Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-837-1200/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-19
Bylos Nr.: e2-837-1200/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07418-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aušra Mazaliauskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „YURGA“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“
Advokatai: Vaidas Poplovuchinas, Evaldas Čerkesas

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai
2.6.33.1Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-837-1200/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07418-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 2.6.33.1; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Možeiko-Kodzis,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YURGA“ atstovui advokato padėjėjui Evaldui Čerkesui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YURGA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“ dėl neautorizuotais mokėjimais padarytų nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „YURGA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Paysera LT“ 35 200 Eur nuostolių, 2 026,50 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. jos vadovė gavo pranešimą, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, apsimetę atsakove UAB „Paysera LT“ sukčiai parašė tekstą, jog ieškovės mokėjimo sąskaita yra apribota, todėl prašoma atkurti paskyrą. Ieškovė, pagrįstai manydama, kad jos sąskaita yra apribota, paspaudė ant el. paštu atsiųstos nuorodos; tuomet atsidarė svetainė, identiška atsakovės svetainei, ir ieškovė į savo telefono numerį (duomenys neskelbtini) gavo SMS žinutę su tekstu „510456 – patvirtinimo kodas Paysera iOS 16.6 aplikacijoje“. Šį tekstą ieškovė suvedė atsidariusioje svetainėje. 2023 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienį) ieškovė telefonu susisiekė su Klientų aptarnavimo centru ir pateikė informaciją, kad neautorizavo jokių 2023 m. rugpjūčio 26 d. atliktų mokėjimų (9 mokėjimo pavedimai bendrai 35 200 Eur sumai). Susisiekus su atsakove, pastaroji paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. ieškovės gautas elektroninis laiškas buvo siųstas ne atsakovės, tačiau nežinomų asmenų, apsimetusių atsakove; ieškovei suvedus SMS žinute gautą kodą 510456, nežinomi asmenys pridėjo savo įrenginį „iPhone 11/88A290CA-7226-4615-B2EF-701BF9E0A5B8“ prie ieškovės Paysera paskyros; pridėję savo įrenginį jie galėjo ir atliko nurodytus mokėjimus. Ieškovė neginčija fakto, kad nežinomi asmenys galėjo pridėti įrenginį „iPhone 11/88A290CA-7226-4615-B2EF-701BF9E0A5B8“ prie jos Paysera paskyros, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė jai įstatymu nustatytų prievolių, tinkamai patvirtinti ginčijamus mokėjimus, dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė neteko 35 200 Eur. Atsakovė nėra pagrindusi saugesnio autentiškumo taikymo procedūros ginčijamoms mokėjimo operacijoms. Tai, kad galimai suklaidinę, prie ieškovės mokėjimo sąskaitos prisijungė nežinomi asmenys, neleidžia automatiškai konstatuoti, kad ginčijamos mokėjimo operacijos buvo tinkamai pasirašytos. Į bylą teikiama vaizdo medžiaga rodo, kad saugesnio autentiškumo tvirtinimo procedūros nėra taikomos taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) 2 straipsnio 56 punktas. Mokėjimo paslaugų gavėjui su slaptažodžiu prisijungus prie savo paskyros, tuomet suvedus gavėjo vardą pavardę, sąskaitos numerį, mokėjimo paskirtį ir mokėjimo sumą, tereikia tik paspausti mygtuką „patvirtinkite slinkdami“. Atsakovė nereikalauja suvesti slaptažodžio ar prisijungimo kodo, tačiau pagal saugesnio autentiškumo taikymo procedūrą, tą padaryti yra privaloma. Pagal Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį atsakovė turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą.

3. Nurodė, kad ginčijamos mokėjimo operacijos buvo atliktos iš Maroko, IP adresų (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė, tą pačią dieną prie Paysera paskyros jungėsi iš Lietuvos ir jai priklausančio IP adreso (duomenys neskelbtini). Pinigai iš ieškovės sąskaitos buvo pervesti iš Lietuvos finansų įstaigos, mokėjimą inicijavus Maroke, į banko sąskaitą, esančią Prancūzijos finansų įstaigoje. Be kita ko, visose ginčijamose mokėjimo operacijose, mokėjimo paskirtimi nurodyta – „Gold“ (liet. auksas). Ieškovė iki ginčijamų mokėjimo operacijų, niekada neatliko mokėjimų iš Maroko, taip pat niekada nebuvo atliekami mokėjimai į Prancūziją bei mokėjimai su paskirtimi „Gold“; sąskaita išimtinai buvo naudojama atlyginimams sumokėti. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi netinkamai teikė paslaugas, nes nepastebėjo įtartinų veiksmų ieškovės sąskaitoje ir nepatikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kas būtų leidę išvengti nuostolių.

4. Ieškovės vertinimu, dėl atsakovės veiksmų pažeidus Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šalių sudarytos Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams (toliau – Sutartis) 1.5 papunktį, taip pat netinkamai vykdžius PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytus įpareigojimus, ieškovė patyrė 35 200 Eur nuostolių. Iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. ieškovės pateikto reikalavimo grąžinti neautorizuotų mokėjimo sumą dienos, iki ieškinio pateikimo dienos – 2 026,50 Eur.

