- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- TA-620-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04310-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- K. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (nuo 2019 m. balandžio 1 d. reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus) (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos dėl nustatytų minimalaus ploto reikalavimų vienam asmeniui, neveikė aliarmo mygtukas, pasivaikščioti jis galėjo tik 1 val., kurios nepakako, o pasivaikščiojimo kiemeliai nebuvo prižiūrimi, apdengti asbestu, kamerose buvo prasta ventiliacija, apšvietimas, todėl tvyrojo drėgmė, o ant sienų kaupėsi pelėsis. Kamerose sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, kirpyklos paslaugomis pasinaudojo tik kelis kartus, nes jose nebuvo laikomasi higienos reikalavimų, dušų patalpos buvo neprižiūrimos, jis ne kartą net neturėjo galimybės pasinaudoti galimybe nusiprausti po šiltu vandeniu. Kamerose taip pat buvo pilna vorų, vabalų, nebuvo tinkamo inventoriaus, o Lukiškių TI-K tiekiamas maistas buvo neskanus ir neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriuose prieš tai kalėję asmenys rūkė, todėl patalpos buvo prisigėrusios rūkalų kvapo. Dėl laikymo netinkamomis sąlygomis jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau ši tik pateikdavo nepagrįstus rašytinus atsakymus. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Pareiškėjo teigimu, kalinimas tokiomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija)3 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad beveik visais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniai mazgai kamerose buvo įrengti pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus, o tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Lukiškių TI-K kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Teisės aktuose nenumatyta, kad kamerose turi būti veidrodis, tačiau remontuojamuose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai buvo įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema ir kamerose palaikoma optimali temperatūra. Visose gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolatos prižiūrimi, o 1 val. pasivaikščiojimo laikas per diena yra nustatytas teisės aktuose
5. Lukiškių TI-K valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ar suimtiesiems, jie yra patvirtinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), o pagamintas maistas tikrinamas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto juslinio patikrinimo būdu. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo K. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 430 Eur pareiškėjo naudai.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Pateikti duomenys tvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko teisės aktuose nurodyto minimalaus ploto reikalavimus.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko bei sumontuotos gaisrinės sistemos, tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nekonkretizavo, iš ko konkrečiai, kokiose kamerose ir kuriuo metu jautė grėsmę. Jis nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Vien skundo teiginiai, kad nesant aliarminio iškvietimo mygtukų, bet iškilus būtinybei prisišaukti priežiūros pareigūną, laikytini abstraktaus ir hipotetinio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atkreipė dėmesį, jog į bylą pateiktas raštas patvirtina, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo prižiūrimi, o 1 val. trukmės pasivaikščiojimai atitiko teisės aktų reikalavimus.
10. Teismas, įvertinęs pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimų duomenis, pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, nemalonaus kvapo, prasto ventiliacijos, apšvietimo ir temperatūros atmetė kaip nepagrįstus.
11. Dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu teismas nurodė, jog į bylą pateikti duomenys patvirtino, kad dalyje Lukiškių TI-K priežiūros postų gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo mėn. visose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo atskirtos kabinomis su durimis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, tuomet, kai jis kamerose Nr. 195, Nr. 183, Nr. 292, Nr. 324, Nr. 349, Nr. 327, Nr. 290, Nr.168, Nr.159 buvo laikomas ne vienas.
12. Pareiškėjo argumentus dėl kirpyklos patalpų neatitikimo higienos reikalavimams teismas atmetė, nes atsakovo atstovas teismui pateikė 2018 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 96-2004, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo keliami nusiskundimai dėl kirpyklos patalpų neatitikties yra nepagrįsti. Kartu buvo pridėtas Centro 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA. 10-21 (16.16.8 10.12), kuris taip pat paneigė pareiškėjo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui citavo higienos reikalavimus dėl kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimo bei kamerų įrengimo, tačiau konkrečiai nedetalizavo ir neindividualizavo šių aplinkybių, todėl dėl jų nepasisakė.
