Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl Pirkimo sąlygų, suteikiančių teisę atmesti reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą, teisėtumo paaiškina, kad Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų 33 p. nustatė pasiūlymo A dalį sudarančių dokumentų sudėtį, į kurią įtraukė ir dokumentus pasiūlymo ekonominio naudingumo kriterijų reikšmėms nustatyti, įskaitant Darbų vykdymo aprašymą (33.7. p.), o Pirkimo dokumentų 76 p. nustatė minimalius reikalavimus Darbų vykdymo aprašymo turiniui. Pagal Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, komisija pirmiausia privalėjo patikrinti, ar dalyvio parengtame Darbų vykdymo aprašyme pateikti visi privalomi duomenys (76 p.), ir tik tuo atveju, jeigu tiekėjo parengtas Darbų vykdymo aprašymas atitinka Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus – lyginti vertinamo dalyvio siūlomą darbų atlikimo terminą su trumpiausiu pasiūlytu terminu, t. y. vertinti pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ (75 p.). Todėl dalyviui nepateikus pasiūlymą sudarančio dokumento (Darbų vykdymo aprašymo), arba pateikus Darbų vykdymo aprašymą, kuris iš esmės neatitinka Pirkimo dokumentų 76 p. nustatytų minimalių reikalavimų, komisija neturėjo teisės tokį pasiūlymą vertinti ar leisti daryti pakeitimus, dėl kurių Pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis reikalavimus. Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentų 75 p. nustatė, kad tiekėjui nepateikus „Darbų vykdymo aprašymo“ arba pateikus reikalavimų neatitinkantį „Darbų vykdymo aprašymą“, kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ vertinamas 0 balų, o 67.8. p. – kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu bent vienas dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas „0“ balų. Todėl sistemiškai aiškinant Pirkimo dokumentų 67.8 ir 75 p. sąlygas spręstina, kad jomis faktiškai realizuojamos VPĮ 39 str. nuostatos, įpareigojančios atmesti reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą. Taigi, pagrįstai ir teisėtai atmetusi tiekėjų pasiūlymus, kurie, atsižvelgiant į turiningojo pasiūlymo vertinimo pirmenybės principą, neatitiko esminių Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (pateiktas Darbų vykdymo aprašymas neatitiko minimalių reikalavimų turiniui), Perkančioji organizacija nepažeidė viešųjų pirkimų principų.

Įvertinusi aukščiau pateiktą informaciją, Agentūra daro išvadą, kad nustačius tokią kriterijaus vertinimo tvarką kiekybinis ir objektyvus kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ dėl pareiškėjos veiksmų tapo vertinamuoju, suteikiančiu jai neribotą diskreciją spręsti, ar tam tikro tiekėjo pateiktas Darbų vykdymo aprašymas atitinka vertinimo metodiką, kuri tiekėjams nebuvo viešai paskelbta. Aiškios vertinimo tvarkos nepaskelbimas neužtikrino skaidrumo principo laikymosi, taip pat sudarė pareiškėjai galimybę nepagrįstai naudotis diskrecijos teise aiškinti Pirkimo sąlygas taip, kaip nebuvo nustatyta Pirkimo dokumentuose, sudarant situaciją, kai tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nelygiateisiškai ir neskaidriai. Tai patvirtina ir tai, kad vadovaujantis Pirkimo dokumentų 67.8 ir 75 p. nuostatomis, buvo atmesti trys iš keturių Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai, skiriant jiems „0“ balų už kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T₂)“. Sistemiškai įvertinusi ekonominio naudingumo kriterijus, Agentūra daro išvadą, kad vykdant šį Pirkimą, pareiškėja iš esmės siekė gauti kuo mažesnės kainos pasiūlymus, nes kainos lyginamasis svoris sudarė 80 balų, kitiems dviem kriterijams skiriant po 10 balų, todėl Pirkimo dokumentų 67.8 ir 75 p. nuostatos iš esmės apribojo pareiškėjos galimybę gauti konkurencingus pasiūlymus. Todėl buvo padaryta išvada, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. nurodytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus bei nepasiekė VPĮ 3 str. 2 d. nurodyto viešųjų pirkimų tikslo.

