Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Š., jo atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administacinio nusižengimo bylą, kurioje

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) atstovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) atstovas, 2021 m. gegužės 18 d. 10.51 val., (duomenys neskelbtini), Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė elektroninės A tipo importo deklaracijos MRN 21LTKC0100IM0E4C50 duomenis išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, neįsitikinęs, ar tranzito deklaracija T1 MRN 21GB0000811291A2D3 užregistruota NCTS priemonėmis („Atvykimas užregistruotas“ 2021-05-18 11.02 val.) tranzito formalumų užbaigimui, bei neinformavo LTVR5000 „Paneriai“ posto kaip paskirties įstaigą apie prekių atgabenimą su tranzito deklaracija T1 21GB0000811291A2D3, kaip asmuo, turintis teisę taikyti supaprastinimus naudojantis įgalioto gavėjo statusu.

Šiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) atstovas R. Š. pažeidė 2017-11-29 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.5 punktu nustatyta tvarką, 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau ir - SMK), 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas bei 2021-02-23 Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarties Nr. 21VM-1.1 6.6 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. savo kaltę iš esmės pripažino ir nurodė, kad formaliai jis padarė nusižengimą, kurio padarymu yra kaltinamas, labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, stengsis, kad daugiau taip neatsitiktų. Paaiškino, kad šį administracinį nusižengimą jis padarė per klaidą, supainiojo dokumentus – skenuodamas dokumentus netyčia nuskenavo dokumentų pakete kartu buvusios eksporto deklaracijos numerį ir įkėlė į sistemą vietoje tranzito deklaracijos numerio. Pastebėjęs klaidą jis bandė ją tuoj pat ištaisyti, bet muitinė neleido, tą pačią dieną (2021-05-18) 17.00 val. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir tą pačią dieną, dienos pabaigoje, apie 17.00 val., muitinė jo pateiktą su klaida importo deklaraciją anuliavo ir buvo įforminta jo naujai pateikta importo deklaracija, bet tokių įrodymų jis į bylą nepateikė. Paaiškino, kad muitinės tarpininko atstovu dirba nuo 1996 m., anksčiau buvo baustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį ir 215 straipnsio 2 dalį. Prašė išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis. Paaiškino, kad jo gaunamo darbo užmokesčio vidurkis yra apie 1 000 Eur per mėnesį, jo žmona nedirba nuo pandemijos pradžios (nuo 2020-03-16), nes jai apie pusę metų prieš tai sutraiškė koją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. atstovė advokatė A. V. nurodė, kad su pirma R. Š. pareikšto kaltinimo dalimi sutinka, bet su kita – kad neinformavo – nesutinka. Pateikė į bylą įrašus Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, iš kurių matyti, kad 10.41 val. buvo užregistruota tranzito deklaracija; 10.42 val. informuotas muitinės postas apie registraciją; 10.49 val. pateikta importo deklaracija; 10.54 val. deklaracija atmesta, todėl buvo paskambinta budinčiam inspektoriui pasiaiškinti ir R. Š. buvo paprašytas atsiųsti deklaracijos numerį; 10.58 val. nusiųsta informacija budinčiam muitinės inspektoriui; 10.58 val. muitinės inspektoriai patikrino importo deklaraciją ir paprašė pateikti prekių preferenciją liudijančius dokumentus; R. Š., išsiaiškinęs, kad tranzito deklaracija atmesta, prašė pateiktą importo deklaraciją atšaukti; 11.02 val. užregistruota tranzito deklaracija; 11.03 val. informuotas muitinės postas apie tranzito deklaracijos įregistravimą; 11.04 val. pateikta pataisyta importo deklaracija; 11.07 val. apie importo deklaracijos pateikimą ir pataisymą informuoti muitinės inspektoriai;. 11.47 val. nesulaukus žinių iš muitinės, informacija į muitinę apie importo deklaracijos pataisymą išsiųsta pakartotinai; 12.46 val. nesulaukus žinių iš muitinės, pakartotinai nusiųsta informacija apie tranzito deklaracijos įregistravimą; 16.57 val. iš muitinės gautas sprendimas atsisakyti leisti taisyti importo deklaraciją. 2021-05-18 17.00 val. R. Š. buvo surašytas protokolas, tačiau kitą dieną 2021-05-19 muitinė atšaukė deklaraciją (R. Š. patikslino, kad tos pačios darbo dienos (2021-05-18) pabaigoje apie 17.00 val. muitinė atšaukė deklaraciją). Taip nutiko dėl to, kad R. Š. supainiojo dokumentus, kaip jis nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 4) – vietoje tranzito deklaracijos numerio įkėlė į sistemą eksporto deklaracijos numerį. Atstovė pažymėjo, jog neaišku, kodėl R. Š. kaltinamas pažeidęs 2017-11-29 Muitinės departamento prie Lietuvos Respbulikos Finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo 1.5 punkte nustatyta tvarką; jos nuomone, minėtame teisės akte nurodyta, ką privalo daryti muitinės pareigūnas, o ne deklarantas. Atstovės nuomone, R. Š. nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), jokių padarinių nesukėlė, žala niekam nėra padaryta, todėl jo veiksmai, atsižvelgiant į ANK 5 straipsnyje pateikiamą administracinio nusižengimo sąvoką, nevertintini kaip ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes R. Š. veiksmai neturi tokio pavojingumo, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Todėl prašo administracinio nusižengimo bylą R. Š. nutraukti, nenustačius minėto administracinio nusižengimo sudėties arba taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Motyvuojamoji dalis