5. Dublike papildomai pažymėjo, kad tretieji asmenys (sukčiai) laiške apsimetė atsakove, naudojo atsakovės logotipą bei pavadinimą, kurie suklaidino ieškovę ir sudarė įspūdį, kad laiškas siųstas būtent atsakovės. Nesutinka su atsakovės pozicija, neva ieškovė, vykdydama internetinių sukčių instrukcijas, tikslingai suteikė atskiras atsiskaitomosios sąskaitos administravimo ir pavedimų vykdymo teises, nes iš ieškovės pusės jokie atskiri veiksmai administruoti atsiskaitomąją sąskaitą suteikti nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės taikomos apsaugos priemonės mokėjimams autorizuoti per Paysera mobiliąją aplikaciją, neatitinka Mokėjimų įstatymo ir Sutarties nuostatų; atsakovė netaikė saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros inicijuojant nuotolinę elektroninę mokėjimo operaciją. Ieškovės prie ieškinio pridėtoje vaizdo medžiagoje vaizduojami žingsniai, kaip atliekama nuotolinė elektroninė mokėjimo operacija, o konkrečiai tarptautinis mokėjimo pavedimas. Iš pateiktos vaizdo medžiagos akivaizdu, kad atsakovė nereikalauja, jog elektroninei mokėjimo operacijai įvykdyti būtų taikoma saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra, kuri pagal Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį bei Sutarties 1.5 papunktį yra privaloma. Užtenka prisijungti prie sąskaitos suvedus kodą ir nurodyti: 1) pinigų gavėją, 2) pinigų sumą, 3) gavėjo sąskaitą ir 4) mokėjimo paskirtį bei patvirtinti mokėjimą paspaudus mygtuką „patvirtinkite slinkdami“. Mokėjimų įstatymas bei Sutartis yra nustatę prievolę (ne teisę) taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą ir inicijuojant kiekvieną atskirą elektroninę mokėjimo operaciją. Nors atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad jungiantis prie sistemos nauju telefonu reikalaujama trijų lygių autentifikacija, tačiau nepateikia argumentų, kodėl saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra netaikoma atliekant nuotolinę elektroninę mokėjimo operaciją. Ieškovė nesutinka ir su atsakovės argumentais, kad mokėjimo operacijos neatitiko PPTFPĮ nuostatų. Akcentuoja, kad iš ieškovės sąskaitos 2023 m. rugpjūčio 26 d. tretieji asmenys kelių susijusių mokėjimo operacijų metu išėmė (pervedė) 32 500 Eur, todėl įvertinus PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 dalies 2 punkto nuostatas, atsakovė turėjo prievolę patikrinti kliento tapatybę, net ir tuomet, jeigu ieškovės tapatybė buvo ankščiau nustatyta ir tam užteko vien tiktai fakto, jog kelios susijusios mokėjimo operacijos viršija 15 000 Eur. Tačiau atsakovė šios įstatymu nustatytos prievolės nevykdė. Atsakovės pozicija neturint pareigos atlyginti patirtus nuostolius, nes ieškovė savo veiksmais davė sutikimus sukčiams prijungti naują įrenginį, iš kurio buvo atliktos mokėjimo operacijos, neatitinka Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatų. Įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs, kad neautorizuotų mokėjimo operacijų nuostoliai tenka mokėtojui tik tuo atveju, jeigu minėtas subjektas buvo nesąžiningas. Šiuo atveju ieškovės nesąžiningumo nebuvo, todėl visi nuostoliai patirti dėl neautorizuotų mokėjimų, o konkrečiai mokėjimų, kuriems nebuvo taikytos saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros, privalo būti kompensuoti atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, vadovė J. L., palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Akcentavo, kad tik pastebėjusi operacijas susisiekė su atsakove; atsižvelgiant į tai, kad įvykdyti tarptautiniai mokėjimai, tikėjosi būsiant galimybei juos sustabdyti. Patvirtino paspaudusi elektroniniame laiške gautą nuorodą ir suvedusi atsiųstą kodą, tačiau jokių mokėjimų neatlikusi ir netvirtinusi.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Evaldas Čerkesas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovė nepatvirtino nežinomų asmenų atliktų mokėjimų, nors apgauta suteikė galimybę prisijungti prie sąskaitos. Tačiau pagal Mokėjimų įstatymą turėjo būti taikomas saugesnis autentiškumas, ne tik prisijungiant, bet ir atliekant antrą žingsnį – kiekvieną mokėjimą. Mokėjimai nebuvo papildomai patvirtinti nei slaptažodžiu, nei kodu, nei biometriniais duomenimis. Ieškovė nebuvo informuojama notifikaciniais pranešimais. Nuostoliai atsirado ne dėl ieškovės aktyvių veiksmų, o dėl atsakovės pareigų nesilaikymo. Taip pat nėra ir ieškovės nesąžiningumo įrodymų.

Atsiliepimas

8. Atsakovė UAB „Paysera LT“ pateiktame atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad ieškovė būdama ypatingai neatsargi neįsitikino, ar jos paskyra iš tiesų yra apribota, paspaudė ant el. paštu atsiųstos nuorodos. Atsakovė pateikė įvykių chronologiją 2023 m. rugpjūčio 26 d.: 1) 15:38:18 – internetiniai sukčiai su ieškovės duomenimis inicijuoja prisijungimą prie ieškovės paskyros iš IP (duomenys neskelbtini) (ma), iPhone 11 iOS16.6. Kadangi prisijungta su iki šiol ieškovės nenaudotu įrenginiu bei iš naujo IP adreso, internetiniai sukčiai jokių veiksmų paskyroje atlikti negali, todėl inicijavo naujo įrenginio pridėjimą; 2) 15:39:45 – ieškovė prisijungė prie Paysera programėles iš savo IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max iOS16.3.1; 3) 15:39:47 – ieškovė savo Paysera programėlėje mato pranešimą / prašymą, kad bandoma jungtis prie paskyros iš naujo įrenginio ir prašoma patvirtinti naują įrenginį; 4) ieškovė iš IP: (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max iOS16.3.1, patvirtino, taip suteikiant galimybę naujam asmeniui (kaip vėliau paaiškėjo – internetiniam sukčiui) valdyti ieškovės paskyrą, leisdama jungtis iš naujo įrenginio iPhone 11; 5) 15:40:18 – ieškovė prisijungia prie Paysera programėles iš savo IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max; 6) 15:42:06 telefono numeriu (duomenys neskelbtini) išsiųsta žinutė, kurios patvirtinimo kodą ieškovė atskleidė asmenims naudojantiems IPHONE 11. Text: 510456 – patvirtinimo kodas Paysera iOS 16.6 aplikacijoje; 7) nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. 17:32:54 iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. 12:38 – iš ieškovės naujai patvirtinto įrenginio buvo pasirašyti ir įvykdyti 10 pervedimų iš IP ((duomenys neskelbtini)), ((duomenys neskelbtini)) ir IP ((duomenys neskelbtini)); 8) 2023 m. rugpjūčio 28 d. 15:08:30 – ieškovė prisijungė prie Paysera programėles iš IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max; 9) 2023 m. rugpjūčio 28 d. 15:12 ieškovė susisiekė telefonu su atsakovės klientų aptarnavimo centru ir pateikė informaciją apie atliktus pervedimus. Atsakovė nedelsdama ėmėsi visų priemonių ieškovės lėšų apsaugojimui: užsakė pervedimų atšaukimus, įrenginio blokavimą, slaptažodžio pakeitimo iniciavimą; 10) 2023 m. rugpjūčio 28 d. 15:32 konsultantė susisiekė su ieškove pakartotinai patikslinti informaciją ar ieškovė nėra gavusi jokių el. laiškų tariamai iš Paysera, nėra prisijungusi per nuorodą. Ieškovė patikino, kad tokių laiškų neatidarinėjo, nieko nespaudė. (Šią aplinkybę ieškovė paneigė pateiktame ieškinyje, tuo patvirtindama, kad tyčia nuslėpė svarbią informaciją, ir savalaikiai jos neatskleidė); 11) 2023 m. rugpjūčio 30 d. 17:40 ieškovė susisiekė su atsakovės aptarnavimo centru pasitikslinti ar gautas elektroninis laiškas iš Paysera noreply yra siųstas Paysera. Ieškovei buvo patikinta, kad laiškas yra išsiųstas ne Paysera.