Dėl Pirkimo dokumentų nuostatos, kuri leido pareiškėjai atmesti tiekėjų pasiūlymus teisėtumo Agentūra paaiškina, kad pareiškėja Pirkimo dokumentų 67.8 p. nustatė, jog jei bent vienas dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus įvertintas 0 balų, pasiūlymas yra atmetamas. Tų pačių dokumentų 67.9 p. nustatė, kad jeigu dalyvio pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T balų suma (T₁ + T₂) įvertinta mažiau negu 10 balų, pasiūlymas yra atmetamas. Pažymi, kad šiame Pirkime buvo naudojami trys ekonominio naudingumo kriterijai, kurių lyginamieji svoriai buvo: „Kaina (C)“ - 80 balų; „Specialisto patirtis (T₁)“ - 10 balų; „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ - 10 balų. Įvertinusi aukščiau nurodytus kriterijus, Agentūra daro išvadą, kad Perkančiosios organizacijos pagrindinis tikslas buvo gauti mažiausios kainos pasiūlymus, tačiau Pirkimo dokumentų 67.8-67.9 p. nurodytos sąlygos lėmė tai, kad T₁ ir T₂ kriterijams, kurių lyginamieji svoriai buvo maži, buvo suteikta tokia reikšmė, kuri lėmė, jog kainos kriterijus, kaip toks, neteko prasmės, nes pvz., pasiūlymas, kuris būtų surinkęs 9 balus už kriterijus T₁ ir T₂, būtų buvęs atmestas, nors už kainą jis galėjo gauti maksimalią 80 balų sumą, t. y. bendra balų suma galėjo sudaryti net 89 balai. Taip pat pažymi, kad kriterijaus T₂ vertinimo tvarka buvo neskaidri ir neaiški bei suteikianti per didelę diskrecijos teisę pareiškėjai spręsti ar pasiūlymai yra tinkami. Įvertinusi aukščiau pateiktą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėjos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. proporcingumo principą, nes nustatytos priemonės (balų skyrimo ir atmetimo tvarka) neleido pareiškėjai pasiekti viešųjų pirkimų tikslo, nurodyto VPĮ 3 str. 2 d.

Agentūra taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su Gairėmis. Nurodo, kad pareiškėja negali savo veiksmų pagrįsti tokiu dokumentu, nes vykdant Pirkimą jis nebuvo paskelbtas (Gairės paskelbtos 2017 m. spalio 31 d.). Be to, priešingai nei nurodo pareiškėja, Gairės rekomenduoja nustatyti minimalų balų skaičių, kurį gavęs pasiūlymas būtų atmetamas, tačiau Gairėse nėra siūloma nustatyti minimalius balus už atskirus kriterijus ir juos gavus atmesti pateiktus pasiūlymus. Pažymi, kad šio ginčo atveju, jei tiekėjams būtų buvę leista dalyvauti Pirkime, kurie surinko 0 balų už kriterijų „Darbų atlikimo terminas (T₂)“, galėjo susidaryti tokia situacija, kad kuris nors iš jų būtų galėjęs gauti 90 balų (80 balų už kriterijų kainą ir 10 balų už specialistų kvalifikaciją), t. y. tiekėjas galėjo surinkti 90 iš 100 balų galimų, o darbus atlikti per maksimalų Pirkimo dokumentuose nustatytą terminą – 24 mėn. Kita vertus, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pagal pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir Pirkimo dokumentų visumą, galima daryti išvadą, kad darbų aprašymui suteikus kitokį balą nei 0, tokio tiekėjo siūlomas terminas jau būtų vertinamas kiekybiniu vertinimo metodu. Ir tokiu atveju, tokio balo suteikimas neturėtų jokios prasmės, nes vertinimas atliekamas ir balai pagal „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ kriterijų suteikiami pagal tiekėjo savaitėmis pasiūlytą terminą, o ne jo aprašymą kaip tokį. Tai, pasak atsakovės, tik dar kartą patvirtina, kad šio kriterijaus vertinimo tvarka buvo neskaidri, neaiški ir tuo pažeisti VPĮ 3 str. 1 d. skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Dėl Pirkimo dokumentuose nustatytos pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos paaiškina, kad sistemiškai įvertinusi Pirkimo dokumentų 75–76 p. nuostatas ir pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, jog kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ yra kiekybinis, nes jo apskaičiavimui yra naudojamas tiekėjo nurodytas darbų atlikimo terminas, kuris išreiškiamas savaitėmis. Tačiau atsakovės nuomone, pareiškėjos pasirinktas ekspertinis Darbų vykdymo aprašymo vertinimas iš esmės pakeitė šio kriterijaus kiekybinį vertinimą, nes jis buvo įmanomas tik po Darbų vykdymo aprašymo ekspertinio įvertinimo, t. y. pareiškėjas Pirkimo dokumentuose įtvirtino ketvirtą savarankišką ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – Darbų vykdymo aprašymą, jo neišviešindamas. Kadangi Darbų vykdymo aprašymas iš esmės yra vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, pareiškėja privalėjo nustatyti aiškią jo vertinimo tvarką, skiriamų balų skaičių, jų intervalus ir kt. svarbią informaciją. Tai, kad Darbų vykdymo aprašymas yra atskiras kriterijus, anot atsakovės, patvirtina ir tai, kad jame pateikiama informacija ne tik apie darbų vykdymo terminą, bet ir apie sutarties įgyvendinimą, pvz. naudojamus mechanizmus, riziką, kuri gali būti nesusijusi su sutarties įgyvendinimo terminu, rizikos valdymą, darbų valdymo administracinę tvarką (susitikimų organizavimą ir pan.), t. y. jame pateikiama žymiai daugiau informacijos, nei reikia kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ pagrįstumui nustatyti.

