- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-83-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03007-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Larisas Šimanskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 2 646,59 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad:
1.1. 2021 m. rugpjūčio 16 d. 11.35 val. kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 226 km, (duomenys neskelbtini), įvykio eismo įvykis, kurio metu automobilio Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) blaivus vairuotojas K. B., važiuodamas Klaipėdos kryptimi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo ir neapvažiavo kelyje susidariusios kliūties, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir dėl priekyje įvykusio eismo įvykio antroje eismo juostoje sustojusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei antroje eismo juostoje sustojusį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dėl susidūrimo metu veikusių jėgų atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovintį automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sužalota tarp automobilių VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galo ir VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekio stovėjusi S. P..
1.2. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų apdraustoji S. P. nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo laikinai nedarbinga, jai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus sprendimais paskirta ir išmokėta 13 232,95 Eur ligos išmoka.
1.3. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28069-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, kuris Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu, patvirtintu Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, nutrauktas, kaltininką K. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiąja S. P.. Nutarime nurodyta, kad K. B. padarė neatsargų nusikaltimą, kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, atlygino jai padarytą žalą, todėl esant BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
1.4. Įvykio metu automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d. parengė ir išsiuntė atsakovui pretenziją Nr. (1.16E) DV_S-47609 prašydamas atlyginti 13 232,95 Eur patirtą žalą per 30 dienų nuo reikalavimo gavimo, tačiau atsakovas 2022 m. birželio 16 d. pranešimu apie draudimo išmoką informavo, kad paskaičiavo ir nusprendė sumažinti atlygintinos žalos dydį 20 procentų, t. y. iki 10 586,36 Eur (šią sumą ieškovas yra gavęs ir dėl to ginčo nėra). Atsisakymą atlyginti žalą visa apimtimi Atsakovas motyvavo neatsargiu nukentėjusios elgesiu ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28069-21 teikta specialisto išvada. Ieškovas, susipažinęs su 2022 m. gegužės 4 d. nutarimu ir 2022 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi, taip pat įvertinęs 2022 m. birželio 16 d. pranešime nurodytus žalos atlyginimo mažinimo motyvus, 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į Atsakovą su pakartotine pretenzija prašydamas atlyginti neatlygintą žalos dalį – 2 646,59 Eur. Atsakovas 2022 m. gruodžio 1 d. raštu „Dėl draudimo išmokos“ atsisakė atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį. Išmokėjus ligos išmoką Fondo biudžetas patyrė 13 232,95 Eur žalą. Žala patirta eismo įvykio metu, todėl reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo ieškovas pareiškė įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, t. y. atsakovui. 2022 m. gegužės 4 d. nutarime ir 2022 m. gegužės 5 d. teismo nutartyje konstatuota, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas – eismo intensyvumą, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsiradus kliūčiai antroje eismo juostoje dėl įvykusio eismo įvykio, nesumažino greičio, nesustojo ir neapvažiavo kelyje susidariusios kliūties, dėl ko atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir dėl priekyje įvykusio eismo įvykio staiga antroje eismo juostoje sustojusį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei antroje eismo juostoje sustojusį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dėl susidūrimo metu veikusių jėgų atsitrenkė į antroje eismo juostoje stovintį automobilį VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo tarpe tarp VW Golf ir VW Jetta buvusią S. P.. Dėl šių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų kilo padariniai – sutrikdyta nukentėjusios S. P. sveikata. Nei ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28069-21 priimtuose procesiniuose sprendimuose, nei atsakovo 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. atsakymuose ieškovui nėra nurodyta, kuo pasireiškė nukentėjusios didelis neatsargumas. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo automagistralės važiuojamojoje dalyje ir tai turėjo priežastinį ryšį su jos partrenkimu, neįrodo ir nepagrindžia nukentėjusios didelio neatsargumo. Transporto priemonės vairuotojui yra keliami didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl nepaisant to, jog kitas eismo dalyvis pažeidžia KET reikalavimus, tai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų. Pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį nėra. Atsakovas nepagrįstai sprendė dėl žalos mažinimo CK 6.282 straipsnio pagrindu, nes taikyti šią teisės normą ir jos pagrindu mažinti atlygintinos žalos dydį gali teismas.
1.5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė papildomai pažymėjo, kad atsakovas neturėjo teisės S. P. neatsargumo kvalifikuoti kaip didelio neatsargumo. Ieškovas neįpareigotas aiškintis, ar kiti asmenys buvo sužaloti. Ikiteisminiame tyrime klausimai specialistui suformuluoti neaiškiai, nelogiškai, pavyzdžiui, 3 klausimas. Ikiteisminiame tyrime būtent K. B. pažeidė daug Kelių eismo taisyklių punktų. Specialisto išvadoje įvertintas priežastinis ryšys yra techninio pobūdžio, nevertintas teisinis priežastinis ryšys. Bet kuris asmuo tokioje situacijoje būtų išlipęs iš automobilio jo apžiūrėti, todėl S. P. veiksmų negalima vertinti kaip didelio neatsargumo. S. P. jokių keleivio pareigų nepažeidė. Keleivio statusą asmuo turi iki tol, kol pasiekia suplanuotą kelionės tikslą, todėl S. P. nelaikytina pėsčiąja. S. P. išlipimas iš automobilio buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis – noru apžiūrėti jai patikėtą tarnybinį automobilį ir jam galimai padarytus apgadinimus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
2.1. Buvo apdraudęs transporto priemonės Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, todėl atsakovo atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį. Transporto priemonės valdytojo griežtoji civilinė atsakomybė neeliminuoja kitų eismo dalyvių pareigos elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nes galimybė remtis faktu, jog žalos nukentėjusiajam atsiradimą lėmė jo paties neatsargus ar tyčinis elgesys, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo gynybos būdas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus.
2.2. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28069-21 dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo atliktas objektų tyrimas ir gauta 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-377(21), kuria nustatyta, jog eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota S. P., sąlygojo automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. B. veiksmai – artėdamas prie įvykusio eismo įvykio vietos savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilius VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalodamas kelyje buvusią S. P., o S. P. (pėsčiosios) veiksmai – eismo įvykio metu buvo automagistralės važiuojamojoje dalyje – turėjo priežastinį ryšį su jos pačios partrenkimu. Teisės aktai nustato pareigą kelio važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui – ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. S. P. eismo įvykyje, kurio metu buvo sužalota, eisme dalyvavo kaip pėsčioji, jai taikytini konkretūs nurodymai, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, pvz., Kelių eismo taisyklių 9, 44, 45, 48.1., 48.2., 174.1. punktai.
2.3. Atsakovas, remdamasis žalos administravimo metu gautais duomenimis ir priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokos, vertino, jog pėsčiosios S. P. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su jos pačios partrenkimu ir sužalojimu, todėl atlygintinos žalos dydį mažino 20 proc. ir ieškovui atlygino 10 586,36 Eur. Ieškovo teikiami argumentai, jog K. B. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28069-21 priimtuose procesiniuose sprendimuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė nukentėjusios didelis neatsargumas, negali būti pagrindas vertinant eismo įvykio dalyvių veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Ikiteisminio tyrimo objektas niekuomet nebuvo nukentėjusios elgesio teisėtumas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas šiuo atveju nėra lemiamas, nesuvaržantis civilinę bylą nagrinėjančio teismo teisės kitaip vertinti eismo įvykio dalyvių veiksmus, nes įrodinėjimo dalykas civilinėje teisėje yra platesnis, atsižvelgiant į skirtingą baudžiamųjų ir civilinių įstatymų paskirtį bei teisinio reglamentavimo principus, kurie lemia netapačią tam tikrų teisės institutų ir sąvokų reikšmę baudžiamuosiuose ir civiliniuose santykiuose.