Šalies argumentai
14. Dėl laikymo su rūkančiais asmenimis teismas nurodė, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu dėl paskyrimo prie nerūkančių asmenų kreipėsi 2018 m. gegužės 25 d. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 96-2106 informavo pareiškėją, kad jo prašymą išnagrinėjo ir jį tenkino – nuo 2018 m. gegužės 26 d. pareiškėjas bus kalinamas su asmenimis, kurie yra nerūkantys. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl rūkalų kvapo sienose, nes iki 2018 m. gegužės 28 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo rūkoma. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl rūkalų kvapo sienose kamerose, kuriose jis buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 28 d., nes: 1) jis buvo perkeltas į kameras, kuriose jis buvo laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis; 2) Vilniaus PN pateiktame Centro 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akte konstatuota, jos yra galimybė vėdinti patalpas per langus; 3) pareiškėjas su tokiais skundais nesikreipė į Vilniaus PN administraciją; 4) šių nusiskundimų pareiškėjas skunde teismui taip pat neindividualizavo (kokioje kameroje, kada, kodėl nesikreipė į Vilniaus PN administraciją, kad būtų ištirta, nors kitais klausimais aktyviai naudojosi šia teise, ir t. t.).
15. Pasisakymas dėl fiziologinių normų neatitinkančio maisto teismas nurodė, kad atsakovo atstovas teismui paaiškino, jog maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), kad gaminant maistą laikomasi griežto gamybos technologinio proceso nuoseklumo, kontroliuojama, kad maistas būtų kokybiškas, vykdoma griežta kontrolė išduodant maistą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo teismas laikė subjektyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstais, todėl juos atmetė.
16. Įvertinęs į tai, kad atsakovo atstovas detaliai įvardijo kamerose esantį inventorių, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, jog dėl šių nusiskundimų kreipėsi į atsakovo atstovą, kad teisės aktai nenustato dalies pareiškėjo reikalaujamo inventoriaus, todėl ir šiuos pareiškėjo keliamus nusiskundimus teismas laikė nepagrįstais.
III.
17. Pareiškėjas K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atėmus sanitarinių įrenginių plotą, buvo pažeidžiami nacionalinių teisės aktų reikalavimai, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovo atstovo pateikti duomenys apie sanitarinių mazgų užimamą plotą yra netikslūs.
17.2. Teismas nevertino to, kad Lukiškių TI-K kirpykloje nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. Pareiškėjo skundas dėl higienos pažeidimų užregistruotas 2018 m. gegužės 7 d., o atsakovo atstovo pateiktas patikrinimo aktas yra 2017 m. sausio 9 d.
17.3. Dėl neįrengtos aliarmo sistemos, norint susisiekti su pareigūnais, tekdavo ilgai belstis į duris.
17.4. 1 val. trukmės pasivaikščiojimas prieštarauja Konvencijos nuostatoms. Atsakovo atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad Centras tikrino pasivaikščiojimo kiemelių būklę ir vertino saugią aplinką.
17.5. Priteistas 430 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pareiškėjo nuomone, yra per mažas jo patirtiems išgyvenimams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN (buvo Lukiškių TI-K) nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. kovo 12 d., atlyginimo.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas ginčo laikotarpiu, pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 430 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista 427 paras. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų kalinimo sąlygų teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl šią skundo dalį atmetė.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su kameros plotu, higienos reikalavimų pažeidimais kirpykloje, aliarmo iškvietimo mygtukų įrengimu bei pasivaikščiojimų trukme, todėl nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė jo prašyto dydžio žalos atlyginimo.
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažo jam tekusio gyvenamojo ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma ginčo laikotarpiu atitiko minimalius teisės aktuose reglamentuojamus reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą.
24. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl signalizacijos mygtuko įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir nustatyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių tai, kad siekiant įrengti pareigūno iškvietimo sistemą reikia atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovo atstovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Lukiškių TI-K numatė pareigūno iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų kitų aplinkybių (dėl pasivaikščiojimo trukmės, pasivaikščiojimo kiemelių būklės, higienos reikalavimų pažeidimų kirpykloje) detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.
26. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
28. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą.
29. Nors pareiškėjas skunde prašė jam priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.