- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2S-708-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- R. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
- 3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14-1102/2024 pagal ieškovės R. T. (buvusi pavardė C.) patikslintą ieškinį atsakovui R. C. bei atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2016 metų nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. T. (buvusi pavardė C.) (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį bei atsakovo R. C. (toliau – ir atsakovas) patikslintą priešieškinį.
2. Teismas šioje byloje 2024 m. gegužės 29 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriame išsprendė klausimus dėl šalių santuokos nutraukimo ir kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl termino, nuo kurio šalių santuoka laikoma iširusia ir kyla teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms. Nurodytas dalinis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. Kitoje dalyje, t. y. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, byla nagrinėjama toliau.
Žemesnės instancijos teismas
3. Byloje gautas ir priimtas nagrinėti ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui, kuriame ieškovė (nagrinėjamoje dalyje) prašo: pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirties pastatą su terasa, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 189 000 Eur (toliau – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą tokia tvarka: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 117 000 Eur (toliau – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; statinius, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; neregistruotus malkinę/pavėsinę, vertė 100 Eur, šuns voljerus, vertė 100 Eur, tvorą ir vartus, rinkos vertė 5 000 Eur, biocheminius nuotekų valymo įrenginius, rinkos vertė 1 340 Eur, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; virtuvės baldų komplektą, vertė 1 250 Eur, koridoriaus sieninę trijų stumdomų durų spintą, vertė 150 Eur, koridoriaus sieninę keturių stumdomų durų spintą, vertė 200 Eur, garų surinkėją ,,Indesit“, vertė 50 Eur, šaldytuvą ,,Snaigė“, vertė 100 Eur, akmens masės baltą vonios kriauklę vertė 50 Eur, svetainės sofą - lovą su dviem foteliais, vertė 1 100 Eur, svetainės minkštasuolį, vertė 200 Eur; svetainės stalą su 4 kėdėmis, vertė 300 Eur, svetainės komodą su veidrodžiu, vertė 1 600 Eur, metalinį žurnalinį staliuką, vertė 150 Eur, svetainės baltą spintelę, vertė 100 Eur, miegamojo metalinę lovą su čiužiniu, vertė 650 Eur, komodą miegamojo kambaryje, vertė 50 Eur, karvės odos kilimą, vertė 200 Eur, užuolaidas, vertė 50 Eur, senovinį vonios veidrodį, vertė 70 Eur, akmens masės baltą vonios kriauklę, vertė 50 Eur, pakabinamą 8 lempučių sietyną, vertė 400 Eur, du sieninius 2 lempučių sietynus, vertė 100 Eur, žvakidę – sietyną, vertė 150 Eur, televizorių ,,Panasonic”, vertė 300 Eur, židinio kapsulę ,,Dovre“, vertė 400 Eur, virtuvės sofą, vertė 250 Eur, odinį kilimą antilopės odos, vertė 100 Eur, ilgo kailio kilimus 2 vntx50 Eur, vertė 100 Eur, stacionarų kompiuterį su monitoriumi, vertė 70 Eur, elipsinį kojų terniruoklį, vertė 100 Eur, muzikinį centrą ,,Sharp” su kolonėlėmis, vertė 100 Eur, angliarūgšties balioną, vertė 30 Eur, dujų balioną, vertė 20 Eur, statybines medžiagas rūsyje, vertė 50 Eur, 6 automobilių padangas, vertė 180 Eur, printerį, vertė 30 Eur, svarmenis, 50 Eur, žoliapjovę, vertė 100 Eur, skalbimo mašiną „Bosch“, vertė 150 Eur, 3 dviračius, vertė 150 Eur, akvariumo staliuką, vertė 30 Eur, filmavimo kamerą ir fotoaparatą, vertė 150 Eur, duonkepę, 20 Eur, pečiuką rūsyje, vertė 50 Eur, asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; revolverį (duomenys neskelbtini), vertė 180 Eur, ir lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su dėklu, vertė 200 Eur, asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10 000 Eur, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10 000 Eur, pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotas, rinkos vertė 10 800 Eur, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50 Eur), adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1 820 Eur, asmeninės nuosavybės teise skirti ieškovei; už automobilio AUDI A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 000 Eur, perleidimą iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1000 Eur kompensaciją; už automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 200 Eur, perleidimą iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 100 Eur kompensaciją; už automobilio N. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2 000 Eur, perleidimą iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1000 Eur kompensaciją; už trijų laikų veislės šunų perleidimą ar praradimą, visų rinkos vertė 1 500 Eur, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 750 Eur kompensaciją; iš atsakovo ieškovei priteisti 187 340 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 2 680,31 Eur skolą už įvykdytą jos solidarios prievolės dalį pagal 2003-09-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių; užskaityti atsakovo ir ieškovės priešinius reikalavimus (dėl 187 340 Eur ir 2 680,31 Eur sumų) ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 184 659,69 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį; iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 024,07 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; už piktnaudžiavimą teise skirti atsakovui 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant ieškovei; taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimams dėl ieškovės paveldėto turto (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovei asmeninius daiktus: jos močiutės dovaną – siuvimo mašiną ir visus jos sportinius apdovanojimus, bei perduoti 1/2 dalį šeimos nuotraukų, kuriose būtų užfiksuoti įvykiai, susiję su vaikais ir ieškove.