2.4. Atsakovas vertina, jog S. P. veiksmai buvusioje eismo įvykio situacijoje atitinka didelio neatsargumo sąvoką CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, kad eismo įvykio dalyvės S. P. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip iš dalies mažinančių transporto priemonės Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybę, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
2.5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, papildomai paaiškino, kad atsakovas draudimo išmoką mažino remdamasis teismų praktika, objektyvių kriterijų nėra. Dėl įvykio didesnė kaltė tenka transporto priemonės Volvo S60 vairuotojui, o toks atsakomybės paskirstymo santykis yra dažnas. S. P. turi gyvenimišką patirtį ir turėjo suprati, kad toks jos elgesys gali būti nesaugus. Tai, kad S. P. nebuvo bausta administracine tvarka, nereiškia, kad jos veiksmai buvo teisėti. S. P. buvo vienintelė sužalota, tai reiškia, kad kiti asmenys suprato, kaip reikia elgtis tokiu atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai S. P. jos sužalojimo metu traktuoja kaip keleivę. Įvertinęs byloje surinktus duomenimis, teismas konstatavo, kad S. P. jos sužalojimo metu buvo išlipusi iš automobilio ir buvo važiuojamojoje kelio dalyje, o tokios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu ji laikytina pėsčiąja, todėl jai taikytinos teisės aktuose numatytos pareigos pėstiesiems, o tokių pareigų nevykdymas ar nepakankamas vykdymas, gali būti vertinamas kaip neatsargumas ar didelis neatsargumas. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje ekspertas V. P. konstatavo, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio vairuotojo K. B. veiksmai, tačiau S. P. veiksmai – eismo įvykio metu buvimas automagistralės važiuojamojoje dalyje, taip pat turėjo priežastinį ryšį su jos partrenkimu, ir S. P. veiksmai turėjo įtakos padarinių atsiradimui. Teismas padarė išvadą, kad nukentėjusioji S. P., savo dideliu neatsargumu ir nerūpestingumu prisidėjo prie eismo įvykio kilimo ir jai atsiradusio sveikatos sužalojimo.
2.2. Teismas pažymėjo, kad konstatuojama mišri vairuotojo (žalą padariusiojo) ir pėsčiosios (nukentėjusiosios) kaltė. Tai sudaro pagrindą pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį mažinti priteisiamos žalos sumos dydį proporcingai žalą patyrusio asmens kaltės dydžiui. Pažymėjo, kad vairuotojo kaltė yra ženkliai didesnė nei pėsčiosios. Dėl šios priežasties teismas laikė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota S. P., laikytinas įvykusiu 80 procentų dėl vairuotojo K. B. kaltės ir 20 procentų dėl nukentėjusiosios S. P. kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
3. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nukentėjusios S. P. elgesį vertino kaip didelį neatsargumą ir dėl to nepagrįstai taikė CK 6.282 straipsnio nuostatas, leidžiančias teismui mažinti atlygintino žalos dydį. Ieškovo vertinimu teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo argumentais dėl atlygintinos žalos dydžio mažinimo vadovaujantis CK 6.281 straipsnio 1 dalimi.
3.2. Pažymėjo, kad žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai neįvertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia, jog vairuotojas K. B. turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę neprivažiuodamas po anksčiau įvykusio eismo įvykio sustojusių transporto priemonių, todėl būtent šio asmens veiksmai buvo pagrindine eismo įvykio, kurio metu nukentėjo apdraustoji S. P., kilimo priežastimi. Šio eismo įvykio pasekmė – sužalota valstybiniu socialiniu draudimu apdraustosios S. P. sveikata. Dėl šios priežasties ieškovo nukentėjusiai išmokėta socialinio draudimo išmoka (ligos išmoka), ieškovo nuomone, visiškai atlygintina atsakovo.
