Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-02-02 · Civilinė byla Nr. 2-1216-328/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
2-1216-328/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15152-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
M. K., R. K.
Suinteresuotas asmuo
VMI prie LR FM
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1216-328/2016Proceso Nr. 2-06-3-15152-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.5.; 3.4.4.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant pareiškėjų M. K. ir R. K. įstatyminio atstovo M. K. atstovei advokato padėjėjai K. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir R. K. įstatyminio atstovo M. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjų įstatyminis atstovas prašo teismo atnaujinti CK 5.50 str. 3 d. nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėjui M. K. priimti nepilnamečių vaikų M. K. ir R. K. vardu po jų motinos E. K. mirties atsiradusį palikimą (b.l. 2-3). Nurodo, jog pareiškėjas M. K. su E. K. susilaukė dviejų vaikų - M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini). E. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja buvo sudariusi testamentą, kuriuo nuosavybės teise priklausantį turtą paliko tokia tvarka: butą adresu (duomenys neskelbtini) paliko sūnui R. K., 110/501 dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), butą adresu (duomenys neskelbtini), butą adresu (duomenys neskelbtini), žemės slypą adresu (duomenys neskelbtini) – savo sūnui M.K., likusį turtą, kad ir kur jis bebūtų, ir iš ko besusidarytų testatorė lygiomis dalimis paliko savo vaikams. Pagal šį testamentą M.K. ir R. K. yra vieninteliaia įpėdiniai, turintys teisę priimti palikimą. M. K. kaip vaikų tėvas, atstovaudamas nepilnamečių vaikų interesus 2015-10-23 pateikė teismui prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Su teismo leidimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę, tačiau ji nurodė, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas baigėsi 2015-10-26, pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015-10-23, o teismas 2015-10-26 priėmė nutartį, apie kurią pareiškėjas sužinojo po kelių dienų, kai terminas jau buvo praleistas. Nurodo, jog įstatyminiam atstovui M. K. nepilnamečių vaikų vardu priėmus palikimą, pagerės vaikų materialinė gerovė. Paveldėtas turtas bus panaudotas vaikų gyvenamajai aplinkai, buičiai paderinti, mokslas bei visokeriopam lavinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 117 straipsnis, 175¹ straipsnis, 124 straipsnis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjų įstatyminio atstovo M. K. atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, nurodė, jog palikimui priimti būtinas teismo leidimas, leidimas gautas kai jau suėjo trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Mano, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjų M. K. ir R. K. tėvais gimimo liudijimuose nurodyti M. K. ir E. K., a..k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,9). E. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 10). Palikėja (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo mirties atveju patvarkė, jog butą, adresu (duomenys neskelbtini) palieka sūnui R. K.; 110/501 žemės sklypo dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) palieka sūnui M. K., visą kitą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat visas turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas ir visą kitą turtą testatorė lygiomis dalimis palieka savo vaikams R. K. ir M. K. (b.l. 5-6). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, palikimo atsiradimo dieną, testamente išvardintas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė E. K. (b.l. 11-30). 2015-10-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjui M. K. išduotas leidimas nepilnamečių vaikų Roko ir M. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos E. K. mirties (b.l. 31-32). Iš notarės A. G. 2015-11-23 raštu notarė informavo, jog notaro biure nėra pradėta paveldėjimo byla po E. K. mirties, per įstatymo nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreiptąsi nebuvo (b.l. 33).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. K. yra įstatyminis nepilnamečių vaikų R. K. ir M. K. atstovas, įpėdinių pagal testamentą atstovas

pareiškėja yra įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.188 straipsnis) ir siekia priimti palikimą nepilnamečių vaikų R. K. ir M. K., kurie yra testamentiniai įpėdiniai, vardu, palikimą, atsiradusį po nepilnamečių vaikų motinos mirties. Tačiau pareiškėjų M. K. ir R. K. įstatyminis atstovas M. K. praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Terminą palikimui priimti įstatyminis atstovas praleido, nes jam buvo reikalingas teismo leidimas palikimui priimti, teismo leidimas buvo išduotas tik paskutinę temino priimti palikimą suėjimo dieną, todėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikti nespėjo. Gavės nutartį ir kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarę, sužinojo jog terminas yra praleistas, todėl nedelsiant kreipėsi į teismą dėl minėto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjai R. K. ir M. K. yra vieninteliai testamentiniai palikimo, atsiradusio po E. K. mirties, įpėdiniai. Byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini) E. K. testamentas būtų nuginčytas ar įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis teismas neturi pagrindo netikėti, jos pripažintinos svarbiomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad palikimas priimamas nepilnamečių vaikų vardu, palikimui priimti tokiu atveju reikalinga atlikti papildomus veiksmus, gauti teismo leidimą, nepilnamečiai vaikai yra vieninteliai įpėdiniai pagal testamentą, priėmus palikimą pagerinama nepilnamečių vaikų turtinė padėtis, duomenų, jog suinteresuotas asmuo prieštarautų pareiškėjų prašymui byloje nėra, o terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai, vadovaujantis protingumo teisingumo, sąžiningumo kriterijais, laikytina, kad yra pagrindas pareiškėjų M. K. ir R. K. įstatyminiam atstovui M. K. terminą palikimui, atsiradusiam po nepilanemčių vaikų motinos mirties, priimti atnaujinti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjų M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyminiam atstovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nepilnamečių vaikų M. K. ir R. K. vardu priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė