- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2-1374-794/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V., D. M.
- Trečiasis asmuo
- V. G., A. G., BUAB „Derivatus“
- Advokatai
- Sigitas Čepas, Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovei R. V., ieškovės atstovui advokatui Olegui Drobitko (Oleg Droitko), atsakovui A. V., tretiesiems asmenims V. G., A. G., BUAB „Derivatus“ bankroto administratoriui Antanui Pelikšai, advokatui Sigitui Čepui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams A. V., D. M., tretiesiems asmenims V. G., A. G., bankrutuojančiai UAB „Derivatus“ dėl sutarčių dalių pripažinimo apsimestinėmis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti 2004-05-31 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1, dalį, pagal kurią A. V. įgijo 50 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti pagal šią sutartį atsakovui D. M.; pripažinti 2004-06-02 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2, dalį, pagal kurią A. V. įgijo 50 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti pagal šią sutartį atsakovui D. M.; pripažinti 2007-03-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią D. M. nusipirko 100 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 10000 Lt, apsimestine ir nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal šią sutartį atsirado nuo 2004-05-31. Nurodė, kad 2004-05-31, 2004-06-02 tarp UAB „Derivatus“ akcininkės V. G. ir jos sutuoktinio A. G. bei A. V. buvo sudarytos vertybinių popierių prikimo - pardavimo sutartys Nr.1, Nr. 2, pagal kurias A. V. įsigijo po 50 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų po 5000 Lt, taip įsigydamas visas UAB „Derivatus“ akcijas. 2007-03-26 tarp atsakovų A. V. ir D. M. sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu D. M. nupirko visas 100 UAB „Derivatus“ akcijas už 10000 Lt. Ieškovė apie šiuos sandorius informuota nebuvo. Teigia, kad 2009-11-20 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-308-125/2009 konstatuota, kad faktiškas minėtos įmonės savininkas ir direktorius buvo D. M., o A. V. jo statytinis, šis faktas nebuvo nuginčytas apeliacine bei kasacine tvarka. Ieškovės manymu 2004-05-31 ir 2004-06-02 vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartys turi būti perkeltos D. M., sutartys yra apsimestinės, sudarytos kitam sandoriui pridengti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepimu prašo patenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje pareikšta pozicija ir nurodytomis aplinkybėmis, prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Tretieji asmenys A. G. ir V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jiems būnant bendrovės UAB „Derivatus“ akcininkais D. M. dirbo bendrovėje, jo iniciatyva A. V. buvo pasiūlytas kaip investuotojas, pageidaujantis įsigyti UAB „Derivatus“ akcijas. Nurodė, kad A. V. atšaukė buvusią bendrovės vadovę ir paskyrė į šias pareigas A. K.. Tretieji asmenys nemano, jog atsakovas buvo kieno nors statytinis ar akcijas pirko ne savo valia. Mano, kad ieškovės teiginys, jog ji nežinojo apie sudarytus sandorius, nepagrįstas bei ieškiniu siekiama tiesioginės naudos atsakovui A. V., išvengti jo prievolių vykdymo. Nurodė, kad ieškovės minėtose bylose nustatytas aplinkybes negalima laikyti prejudiciniais faktais, nes bylos nagrinėjamos dalyvaujant skirtingiems asmenims. Be to, išskyrus žodinius šalių paaiškinimus, rašytinių įrodymų dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu nepateikta. Nurodė, kad aukštesnės instancijos teismai aplinkybę, jog A. V. buvo statytinis akcininkas nepatvirtino, o priešingai - atmetė. Nurodė, kad ieškiniu siekiama išvengti 2010-11-26 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi priteistos skolos vykdymo.
Tretysis asmuo BUAB „Derivatus“ taip pat pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodo, jog ieškovė su sutuoktiniu gyvena kartu, jai nebuvo žinoma, jog jis buvo susijęs su UAB „Derivatus“ veikla. Atsakovas dirbo kitose įmonėse. Korespondenciją iš pašto dėžutės paimdavo vyras, nes jis turėjo raktą. Vėliau ieškovei sutuoktinis paaiškino, jog D. M. paprašė laikinai, formaliai pabūti įmonės akcininku. Teigia, turėtų būti remiamasi parodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. nurodė, kad neketino pirkti ar investuoti į įmonės veiklą. Teigia, kad šioje situacijoje atsidūrė norėdamas padėti D. M., kuris kreipėsi į jį pagalbos, nes dėl neišspręstų juridinių problemų dėl kitų bendrovės valdomų akcijų, negalėjo įsigyti UAB „Derivatus“ akcijų. Nurodė, kad gavus informaciją apie bankroto bylą, atsakovas pareikalavo, kad D. M. kuo skubiau vykdytų savo pažadą ir perpirktų akcijas. Nurodė, kad faktiškai įmonės veikloje nedalyvavo ir jos reikalais nesirūpino, kontaktų su įmonės darbuotojais neturėjo, nežino kas pasirašinėjo bendrovėje finansinius dokumentus, pelno iš įmonės veiklos taip pat negaudavo.