10. Taigi, atsakovė, sužinojusi apie nusikalstamu būdu vykdomą ataką prieš ieškovę ir siekdama padėti ieškovei nepapulti į nusikalstamu būdu vykdomos atakos pinkles bei sumažinti jau patirtos žalos galimus padarinius ėmėsi veiksmų, kad apsaugotų ieškovės lėšas, esančias Paysera sąskaitose bei užkirstų kelią tolesniems trečiųjų asmenų neteisėtiems veiksmams su iš ieškovės Paysera sąskaitos jau išvestomis lėšomis:

11. Pažymėjo, kad ieškovės vadovė – J. L., spaudoje yra pripažinusi, kad internetinių sukčių atakas yra patyrusi ir anksčiau; pažymėjusi esanti labai atsargi, baigusi ne vienus kursus. Tačiau paspaudusi ant atsiųstos nuorodos ieškovė nekreipė dėmesio, kad internetinis svetainės adresas nepriklauso Payserai; vykdydama internetinių sukčių instrukcijas ieškovė perdavė pastariesiems prisijungimo prie savo sąskaitos teises, suteikdama sukčiams visas sąskaitos administravimo, bei pavedimų vykdymo teises, kuriomis pasinaudodami sukčiai atliko 9 pavedimus 35 200 Eur sumai.

12. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje video medžiagoje vaizduojamas pakartotinis jungimasis prie Paysera app programėlės. Pirmą kartą jungiantis prie sistemos nauju telefonu reikalaujama trijų lygių autentifikacija: 1) registruoto telefono numerio ir slaptažodžio įvedimas; 2) sistemoje registruoto elektroninio laiško patvirtinimas; 3) atsiųstame elektroniniame laiške nurodoma pagrindinė informacija apie naujai jungiamą telefoną: IP adresas, Miestas, Šalis, Telefono modelis, naudojama operacinė sistema. Klientui siunčiamame elektroniniame laiške nurodomos kelios opcijos – esant įsitikinus, kad tai vartotojo telefonas – siūloma patvirtinti įrenginį, tuo atveju, jei šiuos veiksmus atlieka ne Klientas, jam pasiūloma prisijungus prie paskyros pasikeisti slaptažodį, ir paspaudus nuorodą, blokuoti įrenginį nuo tolimesnių autentifikacijos bandymų; 4) sistemoje registruoto telefono patvirtinimas, suvedant SMS žinute gautą kodą.

13. Nurodė, kad ieškovės mokėjimo operacijos neatitiko PPTFPĮ nuostatų, kadangi nei vienam gavėjui nebuvo pervesta daugiau nei 15 000 Eur, o pačios ieškovės asmenybė buvo nustatyta tinkamai. Pažymėjo, kad Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje numatytos mokėjimo paslaugų vartotojo pareigos, susijusios su mokėjimo priemonėmis ir personalizuotais saugumo duomenimis; pagal Sutartį klientui naudojantis Paysera paslaugomis draudžiama atskleisti slaptažodžius ir kitokius Mokėjimo priemonių personalizuotus saugumo požymius tretiesiems asmenims ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis kliento vardu. Klientui nesilaikius įsipareigojimo pripažįstama, kad prie Paskyra prisijungiama ir atitinkamomis Paysera paslaugomis naudojamasi kliento vardu. Klientas tokiu atveju pilna apimtimi prisiima dėl to patirtus nuostolius bei įsipareigoja atlyginti kitų asmenų nuostolius, jei jie buvo patirti dėl kliento nurodytų veiksmų ar neveikimo. Atsakovė nustatė, kad ieškovė savo aktyviais veiksmais davė sutikimus sukčiams prijungti naują įrenginį, iš kurio buvo atliktos mokėjimo operacijos: pirma, įrenginyje iPhone 14 Pro Max duotas sutikimas prijungti naują įrenginį; antra, telefono numeriu (duomenys neskelbtini) gauto kodo 510456 atskleidimas tretiesiems asmenims, po kurio naujas įrenginys buvo galutinai patvirtintas. Jeigu ieškovė nebūtų dviem aktyviais savo veiksmais suteikusi prieigos trečiųjų asmenų įrenginį prijungti prie įmonės paskyros, ieškinyje minimi nuostoliai nebūtų kilę.