3.3. Ieškovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai pritarė atsakovo nuomonei, jog nukentėjusios didelis neatsargumas sąlygojo žalos kilimą jai. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo nukentėjusios S. P. elgesį buvusioje situacijoje vertinti kaip neprotingą ar pasižymintį išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusios sveikatai kilusios neigiamos pasekmės yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su pačios nukentėjusios elgesiu bei konstatavo mišrią vairuotojo (žalą padariusiojo) ir pėsčiosios (nukentėjusiosios) kaltę. Kadangi S. P. niekaip neįtakojo vairuotojo veiksmų, nes ne S. P. elgesys, tačiau vien tik didesnio pavojaus šaltinį valdžiusio asmens veiksmai nulėmė S. P. sužalojimą.
3.4. Ieškovo vertinu teismo sprendimo dalis dėl 20 proc. žalos neatlyginimo yra nemotyvuota. Atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą teisme iš esmės nepaaiškino ir nepagrindė, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasis nusprendė neatlyginti 20 procentų žalos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai argumentai:
4.1. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28069-21 dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo atliktas objektų tyrimas ir gauta 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-377(21), kuria nustatyta, jog eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota S. P., sąlygojo automobilio Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. B. veiksmai – artėdamas prie įvykusio eismo įvykio vietos savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) sužalodamas kelyje buvusią S. P., o S. P. (pėsčiosios) veiksmai – eismo įvykio metu buvo automagistralės važiuojamojoje dalyje – turėjo priežastinį ryšį su jos pačios partrenkimu. S. P. eismo įvykio metu eisme dalyvavo ne kaip transporto priemonės vairuotojas, o kaip pėstysis, jai taikytini konkretūs nurodymai, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams.
4.2. Pažymėjo, kad esamomis aplinkybėmis S. P. buvimas / stovėjimas kelio važiuojamojoje dalyje tarp automobilių, vertintinas kaip rizikingas, pakankamai aiškius, kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusios elgesys.
4.3. Nurodė, kad dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tai yra teismo prerogatyva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl skundžiamo teismo sprendimo (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios nukentėjusiam asmeniui ligos išmoką ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, regreso teisės į kaltąjį asmenį (jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką) apimties nagrinėjamas dviem aspektais: 1) ar regresiniam reikalavimui taikomos visiško nuostolių atlyginimo principas netaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų, reglamentuojančių žalos mažinimą atsižvelgiant į paties nukentėjusio elgesį, 2) kokia buvo paties nukentėjusiojo kaltė dėl žalos kilimo.
8. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; kt.).
9. Analogiška teismų praktika taikoma ir sprendžiant ginčus dėl Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPLSDĮ) 31 straipsnio nuostatų dėl gręžtinio reikalavimo teisės išreikalauti išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiga mokėti išmokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis NADPLSDĮ nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigą mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo išmokas. Nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra šių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Šie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis, įtvirtintomis CK 6.245 – 6.255 straipsniuose, pagal kuriuos sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).
10. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo argumentus, kad asmeniui dėl sveikatos sužalojimo padarytos žalos atveju galioja visiško nuostolių atlyginimo principas, todėl CK 6.282 straipsnio išimtis neturėjo būti taikoma.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas (draudikas), pasinaudodamas CK bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – ir TPVCAPD) įstatyme įtvirtintą teisę sumažinti ar apskritai atmesti Nukentėjusiojo žalos atlyginimą, bei atsižvelgdamas į CK 1.2, 1.5 bei CPK 4 straipsnius įtvirtintus principus, bei įvertinęs visus žalos byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą žalos išmokos dydį mažinti 20 proc. išmokant likusią 80 proc. išmoką.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu išmoka buvo sumažinta visiškai pagrįstai įvertinus ir pačios nukentėjusiosios elgesį. Remiantis byloje esančia ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-28069-21 nustatyta, kad dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. eismo įvykio kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, buvo atliktas objektų tyrimas ir gauta 2021 m. spalio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11K-377(21), kuria nustatyta, jog eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota S. P., sąlygojo automobilio Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. B. veiksmai – artėdamas prie įvykusio eismo įvykio vietos savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilius VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) sužalodamas kelyje buvusią S. P., o S. P. (pėsčiosios) veiksmai – eismo įvykio metu buvo automagistralės važiuojamojoje dalyje – turėjo priežastinį ryšį su jos pačios partrenkimu. Taigi, specialisto konstatuota ir nukentėjusiosios kaltė dėl eismo įvykio, kuri pagrįstai atsakovės ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip priežastis mažinti draudimo išmoką.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad S. P. nebuvo pėsčioji, jog ji buvo keleivė. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nukentėjusioji S. P. eismo įvykio metu eisme dalyvavo ne kaip transporto priemonės vairuotojas, o kaip pėsčioji (nors ieškovas kažkodėl šį faktą ignoruoja ir bando nuneigti), S. P. taikytini konkretūs nurodymai, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jai ir aplinkiniams. Nagrinėjamu aspektu ypatingai svarbu tai, kad 2021 m. spalio 27 d. d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto specialisto išvadoje Nr. 11K-377(21) konkrečiai konstatuota, kad „Techniniu požiūriu automobilio „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės (pėsčiosios) S. P. veiksmai, - eismo įvykio metu buvo automagistralės važiuojamojoje dalyje, - turėjo priežastinį ryšį su jos pačios partrenkimu.“. Dėl nurodomų aplinkybių nukentėjusioji laikytina pėsčiąja, o ne keleive.
14. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti apskritai atmestas.
15. TPVCAĮ 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog „Jeigu už padarytą žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai atsakingo už padarytą žalą asmens kaltei“.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, šalinantis didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę, gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškius ir kiekvienam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas. Dėl neatsargumo kvalifikavimo kaip didelio sprendžiama pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Konkretaus nurodymo, kaip asmuo turi elgtis konkrečioje situacijoje, kad jo elgesys būtų saugus jam ir aplinkiniams, nevykdymas yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ignoravo reikalavimus dėl saugaus ir atsargaus elgesio, todėl buvo labai neatsargus (LAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pėsčiosios S. P. buvimas tarp dviejų transporto priemonių antroje automagistralės juostoje, kai nėra tinkamai pastatyto avarinio ženklo, esant intensyviam eismo judėjimui, leidžia vertinti tokį elgesį kaip ypatingai rizikingą, pakankamai aiškius ir kiekvienam protingam, rūpestingam, atidžiam, apdairiam asmeniui suvokiamus atsargumo reikalavimus ignoruojantį nukentėjusiosios elgesį. Nukentėjusiojo asmens elgesys vertinamas kaip didelis neatsargumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuketėjusiosios 20 proc. kaltės proporciją. Nors ieškovė su nustatyta proporcija nesutinka, tačiau nei nukentėjusios dalinės kaltės dėl eismo įvykio, nei jos traktavimo keleive neįrodė, kitokios kaltės proporcijos paskaičiavimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nepateikė teismui vertinti.
18. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, tinkamai įvertino visas aukščiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą patvirtindamas atsakovo (Draudiko) priimtą sprendimą vairuotoją laikyti 80 proc. kaltu dėl kilusio eismo įvykio, atitinkamai sumažinant nukentėjusiajam mokėtiną sumą 20 proc. Toks kaltės dydžio nustatymas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką formuojama panašiose civilinėse bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023 konstatavo, kad ieškovė dėl didelio neatsargumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu, prisidėjo prie žalos jai atsiradimo. Dėl nurodytos priežasties teismas turėjo pagrindą sumažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą 30 proc. (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju dėl nukentėjusios kaltės suma sumažinta 20 proc. pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Apeliacinės instancijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, bei su jomis susijusią gausią apeliacinės instancijos teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
21. Šalys neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.