Šalies argumentai
4. Ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: 1) taikyti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).) nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) taikyti draudimą atsakovui perleisti kitiems asmenims neregistruotus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., bei daryti jiems bet kokį kitą poveikį. Prašė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės R. T. (buv. C.) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas nutarė: nekilnojamojo turto registro duomenyse padaryti žymą, kuria uždrausti R. C. perleisti jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto registro duomenyse padaryti žymą, kuria uždrausti R. C. perleisti jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad šiuo metu valstybės registruose ir informacinėse sistemose ieškovė ir atsakovas yra nurodomi kaip išsituokę asmenys. Tai reiškia, kad šalims iš esmės nėra kliūčių disponuoti jų vardu registruotu turtu be kito buvusio sutuoktinio sutikimo. Žymos apie iškeltą bylą buvimas nėra kliūtis disponuoti turtu savo nuožiūra. Teismas vertino, kad yra tikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą taikyti turto, dėl kurio toliau tebevyksta ginčas, perleidimo ribojimą, t. y. taikyti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
7. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teisės perleidimo draudimo teismas pažymėjo, kad toks draudimas būtų perteklinis, nes šis žemės sklypas yra registruotas ieškovės ir atsakovo vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taigi, atsakovas be ieškovės žinios neturėtų galimybių šio turto perleisti.
8. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismas 2017 m. balandžio 17 d. nutartimi, be kita ko, nusprendė „Taikyti įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto: pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat, pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo“. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad minėta nutartis buvo siunčiama valstybės įmonei Registrų centrui. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. balandžio 4 d. išrašų matyti, kad nurodytas draudimas nėra išviešintas. Todėl teismas šia nutartimi pakartotinai išvardija ir kitą turtą (statinius), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., kuriam taikytinas draudimas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti draudimą atsakovui daryti neregistruotiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., bet kokį poveikį, nėra racionalus ir ekonomiškas įvertinus tai, jog pastatai (pirtys) yra mediniai ir reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl šio ieškovės reikalavimo netenkino.
10. Teismas vertino, kad pertekliniu reikalavimu laikytinas ir ieškovės prašymas taikyti draudimą atsakovui perleisti kitiems asmenims neregistruotus statinius (pirtis), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų privalo būti sąsajumas. Būsimo teismo sprendimo galimas turinys vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar priėmus ieškovei palankų sprendimą, t. y. patenkinus jos pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu jos materialieji interesai ar procesinės teisės galėtų būti pažeisti, jei atsakovas nuspręstų neregistruotus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., išmontuoti, perkelti ir pan. Taigi, šioje dalyje neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui.
11. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrindė, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ne tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas sutiko su atsakovu, kad laikinųjų apsaugos priemonių (draudimo atsakovui perleisti turtą) taikymas iki teismo sprendimo įvykdymo, ne užtikrintų sprendimo įvykdomumą, o priešingai – keltų grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, t. y. ženklios piniginės kompensacijos ieškovei išmokėjimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė R. T. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą taikyti draudimą atsakovui perleisti kitiems asmenims neregistruotus statinius, esančius 0,1496 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,2600 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei daryti jiems bet kokį kitą poveikį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismo atsisakymas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi, neužtikrino būsimo teismo sprendimo įvykdymo ir sukėlė realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Teismas sprendė, kad apeliantės prašymas taikyti draudimą atsakovui daryti neregistruotiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., bet kokį poveikį, nėra racionalus ir ekonomiškas, nes jie yra mediniai ir juos reikia prižiūrėti. Galimai teismą įtikino atsakovo argumentas, nepagrįstas jokiais įrodymais, jog jis šiuos medinius statinius prieš žiemą turi impregnuoti ir perdažyti, nes kitaip, apribojus būtinąją jų priežiūrą, jie labai sunyktų, gal įsiveistų medienos grybas, jie taptų iš viso beverčiais ir būtų tinkami tik nugriovimui. Tačiau minėtu pretekstu, jog medinius statinius reikia prižiūrėti, teismas neuždraudė atsakovui jų demontuoti, parduoti, perkelti į kitą vietą ir daryti kitą panašų poveikį. Priešingai, teismas nutartimi išaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjus daliniam sprendimui, atsakovas be apeliantės žinios jau dabar gali neregistruotus statinius ,,išmontuoti, perkelti ir pan.“
12.3. Įsiteisėjusia teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas nusprendė ,,Taikyti įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto: pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo“, nes sprendė, kad ,,atsakovas R. C. gali demontuoti pastatus, t. y. pakeisti jų struktūrą ar sunaikinti, kas įtakotų nekilnojamojo turto vertę ar turtui kiltų grėsmė būti sunaikintam“. Taigi, teismas pripažino, kad ,,atsakovas gali daryti įtaką registruotiems statiniams, o šis pavojus gali nulemti turto vertės sumažėjimą ar paties turto sunaikinimą“ ir šis teismo nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl galimų atsakovo veiksmų mažinant turto vertę ar jį gadinant (darant poveikį tuo būdu). Todėl, akivaizdu, kad atsakovas gali daryti poveikį ir neregistruotiems mediniams statiniams, be to, tai ženkliai paprasčiau įgyvendinti. Tuo būdu taip pat būtų sumažinta dalintino turto vertė.