14. Triplike nurodė, kad ieškovė duomenis sukčiams perdavė ne atsakovei priklausančiame puslapyje. Pati ieškovė patvirtino, kad perdavė iš atsakovės SMS žinute gautą kodą, taip suteikdama galimybę kitam asmeniui valdyti ieškovės paskyrą jungiantis iš naujo įrenginio iPhone 11. Akcentuoja, kad ieškovė teigdama, kad tretieji asmenys panaudojo SIM kortelės sukeitimą / dubliavimą (angl. SIM swap), nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, ar įrodymų, kad SIM kortelės duomenų vagystės kreipėsi į policiją. Atsakomybė už asmeninių duomenų praradimą tenka ieškovei. Pažymėjo, kad pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 56 dalį saugesnis autentiškumo patvirtinimas – autentiškumo patvirtinimas, kai saugiai naudojami bent du žinojimo (tai, ką žino tik mokėjimo paslaugų vartotojas), turėjimo (tai, ką turi tik mokėjimo paslaugų vartotojas) ir būdingumo (tai, kas būdinga tik mokėjimo paslaugų vartotojui) kategorijas skirstomi elementai. Autorizuojant mokėjimus atsakovė naudojo du elementus: žinojimo – prisijungimo slaptažodis, ir turėjimo – aplikacija instaliuota į ieškovės mobilaus ryšio telefoną. Ieškovė savo aktyviais veiksmais, perduodama šiuos du elementus tretiesiems asmenims, sudarė galimybę jiems pasinaudoti ieškovės lėšomis. Akcentavo, kad šalys taip pat yra sutarusios, kad Paysera programėlė yra mokėjimo priemonė, klientas privalo rūpintis mobilaus įrenginio, kuriame yra įdiegta programėlė, saugumu, nepalikti įjungtos Paysera programėlės, neperduoti ar nepalikti kitam asmeniui prieinamose vietose slaptažodžių. Jeigu ieškovė nebūtų savo aktyviais veiksmais suteikusi prieigos trečiųjų asmenų įrenginiui prisijungti prie įmonės paskyros, ieškinyje minimi nuostoliai nebūtų kilę.

Atsiliepimas

15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pati ieškovė dėl didelio aplaidumo, neatsargumo savo aktyviais veiksmais leido prisijungti kitiems asmenims – perdavė žinojimo ir turėjimo elementus. Sutartis su ieškove sudaryta standartinėmis sąlygomis, susitarta nepalikti įjungtos programėlės, neperduoti slaptažodžių. Atstovo vertinimu, ginčo situacijoje net ir dvigubai autentifikavus būtų buvę tas pats, nes sukčiai turėjo ieškovės suteiktas teises. Atsakovė taiko dvigubą saugesnį autentiškumą prisijungiant prie sąskaitos, telefonu atliekamiems pavedimams braukiant patvirtinimo mygtuką papildomas slaptažodis nereikalaujamas, nes preziumuojama, kad operacija atliekama iš karto po prisijungimo. Akcentavo, kad pavedimai ES viduje nelaikomi tarptautiniais. Baigiamojoje kalboje išreiškė prašymą dėl pačios ieškovės neatsargumo 80 proc. mažinti nuostolius.

16. Lietuvos Bankas pateikė išvadą dėl klausimų, susijusių su mokėjimo paslaugas bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo. Dėl mokėjimo operacijų autorizuotumo pažymėjo, kad pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas, mokėtojui nurodžius, kad mokėjimo operacijų neautorizavo, pareiga įrodyti, kad mokėjimo operacijos buvo tinkamai autorizuotos, kyla būtent mokėjimo paslaugų teikėjui. Tuo atveju, jei mokėjimo operacija ginčijama, kaip galėjusi būti įvykdyta sukčiams ir (arba) dėl sukčiavimo veiksmų (t. y. tais atvejais, kai ginčijamos tiek pačios mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimo procedūros (jų tinkamas įvykdymas), tiek kitos mokėjimo operacijos įvykdymo aplinkybės), pagal Lietuvos banko Sukčiavimo prevencijos gairių, patvirtintų Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komiteto 2024 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. V 2024/(1.160.E-9004)-441-16), (toliau – Gairės) 77 punktą pirmiausia taip pat turėtų būti nustatoma, ar ginčijama mokėjimo operacija laikytina autorizuota, t. y., ar ginčijama mokėjimo operacija: 1) patvirtinta tokiu būdu, kaip šalys yra sutarusios patvirtinti pateiktus mokėjimo nurodymus sudarytoje sutartyje (objektyvusis elementas); 2) buvo atlikta su mokėjimo paslaugų vartotojo žinia ir sutikimu, t. y. ar buvo mokėjimo paslaugų vartotojo valia atlikti atitinkamą mokėjimo operaciją (subjektyvusis elementas). Įvertinus Mokėjimų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies, 34 straipsnio nuostatas, Gairių 79, 80 punktų nuostatas, dėl subjektyvaus mokėjimo operacijos autorizavimo elemento nebuvimo, tokios mokėjimo operacijos laikytinos neautorizuotomis.

17. Dėl atsakomybės už mokėjimo operacijas pažymima, kad pripažinus ginčijamą mokėjimo operaciją autorizuota, nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas bendraisiais civilinės atsakomybės taikymo pagrindais (Gairių 82 punktas). Neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju mokėjimo operacijos sumos (nuostolių) grąžinimo mokėjimo paslaugų vartotojui klausimas sprendžiamas vertinant, kam kyla atsakomybė už neautorizuotas mokėjimo operacijas: mokėjimo paslaugų teikėjui (Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio tvarka) ar mokėtojui (Mokėjimų įstatymo 39 straipsnio tvarka).

18. Dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo pažymėjo, kad finansų įstaigos privalo vykdyti prevencijos reikalavimus, kaip tai nustatyta PPTFPĮ. Nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę, finansų įstaigos visais atvejais turi patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, bei jas nustačius, taikyti papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, numatytas PPTFPĮ 14 straipsnyje. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimą, nedetalizuoja ir nenustato konkretaus ir baigtinio veiksmų, kuriais finansų įstaigos turėtų įgyvendinti PPTFPĮ joms nustatytas pareigas, sąrašo. Pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2024 konstatavo, kad PPTFPĮ nustatytos priemonės skirtos finansų įstaigos ir jos kliento santykiams reglamentuoti tik tiek, kiek tai susiję su PPTFPĮ įtvirtintų finansų įstaigos kontrolės priemonių kliento atžvilgiu vykdymu, tačiau nereglamentuoja finansų įstaigos ir kliento tarpusavio santykio kita nei įstatymo nustatyta apimtimi, todėl nepakankama finansų įstaigos vykdoma kliento operacijų ar sandorių kontrolė PPTFPĮ kontekste negali lemti finansų įstaigos atsakomybės klientui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

19. Byloje esantys įrodymai, viešai prieinami duomenys patvirtina ir tarp šalių ginčo nekyla, kad atsakovė – „Paysera LT“, UAB yra licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, veikianti pagal Lietuvos banko 2012 m. rugsėjo 27 d. išduotą neribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, teikianti elektroninių atsiskaitymų, vietinių ir tarptautinių pinigų pervedimų, valiutos konvertavimo ir įmokų surinkimo paslaugas. Ieškovė „YURGA“, UAB ir atsakovė yra sudariusios sutartis, kurių pagrindu ieškovė naudojasi atsakovės teikiamomis elektroninių atsiskaitymų, vietinių ir tarptautinių pinigų pervedimų, valiutos konvertavimo ir įmokų surinkimo paslaugomis (pateikta Bendroji mokėjimo paslaugų sutartis verslo klientams).