Tretieji asmenys A. G. ir V. G. paaiškino, kad UAB „Derivatus“ D. M. bendrovėje buvo atsakingas už gamybos vykdymą, buvo geras specialistas. Nurodė, kad vėliau kilo konfliktas su atsakovu dėl jo pomėgio lošti azartinius žaidimus. Tretiesiems asmenims pareiškus norą parduoti įmonės akcijas D. M. pasiūlė pirkėją. Mano, jog pripažinti sandorį apsimestiniu, reikia, kad to siektų abi šalys, tuo tarpu buvę akcininkai siekė tikslo nurodyto akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse bei jų pagrindu įvykdė visas pareigas. Buvo sudarytas įmonės turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktas. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens BUAB „Derivatus“ atstovai prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti dėl akių.
Atsakovas D. M. teismo posėdyje nedalyvauja, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 76, 91). Todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2004-05-31 vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sutartimi V. G. ir jos sutuoktinis A. G. A. V. pardavė 50 paprastų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt. (b.l. 10). 2004-06-02 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi V. G. ir jos sutuoktinis A. G. A. V. pardavė 50 paprastų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt. (b.l. 11). 2004-06-04 UAB 2004-06-11 „Derivatus“ visų bendrovės akcijų savininko A. V. protokolu bendrovės direktorė V. G. atleista iš pareigų, direktoriumi paskirtas A. K. (b.l. 46). UAB „Derivatus“ visų bendrovės akcijų savininko A. V. protokolu bendrovės direktoriumi paskirtas A. D. (b.l. 96). 2004-06-21 UAB „Derivatus“ vienintelio akcininko A. V. sprendimu pakeistas bendrovės buveinės adresas ir bendrovės įstatų 2 str. 2.1 p. (b. l. 94). 2007-03-26 sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. V. pardavė visas 100 UAB „Derivatus“ paprastąsias vardines akcijas D. M. (b.l. 12-14). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Derivatus“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto byloje yra patvirtinti 72 917,03 Lt kreditorių reikalavimai bei 51 242 Lt administravimo išlaidų (b.l. 20). 2010-11-26 Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi pakeitė 2009-11-20 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir ieškovui BUAB „Derivatus“ priteisė iš atsakovų D. M. 872640 Lt, A. D. 39040,53 Lt, L. T. 26605,70 Lt, subsidariai iš atsakovo A. V. 124159,03 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 15-20). Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista (b.l. 21-24).
Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią.
Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys (CK 1.87 str.). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., G. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; kt.).
Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Dėl to būdamas nepriklausomas ir nešališkas teismas turi išklausyti abi šalis, kurios privalo įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, sudarančias ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį. Teismas pažymi, kad dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).Vertinant įrodymus, turi būti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto duomenų padaryta išvada. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/ 2006;2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylai aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).
Ieškovė teigia, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutartys laikytinos apsimestiniais sandoriais, nes atsakovas A. V. akcijas nusipirko tam, kad atsakovas D. M. faktiškai galėtų valdyti bendrovę. Apsimestinio sandorio buvimą ieškovė grindžia 2010-11-26 Lietuvos Apeliacinis teismo įsigaliojusia nutartimi, kuria anot jos nustatyta, jog A. V. buvo D. M. statytinis – akcininkas. Tačiau, teismas pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas, priešingai, konstatavo, jog nepriklausomai kiek D. M. turėjo įtakos atsakovui A. V., pastarasis turėjo teisinę pareigą inicijuoti sprendimus dėl įstatymuose bei įstatuose nurodomų privalomų spręsti klausimų. Teismas pripažino, kad A. V. turi būti taikoma subsidiari atsakomybė atsakyti už padarytą žalą kreditoriams ir pažymėjo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo, t.y. 2009-11-20 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, jog A. V. yra tik formalus įmonės akcininkas (b.l. 17-20). Ieškovės paminėtos aplinkybės nepaneigia fakto, jog tarp atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų A. G. ir V. G. susiformavo pirkimo–pardavimo santykiai. Pirkimo–pardavimo santykiuose aktyvesni yra pardavėjo veiksmai, nes būtent jis siekia daiktą parduoti už jam priimtiną kainą. Sutartys buvo pasirašytos gera valia, jokie prierašai dėl neatsiskaitymo ar įsipareigojimo atsiskaityti ateityje nepadaryti, sutartys yra be jokių išlygų ir jose nėra užsiminta apie akcijų grąžinimą. Duomenys apie akcininką buvo pateikti valstybės įmonei Registrų centrui (b.l. 95). Tarp šalių nėra ginčo, kad už akcijas nebuvo sumokėta. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių 2.2 punktuose nustatyta, jog pirkėjas perka minėtas bendrovės vardines paprastąsias akcijas iš viso už 10.000,00 Lt, kuriuos pardavėjams sumokėjo iki 2004-06-30 (b. l. 10-11). Visi sandorio dalyviai tai patvirtino savo parašais. Pagal trečiojo asmens A. G. pateiktus paaiškinimus, UAB „Derivatus“ akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo parduotos po 50 procentų, nes atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti pardavėjams iš karto už visas parduodamas akcijas (b.l. 115-116). Pažymėtina, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas A. V. už akcijas nesumokėjo sutartos kainos bei nepaneigė oficialiame rašytiniame įrodyme – akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų aplinkybių, kad už parduotas akcijas tretiesiems asmenims yra sumokėta (CPK 178 str., CPK 185 str.). Ieškovė neįrodė sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti šalys, buvimo, todėl darytina išvada, kad pripažinti ginčijamas sutarčių dalis negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnį nėra pagrindo.