12.4. Ieškinio dalyko 5, 6.2, 6.3 ir 6.13 punktuose ieškovė prašo teismo neregistruotus statinius priteisti atsakovui, o jai išmokėti kompensaciją už atsakovui atitenkančią šio jos turto dalį. Viso ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 187 340 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro turto dalį (11 ieškinio dalyko reikalavimas). Todėl, kol nėra išspręstas turto padalijimo klausimas, labai svarbu, kad atsakovas nesumažintų, neperleistų kitiems asmenims dalintino turto ir turtas būtų išsaugotas. Mediniai statiniai taip pat yra vertingi, o neregistruotas 82 procentų baigtumo pirties pastatas su terasa, esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netgi yra įvertintas ne atskirai, bet kaip bendra namų valda su gyvenamuoju namu.
12.5. Kol turtas nepadalintas, galioja jo bendrumo prezumpcija, todėl atsakovas be ieškovės žinios negali jam daryti poveikio jį perleisdamas, naikindamas, demontuodamas ir, žinoma, negali tokiu būdu mažinti jo vertės, ypač atsižvelgiant į tai, jog minėtų ieškovės reikalavimų tenkinimo atveju atsakovui tektų sumokėti didelės vertės piniginę kompensaciją.
12.6. Teismo motyvas, jog ,,ieškovė nepagrindė, kokiu būdu jos materialieji interesai ar procesinės teisės galėtų būti pažeisti, jei atsakovas nuspręstų neregistruotus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., išmontuoti, perkelti ir pan.“ ir neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui, yra nepagrįstas, neatitinka protingumo kriterijaus, nes atsakovas ir dalintinus medinius statinius ,,gali demontuoti, t. y. pakeisti jų struktūrą ar sunaikinti, kas įtakotų nekilnojamojo turto vertę ar turtui kiltų grėsmė būti sunaikintam“. Akivaizdu, jog sumažinus turto vertę, jį perleidus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
12.7. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovu, kad draudimas atsakovui perleisti turtą iki teismo sprendimo įvykdymo neužtikrintų sprendimo įvykdomumą, o priešingai – keltų grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, t. y. ženklios piniginės kompensacijos ieškovei išmokėjimui. Tokia teismo išvada suponuoja tai, jog teismas jau iš anksto žino ar tiki, kad kai turtas bus priteistas atsakovui, jis su apeliante atsiskaitys būtent realizavęs jam priteistą turtą. Tačiau, kad atsakovas, kurio santykiai su apeliante yra itin konfliktiški, būtent taip ir pasielgs – geranoriškai įvykdys teismo sprendimą, mažai tikėtina. Tuo tarpu, jeigu laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki teismo sprendimo įvykdymo, atsakovas, jeigu ketintų turtą realizuoti tuo tikslu, kad atsiskaityti su apeliante, be jos žinios turto negalėtų perleisti. Tuo būdu būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. C. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismo nutartis priimta vadovaujantis įstatymu ir nuosekliai suformuota teismų praktika, todėl nėra jokio pagrindo ją naikinti.