Įvertinusi aukščiau pateiktą informaciją, daro išvadą, kad pareiškėja Pirkimo dokumentų 75–76 p. nustatydama kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ vertinimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 str. nustatytus skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nes neišviešino Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“, kuriame konstatuoti VPĮ pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja įgyvendindama projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Švenčionių rajono savivaldybėje“, atliko supaprastintą atvirą pirkimą. Paskelbtame supaprastintame konkurse pasiūlymus teikė keturi ūkio subjektai: UAB „Dauniškis ir Ko“, jungtinės veiklos grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Nimetus“, UAB „Statmax“ ir UAB „Versina“ (I t., b. l. 117–766).

Atlikus Pirkimą 2017 m. rugpjūčio 31 d. su Pirkimo laimėtoju ūkio subjektų grupe – UAB „Statybos kodas“ ir UAB „Nimetus“, atstovaujama UAB „Statybos kodas“, sudarė rangos darbų sutartį Nr. J-452, kurios darbų vertė 1 183 588,82 Eur su PVM (III t., b. l. 744–763).

Agentūrai 2017 m. spalio 12 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą buvo pateiki Pirkimo dokumentai. Įvertinus pateiktus Pirkimo dokumentus ir vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 303 punktu, 2017 m. lapkričio 13 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Projekte ir pradėtas pažeidimo tyrimas (III t., b. l. 661–663).

Agentūra 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2017/2-7157 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti informaciją, kuri gali turėti įtakos pažeidimo tyrimo rezultatams (III t., b. l. 658–659).

Agentūra, atlikusi pažeidimo (pažeidimo unikalus kodas R1303/SADM/08.1.2-CPVA-R-408-01-0010/01) tyrimą, 2018 m. vasario 23 d. sprendime konstatavo, kad Pirkimo dokumentų sąlygos neatitinka VPĮ 3 str. nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų bei viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas ir už tai pareiškėjai pritaikė Projekto finansines korekcijas – tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 10 proc. Sutarties vertės (I t., b. l. 14–22). Pažeidimas nustatytas pirmiausia vadovaujantis tuo, kad kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“, dėl pareiškėjo veiksmų tapo vertinamuoju, suteikiančiu jam neribotą diskreciją spręsti ar tam tikro tiekėjo pateiktas darbų vykdymo aprašymas atitinka vertinimo metodiką, kuri tiekėjams nebuvo viešai prieinama. Aiškios vertinimo tvarkos nepaskelbimas buvo vertintinas kaip neatitinkantis skaidrumo principo, suteikiantis pareiškėjui galimybę nepagrįstai naudotis diskrecijos teise aiškinant Pirkimo sąlygas, kaip nebuvo įtvirtinta Pirkimo dokumentuose. Dėl šių priežasčių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nelygiateisiškai ir neskaidriai. Trijų iš keturių Pirkime dalyvavusių dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, nes darbų vykdymo aprašymai buvo įvertinti 0 balų, o Pirkimo laimėtojo pateiktas darbų vykdymo aprašymas, nors ir nustatyta, jog jis neatitinka dalies reikalavimų, įvertintas 10 balų.