ANK 211 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Ši ANK norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. Tai yra pagrindinis muitų teisės aktas Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, taikomas tiesiogiai ir reikalaujantis, kad visos muitinių administracijos dirbtų kaip viena ES muitinės administracija.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - 2021-05-18 administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-VM00-ANR_P-2450-2021, tranzito deklaracijos T1 MRN 21GB0000811291A2D3 duomenimis, importo deklaracijos MRN 21LTLC0100IM0E4C50 duomenimis, 2021-10-23 supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutartimi Nr. 21VM-11, R. Š. 2021-05-18 rašytiniu paaiškinimu, administracinių nusižengimų registro išrašu, iš kurio matyti, kad R. Š. 2020-06-04 nubaustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, kita bylos medžiaga.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) atstovas, 2021-05-18 10.51 val., (duomenys neskelbtini), Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikęs elektroninės A tipo importo deklaracijos MRN 21LTKC0100IM0E4C50 duomenis išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, neįsitikinęs, ar tranzito deklaracija T1 MRN 21GB0000811291A2D3 užregistruota NCTS priemonėmis („Atvykimas užregistruotas“ 2021-05-18 11.02 val.) tranzito formalumų užbaigimui, bei neinformavęs LTVR5000 „Paneriai“ posto kaip paskirties įstaigą apie prekių atgabenimą su tranzito deklaracija T1 21GB0000811291A2D3, kaip asmuo, turintis teisę taikyti supaprastinimus naudojantis įgalioto gavėjo statusu, tokiais savo veiksmais pažeidė 2017-11-29 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo 1.5 punktu nustatyta tvarką, 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK), 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas bei 2021-02-23 Supaprastinimų taikymo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, kontrolės tvarkos sutarties Nr. 21VM-1.1 6.6 punkto nuostatas. Šie R. Š. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnyje, požymius, o kadangi jie buvo padaryti pakartotinai, R. Š. esant 2020-06-04 nubaustam pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, jis šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), jokių padarinių nesukėlė, žala niekam nėra padaryta, todėl jo veiksmai, atsižvelgiant į ANK 5 straipsnyje pateikiamą administracinio nusižengimo sąvoką, nevertintini kaip ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nes R. Š. veiksmai neturi tokio pavojingumo, kad užtrauktų administracinę atsakomybę, todėl prašė administracinio nusižengimo bylą R. Š. nutraukti, nenustačius minėto administracinio nusižengimo sudėties.

