. su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo du vyno buteliai, kurie buvo supakuoti t.y. nauji ir nepradaryti. Automobilio „Audi“ vairuotojas M. N. paaiškino, kad stovėjo prie savo automobilio ir į jo automobilį atbulomis įvažiavo „Toyota“ automobilio vairuotojas, kuris buvo tas pats vaikinas, kuris priėjo prie jų t.y. A. N.. A. N. paaiškino, kad jis susipyko su savo žmona K. U.-R., ko pasėkoje prieš dvi valandas, t. y. apie 21.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus ir norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą. Vairuodamas automobilį „Toyota“, įvažiavo į automobilį „Audi“. Patikrinus A. N. blaivumą alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0140., apie 22.40 val., pirmu pūtimu nustatytas 2,42 prom. girtumas, antru pūtimu, apie 22.59 val., buvo nustatytas 2.20 prom. girtumas. Asmuo buvo sulaikytas apie 22.35 val. ir pristatytas į OVS budėtojų dalį. Automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas savininkei K. U.-R.. Įvykis filmuotas su tarnybine išduota kūno kamera „BODY 9024“ (b. l. 31).
2022 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūnų „BODY 9024“ mobilios vaizdo stebėjimo priemonės 5 vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuotas 2022 m. balandžio 19 d. policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam adresu (duomenys neskelbtini). Įraše matoma, kaip pranešėjas M. N. policijos pareigūnams paaiškina, kad į jo automobilį įvažiavo, jis tuo metu stovėjo. Eismo įvykį padaręs vairuotojas buvo vienas, apžiūrimi abu automobiliai. Toliau įraše matomas A. N., kuris paaiškina, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, turi leidimą važiuoti per miestą, susipyko su žmona, jis vienas vaikščiojo, grįžo prie automobilio, nes norėjo parvairuoti mašiną į aikštelę, pastatyti, užkabino kitą mašiną. Įraše 22.40 val. užfiksuotas A. N. pirmas pūtimas į alkotesterį, nustatomas 2,42 promilės girtumas. A. N. akivaizdžiai neblaivus. Toliau įraše matoma antras policijos ekipažas, atvykęs fiksuoti eismo įvykį. 22.59 val. įraše užfiksuotas antras A. N. pūtimas į alkotesterį, nustatomas 2,20 promilės girtumas (b. l. 33-34).
2022 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 23.15 val. A. N. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atliktus neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 7510 Nr. 1681718, pirmo tikrinimo metu 2022 m. balandžio 19 d., 22.40 val. A. N. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2022 m. balandžio 19 d., 23.00 val. jam nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 9).
Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0140 rodmenyse užfiksuoti A. N. neblaivumo patikrinimo rezultatai, analogiški tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 10-11).
2022 m. kovo 17 d. AB patikros sertifikate Nr. 1681718 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0140 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (galioja iki 2022 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 12).
VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja yra K. U., savininkas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Toyota RAV 4“, 2017 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2022 m. balandžio mėnesį buvo 18 010 eurų su PVM, ir 14 884 eurų be PVM (b. l. 21).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad A. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų M. N. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. N., 2022 m. balandžio 19 d., apie 22.10 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Teismas, skirdamas bausmę A. N., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – šiuo metu nedirbantis (iš teismo gautų SODRA duomenų matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini)), ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 68-73), teistas vieną kartą, už kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, taip pat teistas dar du kartus praeityje, tačiau šie teistumai išnykę, šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei pusei metų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 75-77). Darytina išvada, kad A. N. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant švelnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus A. N. griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. N. buvo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. sausio 4 d., o juo A. N. paskirta bausmė pradėta vykdyti nuo 2022 m. sausio 6 d. (jis įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (b. l. 77)). Tokiu būdu darytina išvada, kad A. N. šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu A. N. paskirta laisvės apribojimo bausme (jos neatlikta dalimi), taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskiriant A. N. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kaltinamojo A. N. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iš jo galimybės dirbti ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti šių įsipareigojimų vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas A. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 19 d., 22.35 val., iki 2022 m. balandžio 20 d. (1 para) (b. l. 41-42, 56), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. N. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. N. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, automobilį jis vairavo mieste, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. N. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. N. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis A. N. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – automobilio valdytoja yra K. U., savininkas – (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jie su sugyventine K. U.-R. abu turi po vieną šio automobilio raktą, tačiau tvirtino, kad leidimo važiuoti minėtu automobiliu sugyventinė jam nedavė, netikėjo, kad jis važiuos, taigi, jis automobilį paėmė savavališkai. Tokiu būdu byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinant, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota RAV 4“ vertė su PVM įvykio metu buvo 18 010 eurų su PVM (b. l. 21). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. N. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. N. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. N. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš A. N. išieškotina automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 18 010 eurų.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam A. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52-54) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. N. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (jos neatlikta dalimi), taikant dalinį bausmių sudėjimą, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti A. N. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:
1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. N. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 19 d., 22.35 val., iki 2022 m. balandžio 20 d. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskirti A. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. N. išieškoti automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 18 010 (aštuoniolika tūkstančių dešimt) eurų.
Kaltinamajam A. N. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. N., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.