Kaip minėta, atsakovė nustatytą pažeidimą pirmiausia sieja su Pirkimo dokumentuose nustatytų pasiūlymo vertinimo tvarkos ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų aiškumu.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 str. 1 ir 2 d. nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „ Viešųjų pirkimų principai“).

VPĮ 55 str. nuostatos nustato, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. VPĮ 90 str. 2 d. nurodyta, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus. Tokie kriterijai, be kainos, paprastai yra kokybės, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko kriterijai. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į perkamą objektą ir kiek tai susiję su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527).

Byloje nustatyta, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą Pirkimo komisija rinko pagal šiuos vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius: kaina (C) – 80, specialisto patirtis (T₁), – 10, darbų atlikimo terminas (T₂) – 10 (Pirkimo dokumentų 70 p.) (I t., b. l. 23–75). Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymo kainos lyginamasis svoris sudaro 80 balų iš 100, spręstina, jog nagrinėjamu atveju didžiausią įtaką pasiūlymams vertinti turėjo kaina. Tik tuo atveju, jeigu tiekėjai pasiūlytų vienodas arba panašias kainas, kriterijai T₁ ir T₂ taptų reikšmingi. Tačiau Pirkimo dokumentų 32 p. nurodyta, kad pasiūlymą sudaro A ir B dalys (A dalis skirta techniniams pasiūlymo duomenims, B dalis skirta kainai), o pagal Pirkimo dokumentų 49 p., jei patikrinus A dalies duomenis tiekėjo pasiūlymas atmetamas, B dalies duomenys (kaina) nebetikrinami. Taigi, nors iš Pirkimo dokumentų 70 p. galima spręsti, jog pagrindinis ekonominio naudingumo kriterijus turėtų būti kaina, tačiau tais pačiais Pirkimo dokumentais didžiausias lyginamasis svoris suteikiamas kitiems kriterijams, t. y. techniniams pasiūlymo duomenims. Kadangi Pirkimo dokumentų 16 p. nurodyta, kad atitiktis minimaliems kvalifikacijos reikalavimams tikrinama tik to dalyvio, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu (iki pasiūlymų eilės nustatymo), esminę įtaką ekonominiam vertinimui šiuo atveju turėjo ne kaina, o darbų atlikimo terminas, ką patvirtina tai, kad 3 tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti pagal darbų atlikimo termino kriterijų, net neįvertinus šių tiekėjų siūlomos kainos. Todėl sutiktina su atsakovės išvada, kad pareiškėjos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. nustatytą proporcingumo principą, nes nustatytos priemonės (balų skyrimo ir atmetimo tvarka) neleido pareiškėjai pasiekti viešųjų pirkimo tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintomis Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijomis ekonominio naudingumo vertinimas atliekamas kiekybiniu arba kokybiniu (ekspertinio vertinimo) būdu. T. y. kriterijui ar jo subkriterijui pasirenkamas ekspertinis vertinimo būdas, kai balus suteikia komisija ar jos pasitelkti ekspertai arba kiekybinis, kai iš esmės tarpusavyje lyginamos pasiūlyme nurodytos reikšmės ir didžiausias balas skiriamas tam tiekėjui, kuris pasiūlo geriausią reikšmę, kitiems tiekėjams proporcingai skiriant mažesnius balus.

