- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-01
- Bylos Nr.
- e2S-194-425/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-8273-1147/2022 pagal ieškovės S. L., kurią atstovauja advokatas P. S., ieškinį atsakovui D. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui D. M., kuriuo ieškovė prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punktą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. M. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat ieškovės nepilnamečio vaiko D. M. pavardę pakeisti į motinos pavardę – L., iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M. po 450 Eur iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės S. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui yra priteistas įsiteisėjusia Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5188-724/2019. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas sūnui priteistą išlaikymą teikia. Kadangi šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti realių šalių sūnaus poreikių ir atsakovo galimybių juos patenkinti, o įsiteisėjusia teismo nutartimi priteistas 200 Eur išlaikymas garantuoja būtinųjų šalių sūnaus poreikių patenkinimą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Kartu teismas pažymėjo, jog spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar jų panaikinimo, teismas nevertina argumentų, susijusių su vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, kadangi šie argumentai bus vertinami sprendžiant klausimą dėl byloje pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, kad teismas pasisakytų dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
III. Atskirojo skundo ir teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo D. M. laikiną išlaikymą sūnui po 450 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat preliminariai nevertino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo sūnui dydžio, nurodytų aplinkybių apie pasikeitusią faktinę situaciją.
6.2. Pabrėžia, jog esminis ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo sūnus gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą.
6.3. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartyje teigia, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo ir vertinant argumentus, susijusius su sūnaus poreikiais, susiklostytų situacija, jog teismas pasisakytų dėl bylos esmės, neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones tik preliminariai vertinami vaiko poreikiai ir jam teiktino išlaikymo dydis, atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
6.4. Atskirajame skunde pabrėžiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nukentės prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
8. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovės prašymo ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepadidino šalių nepilnamečiam sūnui teikiamo išlaikymo nuo 200 Eur iki 450 Eur.
9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, pirmiausia pažymi tai, kad iš esmės sutiktina su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, turi pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. nagrinėti, ar yra pagrįstas prašymas laikinai padidinti teikiamo išlaikymo dydį preliminariai įvertindamas faktinę situaciją ir tai neturi būti tapatinama su ieškinio išsprendimu iš esmės. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifika gali lemti situacijas, kuomet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas ir ieškinio reikalavimai sutampa, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra išsprendžiamas iš esmės ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas neturi būti nagrinėjamas.
10. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė nepagrįstai. Pastebėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų (vaiko) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovės ir atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Taigi ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl nepilnamečio vaiko poreikių, faktinių šalių pajamų, tenkančios išlaikymo pareigos proporcijų ir konkrečių dydžių nustatymo išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.), o laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.
11. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, o taip pat siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendžia, kad šiuo metu šalių nepilnamečiam sūnui atsakovo teikiamas 200 Eur kasmėnesinis išlaikymas yra pakankamas bei leidžiantis užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra iki 10 metų, poreikius, kol teismas išsiaiškins būtino išlaikymo vaikui dydį bei visas aplinkybes, susijusias su šalių finansine padėtimi, gaunamomis pajamomis bei turimais finansiniais ištekliais ar įsipareigojimais.
12. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 400 Eur kasmėnesinis išlaikymas 7 metų amžiaus vaikui, nesant jokių duomenų apie šalių finansinę situaciją ar vaiko poreikius (sveikatos būklę) pasikeitusias aplinkybes nuo 2019 metų, kuomet pati ieškovė sutiko su 200 Eur išlaikymo suma, neleidžia pripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad laikinas tokio dydžio išlaikymas prieštarauja nacionalinės ar tarptautinės teisės normoms bei pažeidžia nepilnamečio asmens interesus. Ieškovė nenurodė, kad nuo 2019 metų įvyko kažkokie kardinalūs, išskirtiniai vaiko poreikių pasikeitimai, kurie itin esmingai keičia išlaikymo dydžio apimtį ar būtinųjų poreikių ribas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti ir to, jog ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į kitą šalį turėdama atsakovo sutikimą, nors išvykimas, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktų duomenų, sukelia papildomų išlaidų, kurių dalis priskiriama vaiko išlaikymo išlaidoms (gyvenamosios vietos nuoma, kreditas dėl gyvenamosios vietos pagerinimo).
13. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, nenustatė pagrindo pripažinti, jog 400 Eur dydžio kasmėnesinis išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui yra akivaizdžiai per mažas bei užkertantis kelią tenkinti jo būtinuosius poreikius iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
14. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
15. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškovės prašymo dėl išlaikymo iš atsakovo laikino padidinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.