Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Jonui Radevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S. (toliau tekste – ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) 2012 m. balandžio 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-1555034-12 (toliau tekste – Protokolas), kuriame, formuluojant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimą, nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2012 m. kovo 3 d. 1 val. 20 min. Fabriko g., Lentvario m., Trakų r. sav., vairavo transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENZ E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Protokolą surašęs policijos pareigūnas nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikavo kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigė, su inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog jis nevartojo nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų, todėl inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu jis nebuvo ir negalėjo būti apsvaigęs nuo nurodytų medžiagų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieš kelias dienas iki inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo dienos su draugais rūkė vandens pypkę, kokias medžiagas jie rūkė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežino.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Lingvistinis aukščiau nurodytos teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį tada, kai nustatomas šių aplinkybių visetas: pirma, asmuo vairavo transporto priemonę, antra, transporto priemonės vairavimo metu asmuo (vairuotojas) buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu transporto priemonę – automobilį MERCEDES BENZ E220, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Byloje ginčijama ta aplinkybė, jog inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aukščiau nurodytą transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Nagrinėjamos bylos aspektu aktualios Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste – Taisyklės), be kita ko, reglamentuojančios transporto priemonių vairuotojų medicininės apžiūros apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo tvarką. Taisyklių 2 punkte yra įtvirtinta apsvaigimo sąvoka. Apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Pastebėtina, jog apsvaigimo sąvoka per se suponuoja išvadą, kad tikslu nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra būtinos specialios žinios, tad visiškai suprantama įstatymų leidėjo (plačiąja prasme) pozicija, jog tuo tikslu, kad būtų nustatyta, jog asmuo vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir jų vartojimas sukėlė apsvaigimo būseną, turi būti atliekama medicininė apžiūra. Taisyklių 2 punkte inter alia numatyta, jog medicininė apžiūra apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs.

Bylos duomenimis – policijos pareigūnų Aurimo Tviragos ir Vytauto Dzencevičiaus 2012 m. kovo 3 d. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6) – nustatyta, jog policijos pareigūnai 2012 m. kovo 3 d. apie 1 val. 20 min. sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą transporto priemonę. Policijos pareigūnams kilo įtarimas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kiti kartu su juo važiavę asmenys yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, todėl jie buvo nuvežti į viešąją įstaigą Trakų ligoninę tikslu nustatyti, ar jie yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų.

Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderinta su vidaus reikalų ministru (toliau tekste – Metodika), be kita ko, reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog bendrą asmens būklės vertinimą atlieka šeimos gydytojai, gydytojai psichiatrai arba kitų profesinių kvalifikacijų gydytojai, specialiai pasirengę ir gavę tai patvirtinantį dokumentą; tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka; tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai.

Bylos duomenimis – medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (toliau tekste – Aktas) (b. l. 4) – nustatyta, jog policijos pareigūnai 2012 m. kovo 3 d. 1 val. 45 min. pristatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į viešąją įstaigą Trakų ligoninę (toliau tekste – Sveikatos priežiūros įstaiga) atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti.

Metodikos 6 punkte nustatyta, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kita), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/ nesutikimas su išvada“.

Pagal Metodikos 10.1 punktą psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) kiekiui nustatyti (tyrimui atlikti) imama ne mažiau kaip 50 ml šlapimo, jei neaišku, kokių psichiką veikiančių medžiagų asmuo vartojo, – ne mažiau kaip 100 ml, ir ne mažiau kaip 10 ml kraujo.

Metodikos 11 punktas reglamentuoja išvados formulavimo tvarką: gavęs atsakymą iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“; skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys; skiltyje „Išvada“ nurodoma asmuo apsvaigęs/ neapsvaigęs, vartojęs/ nevartojęs. Jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų.

Byloje nustatyta, jog Sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja A. R. atliko bendrą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklės vertinimą ir užpildė Aktą.

Teismas, vertindamas Aktą, pripažįsta, jog Aktas tam tikra apimtimi užpildytas nesilaikant aukščiau nurodytų Metodikos reikalavimų: pirma, netinkamai užpildytas Akto 21 punktas „Biologinės terpės bandinys“. Viena vertus, nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju buvo paimtas reikiamas tiriamųjų medžiagų kiekis tikslu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi nėra užpildytos nurodytame punkte esančios skiltys „paėmimo laikas“, „kiekis“. Antra vertus, nėra užpildyta nurodytame punkte esanti skiltis „Tyrimo rezultatas“; antra, netinkamai užpildyta skiltis „IŠVADA“. Minėta, jog pagal Metodikos 11 punktą nurodytoje skiltyje nurodoma, kad asmuo apsvaigęs/ neapsvaigęs, vartojęs/ nevartojęs; jei išvadoje teigiama vartojęs, nurodoma kokių medžiagų. Nagrinėjamu atveju Sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja skiltyje „IŠVADA“ tiesiog nurodė narkotinės medžiagos pavadinimą, kurios pėdsakai buvo aptikti atlikus tiriamosios medžiagos – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo – ištyrimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pagal Akte nurodytą išvadą nėra galimybės spręsti, ar medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Kita vertus, pripažintina, jog aukščiau nurodyti Akto ydingumai per se nepaneigia ir nelemia kitų Akte esančių duomenų, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyti jo būklės vertinimo atlikimo metu, ydingumo.