Iš Pirkimo dokumentų 75 p. nurodytos formulės, pagal kurią apskaičiuojami kriterijaus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ balai, darytina išvada, kad šis kriterijus yra kiekybinis, skaičiuojamas savaitėmis. Tačiau Pirkimo dokumentų 75 p. nustatyta, kad siekdamas pagrįsti siūlomą darbų atlikimo terminą, tiekėjas turi pateikti nustatytus reikalavimus atitinkantį Darbų vykdymo aprašymą. Nepateikus aprašymo arba pateikus neišsamų, reikalavimų neatitinkantį aprašymą, kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ vertinamas 0 balų. Pirkimo dokumentų 77 p. nurodyta, kad minėta aprašymą vertins komisija ir, jei reikia, jos pasitelkti ekspertai. Šios Pirkimo dokumentų nuostatos teismui leidžia daryti išvadą, kad kiekybinis kriterijus „Darbų atlikimo terminas (T₂)“ šiuo atveju iš esmės veikiamas kito – kokybinio kriterijaus – Darbų vykdymo aprašymo, kurio vertinimo tvarka, įskaitant skiriamų balų sistemą, pagal aukščiau pateiktą teisinį reguliavimą turi būti išsamiai nurodyta Pirkimo dokumentuose. Tačiau šiuo atveju Pirkimo dokumentuose tokia tvarka nustatyta nebuvo, t. y., nėra pateikta kriterijaus atitikimo reikalavimams vertinimo skalė ar jo vertinimo balais intervalai, nepateiktas ekspertinių vertinimų metodikos aprašymas, todėl nėra aišku, kaip objektyviai galėjo būti įvertinti tiekėjų pasiūlymai ir ginama tiekėjų teisė žinoti, kaip jų pasiūlymai bus vertinami. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos, lemiančios nevienodą jų turinio suvokimą ir aiškinimą, kuris iš esmės priklauso tik nuo vertintojo nuomonės, negali būti vertinamos kaip teisėtos, atitinkančios skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Pažymėtina, kad Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika). Nagrinėjamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad viešojo pirkimo sąlygų aiškumas svarbus ir ginčus sprendžiantiems teismams, kad šie galėtų efektyviai patikrinti, ar perkančioji organizacija tinkamai įvertino pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Teisingumo Teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tiek vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, jog viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo pirkimo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, taigi juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai turi būti objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, taigi veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Taip nebūtų kriterijų, kuriais perkančiajai organizacijai suteikiama besąlyginio pasirinkimo laisvė, atveju. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie yra lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Europos Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C-368/10, 56, 87, 88 punktai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat akcentavo, kad tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos parengtas pirkimo sąlygas sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinamas ne konkretus matmuo (pvz., fizikinis dydis), tačiau prašoma pateikti nurodyto kriterijaus aprašymą, perkančiajai organizacijai kyla pareiga kuo tiksliau ir detaliau aprašyti vertinimo kriterijus, kuriais remiantis bus skiriami konkretūs pasiūlymo ekonominio naudingumo balai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).

Iš byloje esančių Pirkimo dokumentų, matyti, kad šiuo atveju buvo atliktas Pirkimo dalyvių pasiūlymų atitikimo kriterijams „Specialisto patirtis (T₁)“ bei „Darbų atlikimo terminas“ (T₂) reikalavimams ekspertinis vertinimas, kurį atliko du ekspertai, savo vertinimus pateikdami tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketose. 2017 m. birželio 5 d. M. P. Š. tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketoje (III t., b. l. 586) nurodoma, kad UAB „Dauniškis ir ko“ pasiūlyme pateiktas ne konkretaus objekto darbų vykdymo aprašymas, o įmonės statybos taisyklės, kurios nedetalizuoja ir neįrodo, kaip per nustatytą terminą bus atlikti statybos darbai. Pateikti aprašymai neatitinka perkamo objekto specifikacijų: perkamos objektas su monolitiniais pamatais, o tiekėjas aprašo surenkamų pamatų statybą kalbama apie medinių langų perstiklinimo darbus, kurių projekte ir pirkimo specifikacijoje nėra, nes statomas naujas objektas, o ne renovuojamas jau esantis, aprašomas sienų šiltinimas akmens vata, o prie pirkimo dokumentų pateiktame projekte buvo nurodyta, kad sienos šiltinamos polistireniniu putplasčiu. Pagal aprašymą ir schemas tiekėjas siūlo darbus ne gyvenamajam pastatui, bet kažkokios kitos paskirties pastatui. Dėl šių neatitikimų neįmanoma vertinti darbų vykdymo aprašymo, todėl vertinama 0 balų. Įvertinus UAB „Statybos kodas“ nurodoma, kad darbų vykdymas aprašytas išsamiai ir tinkamai, pagrįstas darbų etapiškumas, naudojami mechanizmai, darbų organizavimas bei darbuotojų poreikis, pateiktas tinkamas grafikas, todėl įvertinta 10 balų. Dėl UAB „Statmax“ anketoje teigiama, kad nebuvo pateiktas darbų atlikimo grafikas, kuriame išdėliotas technologiškai pagrįstas darbų eiliškumas, nurodant kiekybinius ir kokybinius darbų pasiskirstymus. Nesant detalizuoto grafiko pagal pirkimo sąlygose nustatytus darbų vykdymo pagrindimo kriterijus neįmanoma įvertinti, kad tiekėjo nurodytas darbų vykdymo terminas yra tinkamas ir darbai bus įvykdyti nurodytu laiku, todėl įvertino 0 balų. 0 balų buvo įvertinta ir UAB „Versina“ pasiūlymas, kadangi pasak eksperto buvo pateiktas abstraktus, konkrečiam pirkimo objektui nepritaikytas darbų aprašymas. Pateikti teoriniai aprašymai, o ne konkretaus objekto statybos aprašymai. Darbų grafikas yra nepritaikytas prie konkretaus objekto (naujai statomo daugiabučio) darbų eigos. Kalendoriniame grafike nėra konkretizuoti darbai, todėl neįmanoma vertinti darbų vykdymo grafiko realumo. Eksperto G. B. tiekėjų pasiūlymų ekspertinio vertinimo anketoje (III t., b. l. 587–588) pateiktas analogiškas darbų atlikimo termino vertinimas ir su juo susijusios aplinkybės kaip ir prieš tai aptartojoje.