20. Nustatyta, kad ieškovės vadovė, į el. paštą (duomenys neskelbtini), ketvirtadienį 2023 m. rugpjūčio 24 d., gavusi pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovės „Paysera paskyra buvo laikinai ribojama dėl saugumo sumetimų. Norėdami atkurti paskyros prieigą, prašome laikytis šių nurodymų: atkurti paskyrą. Prašome nedelsdami atlikti žemiau nurodytus veiksmus, kad galėtume užtikrinti jūsų paskyros saugumą ir suteikti prieigą prie Paysera paskyros“ (el. b. t. 1, b. l. 9, 134–135); ieškovė 2023 m. rugpjūčio 26 d. (šeštadienį) paspaudė el. paštu atsiųstą nuorodą.

21. Pagal atsakovės kaip mokėjimo paslaugos teikėjos pateiktus duomenis, ieškovės pateiktus duomenis, 2024 m. rugsėjo 7 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-34256-23 turinį, nustatyta tokia įvykių seka:

22.1 2023 m. rugpjūčio 26 d. 15:38:18 – internetiniai sukčiai su ieškovės duomenimis inicijuoja prisijungimą prie ieškovės paskyros iš IP (duomenys neskelbtini) (ma), iPhone 11 iOS16.6. Kadangi prisijungta su iki šiol ieškovės nenaudotu įrenginiu bei iš naujo IP adreso, internetiniai sukčiai jokių veiksmų paskyroje atlikti negali, todėl inicijavo naujo įrenginio pridėjimą;

22.2. 2023 m. rugpjūčio 26 d. 15:39:45 – ieškovė prisijungė prie Paysera programėles iš savo IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max iOS16.3.1;

22.3. 2023 m. rugpjūčio 26 d. 15:39:47 – ieškovė savo Paysera programėlėje mato pranešimą / prašymą, kad bandoma jungtis prie paskyros iš naujo įrenginio ir prašoma patvirtinti naują įrenginį;

22.4. 2023 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė iš IP: (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max iOS16.3.1, patvirtino, taip suteikiant galimybę naujam asmeniui (kaip vėliau paaiškėjo – internetiniam sukčiui) valdyti ieškovės paskyrą, leisdama jungtis iš naujo įrenginio iPhone 11;

22.5. 2023 m. rugpjūčio 26 d. 15:40:18 – ieškovė prisijungia prie Paysera programėles iš savo IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max;

22.6. 2023 m. rugpjūčio 26 d. 15:42:06 ieškovei telefono numeriu (duomenys neskelbtini) atsiųsta žinutė, kurioje pateiktą patvirtinimo kodą ieškovė atskleidė asmenims naudojantiems Iphone 11. Text: 510456 – patvirtinimo kodas Paysera iOS 16.6 aplikacijoje;

22.7. 2023 m. rugpjūčio 26 d. nuo 17:32:54 iki 18:25 – iš ieškovės naujai patvirtinto įrenginio iPhone 11/88A290 CA-7226-4615-B2EF-701BF9E0A5B8 buvo pasirašyti ir įvykdyti 9 pervedimai iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini):

22.7.1 pavedimo Nr. 648543175, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:34:23, IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas N. S., suma – 100 Eur, mokėjimo paskirtis – purchase;

22.7.2 pavedimo Nr. 648543935, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:39:10 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas N. S., suma – 4 900 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.3 pavedimo Nr. 648544330, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:42:07 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas R. B. M. B., suma – 5 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.4 pavedimo Nr. 648544656, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:45:02 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas M. E. N., suma – 5 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.5 pavedimo Nr. 648545309, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:51:03 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas Z. Y. A. Z., suma – 5 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.6 pavedimo Nr. 648545997, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 17:57:00 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas N. S., suma – 5 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.7 pavedimo Nr. 648546925, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 18:04:13 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas B. S., suma – 5 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.8 pavedimo Nr. 648548077, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 18:14:08 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas N. M., suma – 4 000 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD;

22.7.9 pavedimo Nr. 648549418, 2026 m. rugpjūčio 26 d. 18:25:52 IP (duomenys neskelbtini) (ma); gavėjas G. S. L., suma – 1 200 Eur mokėjimo paskirtis – GOLD.

22.2. 2023 m. rugpjūčio 28 d. 15:08:30 – ieškovė prisijungė prie Paysera programėles iš IP (duomenys neskelbtini) (lt), įrenginys iPhone 14 Pro Max;

22.3. 2023 m. rugpjūčio 28 d. 15:12 ieškovė susisiekė telefonu su atsakovės klientų aptarnavimo centru ir pateikė informaciją apie atliktus pervedimus. Konsultantė informavo apie atliekamus veiksmus, užsakomus pervedimų atšaukimus, įrenginio blokavimą, slaptažodžio pakeitimo inicijavimą.

22. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti dėl atliktų mokėjimų patirtus nuostolius iš atsakovės, kaip mokėjimo paslaugų teikėjos, netaikiusios saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros atliekant nuotolines elektronines mokėjimo operacijas bei tinkamai nevykdžiusios PPTFPĮ reglamentuotos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo pareigos; tai, kad galimai suklaidinę prie ieškovės mokėjimo sąskaitos prisijungė nežinomi asmenys, neleidžia automatiškai konstatuoti, kad ginčijamos mokėjimo operacijos buvo tinkamai pasirašytos. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka teigdama, kad savo pareigas įvykdė tinkamai, jeigu ieškovė nebūtų savo aktyviais veiksmais suteikusi prieigos trečiųjų asmenų įrenginiui prie įmonės paskyros, ieškinyje minimi nuostoliai nebūtų kilę.