Kaip minėta, SMK 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, muitinės deklaracijas teikiantis asmuo privalo jas teikti nepažeidžiant anksčiau minėtais teisės aktais nustatytos tvarkos, ir ši pareiga R. Š., dirbančiam muitinės tarpininko atstovu nuo 1996 m., kaip jis paaiškino, turėjo būti ir neabejotinai buvo žinoma.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos asmuo ir jo atstovė nurodė, kad R. Š. padarytas pažeidimas yra labiau formalus. Visų pirma, pažymėtina tai, kad būtent ANK 211 straipsnyje nurodytas pažeidimas ir yra formalus, nes baudžiamas tas, kas nesilaikė muitinės formalumų atlikimo ar deklaravimo tvarkos, t. y. nereikalaujama pasekmių; ANK 211 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nėra nurodyta, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, jog nusižengimas sukėlė tam tikrų padarinių. Įstatymų leidėjas tokius veiksmus laiko uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (ANK 5 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju nekvestionuotina įstatymų leidėjo valia. Be to, deklaracijų pateikimo nustatytos tvarkos pažeidimas nėra formalus veiksmas; teikdamas deklaracijas R. Š. tapo atsakingas už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Antra, pagal ANK 12 straipsnį ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1B-1068 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ANK 211 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas nepatenka į mažai pavojingų veikų sąrašą, pagal muitinės kompetenciją ir įsakyme nurodytus kriterijus mažai pavojinga veika gali būti konstatuojama, jei asmuo padaro ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 212 straipsnio 1 dalyje ar 213 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo nutraukti šią administracinio nusižengimo bylą vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), kaip to prašė R. Š. atstovė, taip pat nėra pagrindo nutraukti bylą ir ANK 591 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu (kai yra šio kodekso IV skyriuje (aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn arba atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės) nurodyta aplinkybė, viena iš kurių yra ANK IV skyriuje, 12 straipsnyje nurodyta aplinkybė – kai padaryta mažai pavojinga veika.

ANK 7 straipsnyje įtvirtintos kaltės formos, t. y. tyčia ir neatsargumas, kurios gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu (ANK 8, 9 straipsniai). Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas ir neatsargia kaltės forma. Kaip matyti iš R. Š. paaiškinimų, pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), o būtent, dėl to, kad supainiojo dokumentus – skenuodamas dokumentus netyčia nuskenavo dokumentų pakete kartu buvusios eksporto deklaracijos numerį ir įkėlė į sistemą vietoje tranzito deklaracijos numerio.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. Š. 2020-06-04 buvo baustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, baudos mokėjimas išdėstytas dalimis iki 2021-04-14; laikytina, kad jis nusižengė pakartotinai, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. savo kaltę iš esmės pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra; R. Š. per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 2 kartus, iš kurių 2019-06-27 - už analogišką veiką pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2019-07-29, nuobauda nebegalioja, ir 2020-06-04 - pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, ši aplinkybė nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi tai yra jo padaryto nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis; teismas taip atsižvelgia į tai, kad R. Š. nedelsdamas ėmėsi veiksmų ištaisyti padarytą pažeidimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taip pat atsižvelgdamas į nuoseklią teismų praktiką, skiriant nuobaudas šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-360/2019 ir kt.), mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant R. Š. baudą, mažesnę nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 700 Eur.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Teismo posėdžio metu R. Š. prašė jam išdėstyti baudos. Prašymą motyvavo savo turtine padėtimi, tačiau nepateikė jokių šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Vien iš jo žodžiu išsakytų teiginių, jam nepateikus juos pagrindžiančių dokumentų, teismas negali įvertinti jo turtinės padėties ir padaryti pagrįstos išvados, kad baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą laikotarpį jam būtų didelė ir neproporcinga finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. Š. žodinis prašymas išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis šiuo metu netenkintinas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 700 Eur baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalyje). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.