Į nagrinėjamą bylą yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 395/12(01) (toliau tekste – Specialisto išvada) (b. l. 16). Specialisto išvados 5 punkte nurodyta, jog tyrimo objektas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimas, paimtas 2012 m. kovo 3 d. 1 val. 45 min. (esant nurodytai aplinkybei, galima daryti išvadą, kad, nepaisant to, jog yra netinkamai užpildytas Akto 21 punktas „Biologinės terpės bandinys“, kadangi nurodytame punkte nėra užpildytos skiltys „paėmimo laikas“, „kiekis“, nagrinėjamu atveju buvo paimtas reikiamas tiriamųjų medžiagų kiekis), 13 punkte, kuriame yra suformuluota išvada, nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties.

Teismo posėdyje ekspertas Vidmantas Mikeliūnas, kuris atliko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo tyrimą ir surašė Specialisto išvadą, paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapime rasta medžiaga, tai yra tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis, organizme susidaro po tam tikro kanapės produkto pavartojimo. Vieną kartą pavartojus kanapės produkto, asmens šlapime aukščiau nurodytą medžiagą galima aptikti trijų parų laikotarpiu. Pastoviai vartojant kanapės produktus, asmens šlapime aukščiau nurodytą medžiagą galima aptikti septynių parų laikotarpiu.

Viena vertus, pripažintina, kad teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti Specialisto išvada ir eksperto paaiškinimais, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kita vertus, konstatuotina, kad Specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai per se nepatvirtina aplinkybės, jog medicininės apžiūros atlikimo metu ir inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kadangi tiek eksperto paaiškinimai, tiek kitų šaltinių duomenys [Čaplinskas S. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas. Vilnius: Lietuvos AIDS centro leidykla, 2004. P. 53.] patvirtina aplinkybę, jog narkotinės medžiagos – marihuanos – pėdsakai žmogaus šlapime gali būti aptinkami praėjus kelioms ar net keliolikai dienų nuo nurodytos medžiagos pavartojimo dienos, kas suponuoja išvadą, jog ta aplinkybė, kad asmens šlapime randama narkotinės medžiagos pėdsakų, per se nėra pagrindas konstatuoti, jog asmuo tiriamosios medžiagos paėmimo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Viena vertus, minėta, jog tikslu nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra atliekama medicininė apžiūra, kurią sudaro keturi tarpusavyje susiję etapai, kita vertus, kaip žinia, kelių eismo priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdo policijos pareigūnai, tad natūralu, kad policijos pareigūnams taip pat tenka tam tikras vaidmuo šiame procese.

Pagal Taisyklių 9 punktą policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirma, įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, antra, transporto priemonės vairuotojui prieš pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius, trečia, nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ir suderintoje su vidaus reikalų ministru, nustatyta, jog bendros asmens būklės įvertinimo metodika – procedūra, nurodanti atliekamų veiksmų eigą, siekiant nustatyti, transporto priemones vairuojantys asmenys blaivūs/ neblaivūs (girti), neapsvaigę/ apsvaigę. Nurodytos metodikos 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai.

Pažymėtina, jog policijos pareigūnų Aurimo Tviragos ir Vytauto Dzencevičiaus 2012 m. kovo 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nenurodyti jokie išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai (neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir panašiai), kuriems esant buvo galima įtarti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose tiesiog nurodė, jog jiems kilo įtarimas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus nėra galimybės spręsti, ar inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Minėta, jog pirmasis medicininės apžiūros apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti etapas – bendras asmens būklės vertinimas. Akto punktuose, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyti jo būklės vertinimo metu, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eina tiesiai, jis yra orientuotas, jo judesiai tikslūs, vyzdžiai simetriški, jis yra susijaudinęs, jo atmintis nesutrikusi, kalba rišli, mimika, gestikuliavimas įprasti.

Pastebėtina, jog apsvaigimui nuo marihuanos yra būdingi šie požymiai: atsipalaidavimas, mieguistumas, juokas be priežasties, sutrinka įvairūs pojūčiai, sulėtėja psichinė veikla, parausta akių baltymai [Čaplinskas S. Apie ŽIV infekciją ir AIDS, narkomaniją ir lytiškai plintančias infekcijas. Vilnius: Lietuvos AIDS centro leidykla, 2004. P. 45.]. Pagal Akte nurodytus duomenis spręstina, jog nagrinėjamu atveju, atliekant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens būklės vertinimą, nepasireiškė nei vienas iš aukščiau nurodytų požymių, būdingų apsvaigimui nuo marihuanos.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. R. parodė, jog apžiūros Sveikatos priežiūros įstaigoje metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Asmenys, kurie yra apsvaigę nuo marihuanos, būna labai linksmi, juokiasi be sustojimo, jų akys būna raudonos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sąmoningas, iš jo veiksmų visumos buvo galima spręsti, jog jis nėra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pažymėtina, jog liudytojos A. R. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi (liudytoja nuosekliai laikėsi pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūros Sveikatos priežiūros įstaigoje metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų). Byloje nenustatyta, jog liudytoją ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sietų asmeniniai tarpusavio santykiai, nenustatyta ir kitų aplinkybių, jog nurodyta liudytoja gali būti šališka ir suinteresuota palankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi. Liudytoja buvo įspėta dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, todėl, esant visoms nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti šios liudytojos parodymais.

Teismas, apibendrindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, kad inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, priešingai, nagrinėjamos bylos duomenys – Akto duomenys, kuriuose yra nurodyti išoriniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požymiai, nustatyti jo būklės vertinimo metu, liudytojos A. R., kurią teismas pripažino nesuinteresuota šios bylos baigtimi, parodymai – patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu, tiek medicininės apžiūros atlikimo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina nesant inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti E. (E.) S., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, bylos teiseną.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.