Nesant nustatytos ekspertinio vertinimo tvarkos, iš šių anketų turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais esminiais kriterijais remiantis ekspertai padarė išvadas, kad darbų vykdymo aprašymas atitiko / neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimams, kodėl buvo skirti būtent tokie balai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, įvertinusi pareiškėjos pasirinkto tiekėjo pasiūlyme pateiktą darbų aprašymą taip pat nustatė jo neatitiktį kai kuriems Pirkimo dokumentų reikalavimams (nepateikta brigados ir jos grandžių kokybinė sudėtis ir darbų paskirstymas, neišsamiai nurodyti planuojami naudoti mechanizmai, nepateiktas visų mechanizmų pasirinkimo pagrindimas ir darbų našumo skaičiavimai, nedetalizuota šalių susitikimo tematika, nepateikta su pirkimo objektu susijusi darbų rizikų suvaldymo strategija). Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nevienodai, o tai pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Tai, kad Pirkimo metu buvo atliekamas ekspertinis vertinimas, matyti ir iš pareiškėjos susirašinėjimų su tiekėjais, bei komisijos protokolų (III t., b. l. 575–576; 578–579). Pareiškėja skunde teigia, kad minėtuose dokumentuose pateikta informacija yra klaidinga. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus, kadangi ji nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.

Dėl tiekėjų pretenzijų negavimo pažymėtina, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kriterijus yra aiškus ir teisingas. Pretenzijų nebuvimas, nėra pagrindas spręsti, ar pirkimo sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų vertinti perkančiosios organizacijos nustatytų kriterijų teisėtumo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka, kaip teisingai nurodė atsakovė skundžiamame sprendime, neatitinka VPĮ 3 str. 1 d. nurodytų skaidrumo ir lygiateisiškumo bei proporcingumo principų bei VPĮ 3 str. 2 d. nurodyto viešųjų pirkimų tikslo – racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta aiški pasiūlymų vertinimo tvarka, susiklostė situacija, jog pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami nevienodai, kas lėmė lygiateisiškumo principo pažeidimą.

Dėl pareiškėjai pritaikytos finansinės korekcijos teismas pažymi, kad, remiantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių (toliau – ir Gairės), 2.1 lentelės 9 p. nustatančiu atvejus, kuomet dėl skelbime apie pirkimą arba konkurso specifikacijose nurodyto neteisėtų ir (arba) diskriminacinių atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų subjektai susilaikė nuo pasiūlymo teikimo bei atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdytas supaprastintas pirkimas, pareiškėjai tinkamomis nebuvo pripažintos 10 proc. išlaidų nuo Sutarties vertės.

Taip pat vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 16 p., kuriame įtvirtinama, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais kai nustatoma skaidrumo ir (arba) vienodo požiūrio stoka vertinimo etape, į tai, kad buvo įvykdytas supaprastintas pirkimas pareiškėjai tinkamomis nebuvo pripažintos 10 proc. išlaidos nuo Sutarties vertės.

Atsižvelgiant į Gairių 1.3 p. nustatantį, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisos normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, pareiškėjai galutinė pritaikyta finansinė korekcija – netinkamomis pripažintos 10 proc. išlaidų nuo sutarties vertės, t. y. 118 358,88 Eur (sutarties vertė – 183 588 82 Eur).

Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytą pažeidimą ir jo pobūdį, konstatuoja, kad pareiškėjai pritaikyta finansinė korekcija laikytina tinkama ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Agentūros 2018 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. IT01 yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti nėra, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimo išlaidos jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.