- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e1-1965-1123/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20107-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2023 m. birželio 2 d., apie 19.13 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. 280, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 2 d. jis vienas važiavo jam priklausančiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio į Vilnių. Vairavo vienas. Važiuodamas savo transporto priemonę, jis buvo sustojęs už Panevėžio esančioje kavinėje „Karčiama“, būdamas joje, apie 18.00 val. jis išgėrė 5 bokalus alaus, po ko sėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo link Vilniaus. Važiuodamas apie 19.00 val. sustojo degalinėje „Circle K“, kuri yra Avižieniuose, ten nusipirko kavos ir toliau sėdo už vairo ir važiavo Ukmergės gatve, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, ir patikrino jo neblaivumą. Įpūtė virš 1,51 promilės. Dėl savo tokio poelgio jis labai gailisi. Po apklausos važiuos į įstaigą koduotis. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti, pasakė viską ką žino, kaip ir minėjo, savo kaltę pripažįsta pilnai.
Liudytojas J. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. birželio 2 d., apie 19.00 val. jis, būdamas Avižienių „Circle K“ degalinėje, pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur matėsi, kad tarp vairuotojo ir keleivio sėdynės esančiame panelyje stovi du alkoholiniai buteliai alaus. Automobilio vairuotojas buvo lauke, vaikščiojo šalia degalinės ir kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Pastebėjo, kad asmuo kalba nerišliai, eisena buvo keistoka, tikrai sudarė įspūdį, kad minėtas automobilio vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Praėjus porai minučių jis iškvietė policijos pareigūnus, po ko pamatė, kad minėtas asmuo sėda į automobilį ir išvažiuoja link Ukmergės g. ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Asmuo automobilyje buvo vienas, pašalinių asmenų šalia jo nebuvo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės I. V. 2023 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 2 d., patruliuojant su vyr. patruliu A. J., buvo gautas pranešimas, kad Ukmergės g. Vilnius-Panevėžys, prie „Circle K“ degalinės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešėjas matė, kad vairuotojas apsvaigęs, vartojo alkoholį. Atvykus nurodytu adresu, Ukmergės g. 280, Vilnius, pastebėjo minėtą transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Nustatyta, kad automobilį vairavo K. B.. Paklausus ar vyras vartojo alkoholinius gėrimus, jis patvirtino, kad vartojo. pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 1,97 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,88 promilių girtumas.
2023 m. birželio 2 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad K. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi-tris valandas. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu, pirmojo tikrinimo metu 2023 m. birželio 2 d., 19.13 val. K. B. buvo nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 19.32 val. jam buvo nustatytas 1,88 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais K. B. sutiko. Byloje esančiuose alkotesterio „Drager Alcotest 7510, Nr. ARJK-0111 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai. Iš 2023 m. gegužės 18 d. patikros sertifikato Nr. 1937271 matyti, kad minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 15 d.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas – K. B..
Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „BMW 520d Touring Aut“, 2011 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. birželio mėnesį buvo 10 570 Eur su PVM.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad K. B., 2023 m. birželio 2 d., apie 19.13 val., Vilniuje, ties Ukmergės g. 280, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino K. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, K. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. birželio 2 d. jis vienas vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodamas buvo sustojęs už Panevėžio esančioje kavinėje „Karčiama“, būdamas joje, apie 18.00 val. jis išgėrė 5 bokalus alaus, po ko sėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo link Vilniaus. Važiuodamas apie 19.00 val. sustojo degalinėje „Circle K“, kuri yra Avižieniuose, ten nusipirko kavos ir toliau sėdo už vairo ir važiavo Ukmergės gatve, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, ir patikrino jo neblaivumą. Įpūtė virš 1,51 promilės. Tai, kad K. B. vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,88 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis K. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė leisti baudos dydį jam sumokėti dalimis per metus laiko.
Teismas, skirdamas bausmę K. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – SODRA duomenimis šiuo metu nedirbantis, anksčiau neteistas, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, baustas administracine tvarka, pagrinde už KET pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam skiriant baudą, artimą minimaliam baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, K. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis K. B. prašė teismo leisti baudą sumokėti dalimis per vienerius metus. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), nei BPK nėra numatyta galimybė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Remiantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, teismas turi teisę kaltinamajam nustatyti ilgesnį bausmės – baudos sumokėjimo terminą. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. T-188-485/2015). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. B. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negali paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį. Teismas neturi duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, ar kitų duomenų, kurie leistų išsamiai įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad SODROS duomenimis kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra apsunkinta ir baudos sumokėjimas per įstatyme nustatyta dviejų mėnesių laikotarpį jam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo K. B. prašymas tenkintinas ir jam nustatytinas ilgesnis – 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad K. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, automobilį jis vairavo vakaro metu, tarpmiestiniame kelyje, kur tokiu metu būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokių jo elgesio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrą kartą padaro analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padaręs BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga K. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad K. B. 2023 m. birželio 5 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas, tokiu būdu K. B. nuo 2023 m. birželio 5 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. birželio 5 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis K. B. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismas byloje nenustatė pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkas kaltinamajam perdavė automobilį žinodamas, kad kaltinamasis šį automobilį panaudos darydamas nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).
VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 10 570 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis K. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, kai jau anksčiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš ko spręstina, kad kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo. Taigi, teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.
Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo K. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš K. B. išieškotina automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 10 570 eurų.
Kaltinamajam K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – K. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, K. B. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirti K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. B. išieškoti automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 10 570 (dešimt tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Kaltinamajam K. B. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – K. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti saugot VĮ „Regitra“.
Išaiškinti K. B., kad bauda per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.