23. Ieškovė, prašanti žalos (nuostolių) atlyginimo, turi įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į šalis siejančių santykių specifiką, todėl aktualu ir tai, kad pagal Mokėjimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai trikdžiai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos trūkumai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių Mokėjimų įstatymo 34 straipsnyje nustatytų pareigų. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir atitinkamais atvejais mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjas turi pateikti įrodymų, kuriais patvirtinamas mokėtojo sukčiavimas arba didelis neatsargumas.

24. Taigi mokėtojui nurodžius, kad mokėjimo operacijų neautorizavo, pareiga įrodyti, kad mokėjimo operacijos buvo tinkamai autorizuotos, kyla būtent mokėjimo paslaugų teikėjui – šiuo atveju atsakovei.

25. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad autentiškumo patvirtinimas – tai procedūra, kuria mokėjimo paslaugų teikėjas tikrina mokėjimo paslaugų vartotojo tapatybę arba mokėjimo priemonės, įskaitant jos personalizuotus saugumo duomenis, naudojimo teisėtumą. Pagal minėto straipsnio 56 dalį – saugesnis autentiškumo patvirtinimas – tai autentiškumo patvirtinimas, kai saugiai naudojami bent du į žinojimo (tai, ką žino tik mokėjimo paslaugų vartotojas), turėjimo (tai, ką turi tik mokėjimo paslaugų vartotojas) ir būdingumo (tai, kas būdinga tik mokėjimo paslaugų vartotojui) kategorijas skirstomi elementai, o pažeidus vieną elementą neturi sumažėti kitų elementų patikimumas.

26. Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą įvykdyti mokėjimo operaciją. Vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 29 straipsnio 1 punktu, mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją davimo sąlygos ir tvarka turi būti aptartos mokėtojo ir jo mokėjimo paslaugų teikėjo sudaromoje bendrojoje mokėjimo paslaugų teikimo sutartyje.

27. Jeigu mokėtojo sutikimo įvykdyti mokėjimo operaciją nėra, laikoma, kad mokėjimo operacija yra neautorizuota (Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

28. Šalių sudarytos Sutarties 1.5 papunktyje įtvirtintos iš esmės analogiškos sąvokos: kad saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra (angl. strong customer authentication) – fizinio arba juridinio asmens tapatybės patvirtinimo procedūra, grindžiama naudojimu dviejų arba daugiau elementų, kurie skirstomi į žinojimo (pavyzdžiui, nuolatinis slaptažodis, kodas, asmens identifikavimo numeris), turėjimo (pavyzdžiui, laikmena (angl. token), lustinė kortelė (angl. smart card), mobilusis telefonas) ir būdingumo (pavyzdžiui, biometriniai duomenys, tokie kaip pirštų atspaudai) kategorijas ir yra vienas su kitu nesusiję, nes vieną iš jų pažeidus nesumažėja kitų patikimumas. Ši procedūra taikoma, kai Klientas internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos, inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją ir nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimo atliekant mokėjimą ar kitokio piktnaudžiavimo rizika.

29. Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas privalo taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą, kai mokėtojas: 1) internetu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos; 2) inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją; 3) nuotolinio ryšio priemone vykdo bet kokį veiksmą, kuris gali būti susijęs su sukčiavimo atliekant mokėjimą ar kitokio piktnaudžiavimo rizika. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai inicijuojama nuotolinė mokėjimo operacija, mokėjimo paslaugų teikėjai turi taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą, kuri užtikrintų dinamišką kiekvienos mokėjimo operacijos susiejimą su konkrečia suma ir konkrečiu gavėju. Mokėjimo įstatymo 2 straipsnio 42 punkte įtvirtinta, kad nuotolinė mokėjimo operacija – mokėjimo operacija, inicijuojama internetu arba kitokiu nuotoliniu ryšiu.

30. Iš ikiteisminio tyrimo metu ieškovės vadovės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad prie savo įmonės Paysera paskyros ji jungiasi su elektroninio pašto adresu bei slaptažodžiu, po ko jai atsiunčiamas skaitmenų kodas, kurį ji turi patvirtinti savo mobilaus ryšio telefonu. Prie paskyros ji jungiasi tik savo asmeniniu telefonu, bei asmeniniu kompiuteriu. Prie paskyros priėjimą turi tik ji, daugiau įmonės sąskaitomis niekas nesinaudoja. Daugiau ar kitokių prisijungimo būdų prie minėtos sąskaitos nėra. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ieškovė neginčija, kad elektroniniu paštu gavusi, kaip maniusi, atsakovės siųstą laišką dėl paskyros ribojimo, su aktyvia nuoroda, kurią paspaudusi ieškovė tikėjosi atkurti paskyrą, tačiau tokiu būdu leido prie paskyros prisijungti nežinomiems asmenims, taip pat perdavė jiems iš atsakovės gautą prisijungimo patvirtinimo kodą. Taigi byloje nekyla ginčas, kad ieškovė, būdama suklaidinta (nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad ieškovės gautame laiške nurodomi atsakovės Paysera rekvizitai vizualiai klaidinančiai panašūs į atsakovės), perduodama atsakovės atsiųstą skaitmenų kodą nežinomiems asmenims, tokiu būdu suteikė galimybę prisijungti prie jos Paysera paskyros (sąskaitos).

31. Atsakovė teisi, šalių sudarytoje sutartyje yra įtvirtintos nuostatos, klientui draudžiančios atskleisti slaptažodžius ir kitokius mokėjimo priemonių personalizuotus saugumo požymius tretiesiems asmenims ir leisti kitiems asmenims naudotis paslaugomis kliento vardu (Sutarties 9.1.17, 14.4 papunkčiai). Jei klientas nesilaikė šio įsipareigojimo ir (arba) galėjo, bet neužkirto tam kelio ir (arba) tokius veiksmus atliko tyčia ar dėl didelio savo neatsargumo, pripažįstama, kad prie paskyros prisijungiama ir atitinkamomis Paysera paslaugomis naudojamasi kliento vardu. Klientas tokiu atveju pilna apimtimi prisiima dėl to patirtus nuostolius bei įsipareigoja atlyginti kitų asmenų nuostolius, jei jie buvo patirti dėl kliento nurodytų veiksmų ar neveikimo (Sutarties 14.4 papunktis). Sutarties 14.7 papunktyje numatyta, kad klientas yra visiškai atsakingas už savo elektroninio pašto prisijungimo bei kitų jo naudojamų priemonių ir prisijungimų prie jų slaptažodžių apsaugą. Slaptažodžiai yra slapta informacija, už kurios atskleidimą ir už visas operacijas, atliktas suvedus atitinkamai paskyrai ar kitai mokėjimo priemonei taikomą kliento slaptažodį, atsakingas pats klientas.