13.2. Atsakovas pateikė į šią bylą visus rašytinius įrodymus, neginčijamai pagrindžiančius, kad visi mediniai pastatai, kuriems ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pastatyti už asmenines atsakovo lėšas ir neįtrauktini į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą. Neregistruoti statiniai nėra, kaip nurodė ieškovė, gyvenamojo namo priklausiniai. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, neregistruotas pastatas yra ne šalia stovinčio registruoto pastato, o žemės sklypo, ant kurio stovi, priklausinys. Tad atsakovas negali neperleisdamas žemės sklypo perleisti ant to žemės sklypo stovinčių neregistruotų pastatų. Teismas ieškovės reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant atsakovui parduoti žemės sklypus, jau patenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
15. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
17. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
18. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, jog priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovui taikymą iš esmės grindė tuo, kad pats ginčo pobūdis leidžia teigti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, tačiau pažymėtina, jog ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti įrodytas atsakovo galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas iki bylos iškėlimo arba po bylos iškėlimo (bylos nagrinėjimo metu) ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, jį slepia (paslėpė), apsunkino ar panašiai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui perleisti kitiems asmenims neregistruotus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., bei daryti jiems bet kokį kitą poveikį, byloje negalėjo būti taikomos.
20. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės prašymas taikyti draudimą atsakovui daryti neregistruotiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., bet kokį poveikį, nėra racionalus ir ekonomiškas, nes jie yra mediniai ir juos reikia prižiūrėti. Apeliantės vertinimu, teismas neuždraudė atsakovui šių statinių demontuoti, parduoti, perkelti į kitą vietą ir daryti kitą panašų poveikį. Priešingai, teismas nutartimi išaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjus daliniam sprendimui, atsakovas be apeliantės žinios jau dabar gali neregistruotus statinius ,,išmontuoti, perkelti ir pan.“
21. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais apeliantės atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą, o tai lemia keletą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklių: teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
22. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 117 000 Eur (toliau – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; statinius, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; neregistruotus malkinę/pavėsinę, vertė 100 Eur, šuns voljerus, vertė 100 Eur, tvorą ir vartus, rinkos vertė 5 000 Eur, biocheminius nuotekų valymo įrenginius, rinkos vertė 1340 Eur, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius (ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10 000 Eur, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 10 000 Eur, pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neregistruotas, rinkos vertė 10 800 Eur, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 50 Eur), adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise skirti atsakovui.
23. Ieškovė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašė: 1) taikyti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 2) taikyti draudimą atsakovui perleisti kitiems asmenims neregistruotus statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., bei daryti jiems bet kokį kitą poveikį.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam atsakovo vardu registruotam turtui – nekilnojamojo turto registro duomenyse padarė žymas, kuriomis uždraudė atsakovui R. C. perleisti jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju neregistruoti statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype (duomenys neskelbtini)., nėra ginčo tarp ieškovės ir atsakovo objektas, ieškovė nepretenduoja į šį turtą daiktinių teisių prasme, o būsimas teismo sprendimas nepakeis šio turto teisinės būklės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritartia pirmosios intnacijos teismo išvadai, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu jos materialieji interesai ar procesinės teisės galėtų būti pažeisti, jei atsakovas nuspręstų neregistruotus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)., išmontuoti, perkelti ir pan. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad atsakovas iki bylos iškėlimo arba po bylos iškėlimo (bylos nagrinėjimo metu) ėmėsi veiksmų minėtą turtą – neregistruotus statinius, apsunkinti, perkelti, parduoti ar panašiai, t. y. sumažinti šio turto vertę. Taigi, šioje dalyje ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingo vertinimo.
26. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad visi mediniai pastatai, kuriems ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pastatyti už asmenines atsakovo lėšas, neregistruoti statiniai nėra gyvenamojo namo priklausiniai, todėl jie neįtrauktini į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą. Pažymėtina, kad esant ginčui dėl turto, kuris įtraukiamas į dalintino bendro sutuoktinių turto balansą, jį sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja klausimų, į kuriuos gali būti atsakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.
27. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusia teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi teismas nusprendė taikyti įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nes sprendė, jog atsakovas R. C. gali demontuoti pastatus, t. y. pakeisti jų struktūrą ar sunaikinti, kas įtakotų nekilnojamojo turto vertę ar turtui kiltų grėsmė būti sunaikintam. Šis teismo nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę sprendžiant dėl galimų atsakovo veiksmų mažinant turto vertę ar jį gadinant. Todėl akivaizdu, kad atsakovas gali daryti poveikį ir neregistruotiems mediniams statiniams.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kurią, atitinkamai, lemia atsakovų jau atlikti arba galimai atliktini su sąžiningu elgesiu nederantys veiksmai, privalo būti identifikuota individualiai kiekvienoje atskiroje byloje pagal tos bylos aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškintnta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023), todėl apeliantės minima nutartimi nustatytos vienokios ar kitokios aplinkybės dėl atsakovo (ne)sąžiningumo nėra reikšmingos.
29. Akcentuotina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
30. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.