Prašydama pripažinti sutartis apsimestinėmis, ieškovė ginčija sutarties ydingumą sandorio sudarymo su netikrąja šalimi (pirkėju) aspektu, teigdama, kad faktiniu vertybinių popierių pirkėju buvo atsakovas D. M., o ne sutartyje įvardintas atsakovas A. V..
Ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu kildinamas ne iš sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys (akcijų pirkimas-pardavimas neginčijamas), bet dėl sutarties šalies, pirkėju nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui. Vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė ir naudojo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.
Byloje nustatyta, jog būtent atsakovas A. V., o ne kitas asmuo derėjosi dėl akcijų pirkimo- pardavimo, jas nupirko, perėmė įmonės turtą ir dokumentaciją, valdė įmonę, skyrė įmonės darbuotojus ir kt. Šias aplinkybes patvirtina ir trečiųjų asmenų A. G., V. G. paaiškinimai, ir atsakovo A. V. paaiškinimai, ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 113-118, 46-48). Be to, pirkimo-pardavimo šalys t.y. pardavėjai Vilma ir A. G. paaiškino, jog jiems nekilo jokių abejonių dėl sandorio tikrosios šalies (b.l. 114). Tai, kad anksčiau UAB „Derivatus“ dirbęs D. M. po kelerių metų, t.y. 2007-03-26 iš A. V. įsigijo visas 100 įmonės akcijas ir iš įmonės pasisavino pinigus ir kitos panašios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tikrąja ginčo sandorio šalimi (pirkėju) yra D. M., o sutartyje pirkėju nurodytas A. V. yra statytinis ir sandorio šalys siekė pridengti tikrąją sandorio šalį. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad už įmonės akcijas buvo sumokėta 10.000, 00 litų suma. D. M. kaip pagrindinę priežastį dėl ko negalėjo pats įgyti įmonės akcijų nurodo, pinigų stygių. Tačiau, teismas laiko, kad tarp verslininkų ši akcijų įsigijimo suma nelaikytina didelė, dėl ko net kelerius metus nebuvo galima perrašyti įmonės akcijas. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti sandorio ydingumo dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi.
Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šiuo atveju sutarčių dalių pripažinimas negaliojančiomis be pakankamo teisinio pagrindo, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (LR CK 1.2, 1.5 str.), todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2004-05-31 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1,dalį, pagal kurią A. V. įgijo 50 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti pagal šią sutartį atsakovui D. M.; pripažinti 2004-06-02 vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2, dalį, pagal kurią A. V. įgijo 50 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 5000 Lt, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises ir pareigas perkelti pagal šią sutartį atsakovui D. M.; pripažinti 2007-03-26 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pagal kurią D. M. nusipirko 100 paprastųjų vardinių UAB „Derivatus“ akcijų už 10000 Lt, apsimestine ir nustatyti, kad teisės ir pareigos pagal šią sutartį atsirado nuo 2004-05-31 atmestinas.
LR CPK 279 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Teismas pažymi, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį šioje byloje siekia ginčyti jau įsiteisėjusio 2010 m. lapkričio 26 d. Apeliacinio teismo nutartimi nustatytas faktines aplinkybes.
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų su netesybomis susijusių aplinkybių, kurios, taikant ieškinio senaties terminą, neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tretysis asmuo BUAB „Derivatus“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti duomenis, jog BUAB „Derivatus“ sumokėjo 1.000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 53).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 93 straipsnio nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, o bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris faktiškai jas patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloj S. Džiugienė ir kt. v. Kauno miesto valdyba, byla Nr. 3K-3-946/2002; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, byla Nr. 3K-3-422/2006). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų BUAB „Derivatus“ turėjo 1.000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 53). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina trečiajam asmeniui BUAB „Derivatus“ 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. V. trečiajam asmeniui BUAB „Derivatus“ 1.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.