32. Kita vertus, Lietuvos Banko išvadoje nurodyta, kad mokėjimo paslaugų vartotojo tapatybės pasisavinimas gali pasireikšti tokiais atvejais, kai trečioji šalis perima ir (arba) susikuria naują mokėjimo priemonę ir (arba) jos personalizuotus saugumo duomenis mokėjimo paslaugų vartotojo vardu. Pavyzdžiui, sukčiai įsidiegia mokėjimo paslaugų teikėjo programėlę savo galiniame įrenginyje ir socialinės inžinerijos pagalba įtikina mokėjimo paslaugų vartotoją ją aktyvuoti.

33. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šiuo atveju taip ir įvyko – nežinomų asmenų suklaidinta ieškovė suteikė jiems prieigą prie savo paskyros (sąskaitos).

34. Gairių 79 punkte aptariamas pavyzdys, kai mokėjimo operacija, kuri, kaip nustatoma, nors formaliai ir atitinka šalių sutartą sutikimo mokėjimo operacijai davimo formą ir tvarką (objektyvųjį mokėjimo operacijos autorizavimo elementą), tačiau realiai yra patvirtinta mokėjimo paslaugų vartotojo vardu sukurta nauja tapatybės patvirtinimo priemonės paskyra kitame mobiliajame įrenginyje, kuris nepriklauso vartotojui ir nėra jo naudojamas, o valdomas trečiųjų asmenų (sukčių) (nėra subjektyvaus elemento). Tokios mokėjimo operacijos, anot Gairių nuostatų, laikytinos neautorizuotomis.

35. Šiame kontekste, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad viena vertus, ieškovė neginčija, kad pati, būdama suklaidinta, pažeidė jai nustatytas pareigas, susijusias su prisijungimo prie paskyros duomenų saugumu. Kita vertus, ieškovė neginčija ir atsakovės veiksmų tinkamumo tikrinant prisijungimą prie paskyros (sąskaitos). Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė netaikė saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros visoms devynioms nežinomų asmenų atliktoms mokėjimo operacijoms, t. y. ginčas kilęs dėl to, kad nežinomiems asmenims inicijuojant (atliekant) mokėjimus, šiame, paskesniame, etape atsakovė neužtikrino saugesnio autentiškumo. Kaip minėta Lietuvos Banko išvadoje akcentuota ir pagal Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas privalo taikyti saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą, ne tik kai mokėtojas prisijungia prie savo mokėjimo sąskaitos bet ir kai inicijuoja elektroninę mokėjimo operaciją.

36. Kaip nurodė Lietuvos Bankas išvadoje, tuo atveju, jei mokėjimo operacija ginčijama, kaip galėjusi būti įvykdyta sukčiams ir (arba) dėl sukčiavimo veiksmų (t. y. tais atvejais, kai ginčijamos tiek pačios mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimo procedūros (jų tinkamas įvykdymas), tiek kitos mokėjimo operacijos įvykdymo aplinkybės), pagal Gairių 77 punktą pirmiausia taip pat turėtų būti nustatoma, ar ginčijama mokėjimo operacija laikytina autorizuota, t. y., ar ginčijama mokėjimo operacija: 1) patvirtinta tokiu būdu, kaip šalys yra sutarusios patvirtinti pateiktus mokėjimo nurodymus sudarytoje sutartyje (objektyvusis elementas); 2) buvo atlikta su mokėjimo paslaugų vartotojo žinia ir sutikimu, t. y. ar buvo mokėjimo paslaugų vartotojo valia atlikti atitinkamą mokėjimo operaciją (subjektyvusis elementas).

37. Atsakovės procesinių dokumentų ir teiktų paaiškinimų turinys leidžia teigti, kad atsakovė net neįrodinėjo taikiusi saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą, mokėtojui inicijavus elektronines mokėjimo operacijas. Atsakovės teigimu, net ir taikius saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūrą inicijuojamoms mokėjimo operacijoms, prisijungimo duomenis turėję nežinomi asmenys būtų galėję susikurti savo slaptažodžius. Sutarties 1.5 papunktyje apibrėžta, kad slaptažodis (slaptažodžiai) – bet koks sistemoje sukurtas kliento kodas, saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros metu naudojamas sistemoje sukurtas kliento kodas ar Paysera klientui pateiktas vienkartinis saugos kodas, skirtas priėjimui prie Paskyros ir (arba) Paysera sąskaitos ar atskiros Paysera teikiamos paslaugos inicijavimui, patvirtinimui ir (arba) valdymui, mokėjimo operacijos inicijavimui, autorizavimui, vykdymui, tvirtinimui ar mokėjimo gavimui. Taigi iš sutarties nuostatų matyti, kad slaptažodis ne vien tik paties asmens susikurtas kodas, bet ir autentiškumo patvirtinimo procedūros metu naudojamas sistemoje sukurtas kliento kodas. Be to, kaip nurodyta, ir pagal Sutarties nuostatas saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra grindžiama naudojimu dviejų arba daugiau elementų, kurie skirstomi į žinojimo, turėjimo ir būdingumo kategorijas ir yra vienas su kitu nesusiję, nes vieną iš jų pažeidus nesumažėja kitų patikimumas.

38. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos Paysera patvirtinimo kodų išklotinės (el. b. t, 1, b. l. 10), ieškovei rugpjūčio 26 d. buvo siųstas vienas patvirtinimo kodas – 510456 – kurį ji perdavė nežinomiems asmenims, vėliau matomi tik rugpjūčio 28 d. atlikti veiksmai – slaptažodžio pakeitimas, patvirtinimo kodas slaptažodžio keitimui ir kt. Jokių kitų duomenų, teikdama įvykių chronologiją ir pan., teikiančių pagrindą išvadai, kad atliekant nagrinėjamam ginčui aktualius 9 mokėjimus, būtų reikalauta papildomų slaptažodžių, jie būtų buvę panaudoti ar pan. atsakovė nenurodė ir nepateikė. Teismo vertinimu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad prie ieškovės paskyros prisijungę asmenys be užfiksavimo atsakovės sistemoje galėjo susikurti ar susikūrė ir naudojo savo kodus mokėjimo operacijų patvirtinimui.

39. Pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės ieškinyje nuorodoje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog mokėjimo paslaugų gavėjui su slaptažodžiu prisijungus prie savo paskyros, ir inicijuojant mokėjimo operaciją, suvedus gavėjo duomenis, sąskaitos numerį, mokėjimo paskirtį ir mokėjimo sumą, tereikia paspausti mygtuką „patvirtinkite slinkdami“, t. y. atsakovė net nereikalauja suvesti slaptažodžio ar prisijungimo kodo.

40. Taigi nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad viena vertus, nagrinėjamu atveju nenustatytas mokėtojo sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją (nėra subjektyvaus elemento), kita vertus, atsakovė tinkamai netaikė saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūros mokėtojui inicijuojant elektroninę mokėjimo operaciją (Mokėjimų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl laikytina, kad ginčui aktualios 9 mokėjimo operacijos yra neautorizuotos (Mokėjimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

41. Mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina nurašytas lėšas mokėtojui tik tuo atveju, jeigu mokėtojas, sužinojęs apie neautorizuotas operacijas, dėl kurių pagal šio įstatymo 38, 51 ir 52 straipsnius gali būti pateikiami reikalavimai, apie tai praneša savo mokėjimo paslaugų teikėjui nedelsdamas, ne vėliau kaip per 13 mėnesių nuo lėšų nurašymo datos. Ginčo, kad ieškovė į atsakovė kreipėsi nepraleidusi šio termino, nėra.

42. Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuotas apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, mokėtojui turi grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta, išskyrus atvejus, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir apie šias priežastis raštu praneša priežiūros institucijai.

43. Kaip jau nurodyta remiantis Mokėjimų įstatymo 37 straipsnio nuostatas mokėtojo sukčiavimą ar didelį neatsargumą turi įrodyti mokėjimo teikėjas. Į bylą atsakovės pateiktas straipsnis (el. b. t. 1, b. l. 60–63) apie ieškovės 2016 m. patirtą sukčių ataką neįrodo itin didelio ieškovės neatsargumo. Kitų įrodymų atsakovė neteikė. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad ieškovės gautame laiške nurodomi atsakovės Paysera rekvizitai vizualiai klaidinančiai panašūs į atsakovės. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovės nesąžiningumo nebuvo (atsakovė jo neįrodė).

44. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė aptartą teisinį reglamentavimą, neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo lėšomis. Šie veiksmai pripažintini neteisėtais civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Taip pat atsakovė neįrodė ieškovės veiksmų nesąžiningumo ir tyčios (CPK 12, 178 straipsniai). Mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė už neautorizuotą mokėjimą reiškia griežtąją atsakomybę už atliktas neautorizuotas mokėjimo operacijas, t. y. atsakomybę be kaltės. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl žalos (nuostolių) dydžio – 35 200 Eur nežinomų asmenų atliktų pavedimų sumos, nekilo. Taip pat darytina išvada, kad ieškovės patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję atsakovės neveikimu. Taigi darytina išvada egzistuojant visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygom už ieškovei devyniais mokėjimų pavedimais padarytą žalą, perleidus nurodytas lėšas be tinkamo šalių susitarimus atitinkančio mokėjimų autorizavimo, todėl ieškinys tenkinamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 35 200 Eur nuostolių atlyginimą.

45. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2024 konstatavo, kad kadangi PPTFPĮ nustatytos priemonės skirtos finansų įstaigos ir jos kliento santykiams reglamentuoti tik tiek, kiek tai susiję su PPTFPĮ įtvirtintų finansų įstaigos kontrolės priemonių kliento atžvilgiu vykdymu, tačiau nereglamentuoja finansų įstaigos ir kliento tarpusavio santykio kita nei įstatymo nustatyta apimtimi, todėl nepakankama finansų įstaigos vykdoma kliento operacijų ar sandorių kontrolė PPTFPĮ kontekste negali lemti finansų įstaigos atsakomybės klientui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog bendra mokėjimų suma viršijo 15 000 Eur, operacijos atliktos iš Maroko IP adresų, pinigai pervesti į sąskaitas Prancūzijos finansų įstaigoje, neįprasta mokėjimų paskirtis, neturi teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir nelemia atsakomybės atsakovei taikymo, todėl šių aspektų plačiau neanalizuoja.

46. Ieškovė, remdamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d., t. y. ieškovės pateikto reikalavimo grąžinti neautorizuotų mokėjimo sumą dienos, iki ieškinio pateikimo dienos – 2 026,50 Eur bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, savo esme yra tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 44 punktas). Vadovaudamasis aptartomis CK normomis ir kasacinio teismo praktika, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 2 026,50 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo reikalavimo atsakovei pateikimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 37 226,50 Eur sumą (35200+2026,50) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 3 357,20 Eur išlaidas: 784 Eur žyminio mokesčio ir 2 573,20 Eur išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas (pateikti jas pagrindžiantys mokėjimo nurodymai bei PVM sąskaitos faktūros). Teismo vertinimu, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) už atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą nustatytų dydžių. Atsakovė šių išlaidų dydžio taip pat nekvestionavo. Todėl ieškinį patenkinęs teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 3 357,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

49. Procesinius dokumentus įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YURGA“, juridinio asmens kodas 300648523, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“, juridinio asmens kodas 300060819, 35 200 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus eurų) nuostolių, 2 026,50 Eur (du tūkstančius dvidešimt šešis eurus, 50 centų) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 37 226,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 357,20 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus, 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Mazaliauskienė