Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2017-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-167/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-03Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
1-82-167/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46455-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kaltinamasis
M. D.
Civilinis ieškovas
A. L., V. L.
Advokatai
Dalius Vaičiulis, Naina Lanzbergienė, Naina Landzbergienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-167/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46455-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 1.2.3.1; 2.3.6.4.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas,sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,kaltinamajam M. D., jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. L., jos įgaliotai atstovei advokatei S. K.,

Žemesnės instancijos teismas

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. L., A. L.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L., A. L. ir V. L. atstovei pagal įstatymą I. S.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L., A. L. ir V. L. įgaliotai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)d., (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, reg. (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas: 1) 2001 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnio l dalį, 2 metams pataisos darbų su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 2) 2003 m. sausio 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu, remiantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2003 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto I apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai laisvės atėmimo; 4) 2005 m. spalio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas. 2006 m. sausio 25 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu panaikintas 2005 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 5) 2006 m. kovo 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2009 m. spalio 20 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 m.; 7) 2010 m. gruodžio 16 d. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 8) 2015 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 9) 2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nustatyta 6 mėn. laisvės atėmimo; ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pakeistas 2016 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis ir panaikintas BK 75 straipsnio taikymas, M. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė paskirta atlikti pataisos namuose; 10) 2017 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. D. 2016 m. spalio 1 d., laikotarpiu nuo 1.35 val. iki 3.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, parkelyje, esančiame prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam G. L. į įvairias kūno vietas bei galvą, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą nosies nugarėlės viršutinio-vidurinio trečdalių visuose paviršiuose, odos nubrozdinimus viršutinės lūpos odinės dalies kairėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinio kairės pusės I danties vainiko lūžį, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžį, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžius, kraujosruvas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės ir kairės smilkininės-pakaušinės skilčių srityje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu su smegenų suspaudimu, poodines kraujosruvas krūtinės vidurio linijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniojo riešo išoriniame paviršiuje, dešiniojo kelio priekiniame paviršiuje, dešinės alkūnės-dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo kelio išoriniame paviršiuje, ir dėl to nuo galvos sumušimo G. L. mirus 2016 m. spalio 1 d. 13.10 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės chirurginės reanimacijos skyriuje, taip nužudė G. L..

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. spalio 1 d. susitiko su K. K. ir jie nusprendė bare (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Nukentėjusįjį G. L. pirmą kartą pamatė bare (duomenys neskelbtini). Nukentėjęs priėjo ir juos užkalbino, pakvietė išgerti alaus, juos vaišino. Ten praleido apie pusvalandį. Vėliau nukentėjusysis pasiūlė jiems išgerti degtinės ir jie sutiko. Nukentėjusysis pasiūlė eiti prie mokyklos ir visi trys nuėjo prie mokyklos. Jis paėmė degtinę, kurią pirko G. L.. Jiems begeriant ir sėdint ant suoliuko, nukentėjusysis pasakė, kad nebegers, nes nebenori. G. L. buvo labai girtas. Nukentėjusysis pradėjo prie jo kabinėtis, jis pasakė, kad atstotų, bet G. L. jam sudavė ir jis sėdėdamas jam sudavė iš dilbio. Negali prisiminti, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir G. L.. Nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą žodžiais, o vėliau G. L. jam ir sudavė. K. K. sėdėjo jam iš kairės, jis pats sėdėjo per vidurį, o G. L. jam buvo iš dešinės. G. L. jam sudavė sėdėdamas ir jis nukentėjusiajam taip pat sudavė sėdėdamas. Sudavęs G. L. jis atsistojo ir jau stovėdamas sudavė jam į veido sritį. Kai jis G. L. sudavė, G. L. pervirto per suoliuką, o jis atsistojo. G. L. sakė, kad jį subadys. Jis nukentėjusiajam sudavė porą kartų ranka ir spyrė G. L. į petį ar į šoną 2–3 kartus. Po šių smūgių šis nuvirto, kaltinamasis priėjo prie jo ir klausė, kas jam yra, kodėl G. L. prie jo kabinėjasi. K. K. tuo metu atsistojo ir po truputį ėjo. K. K. jau buvo šiek tiek nuėjęs ir jis su degtine prie jo priėjo. Jie pamiršo pasiimti gėrimą. Buvo nuėję gal 10 metrų ir jis grįžo pasiimti limonadą. G. L. tuo metu sėdėjo ant žemės ir kalbėjo kažkokias nesąmones. Jis prie G. L. priėjo, atrodo, jį pastūmė, pasiėmė limonadą ir nuėjo. G. L. vėl gulėjo ant žemės, bet smūgio nebuvo. Kai pasiėmė limonadą, nukentėjusysis dar buvo sąmoningas. Nepastebėjo, kad jo būklė buvo prasta. Jeigu būtų matęs, kad jam kažkas negerai, būtų iškvietęs greitąją pagalbą. Gali būti, kad iš įvykio vietos išėjo apie 2.00 val. Jis G. L. sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį. Spyrė jam du kartus į pečius ar į šoną, bet į galvą pataikyti negalėjo. Jis G. L. norėjo nuraminti. Iš šešių smūgių pripažįsta 4 smūgius. Iki įvykio G. L. nebuvo sumuštas. Jis nenorėjo, kad G. L. kiltų sunkios pasekmės. Tokius veiksmus atliko gindamasis. Neturėjo tikslo nužudyti žmogų. Gailisi sudavęs G. L. tuos smūgius. Tuo metu buvo neblaivus, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Civilinius ieškinius ketina atlyginti, jeigu teismas įrodys kaltę. Turtinę žalą už laidojimo išlaidas pripažįsta ir atlyginti sutinka. Neturtinę žalą pripažįsta iš dalies. Mano, kad neturtinė žala yra per didelė.

2016 m. spalio 14 d. buvo atliktas M. D. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu M. D. sutiko nurodyti nusikaltimo aplinkybes įvykio vietoje. M. D. nurodė, kad reikia vykti prie naktinės parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve M. D. nurodė, kad reikia sukti į kiemą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad 2016-10-01, apie 1.00 val., jis kartu su K. K. ir nepažįstamu vyriškiu atėjo nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) į parkelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos bei pastato, adresu: (duomenys neskelbtini). Parkelyje jie visi trys susėdo ant suolelio ir gėrė degtinę. Paaiškina, kad jis sėdėjo viduryje, o nepažįstamas vyriškis jam iš dešinės. Begeriant nepažįstamas vyriškis jam kažką pasakė ir jis dešinės rankos mostu iš dilbio trenkė sėdinčiam nepažįstamam vyriškiui ir šis griuvo aukštielninkas (ant nugaros). Nurodė, kad vyriškiui pataikė į krūtinės sritį. Tada jis ir K. K. pasiėmę degtinės butelį nuėjo, palikę vyriškį taip, kaip nugriuvo, gulėti. Prisiminę, kad paliko „užsigėrimą“, grįžo atgal pasiimti ir pamatė, kad vyriškis jau sėdėjo, tačiau nieko nesakė. Jie pasiėmė „užsigėrimą“ ir nuėjo link pietinės miesto pusės. Nuotraukomis užfiksuota, kaip M. D. parodo namą su numeriu, netoli kurio ant suoliuko gėrė gėrimus su vyru, kurį sumušęs paliko, taip pat M. D. rodo iš nugaros pusės, kur sėdėjo ant suoliuko vyras, kurį sumušė ir paliko. M. D. rodo iš priekio, kur sėdėjo ant suoliuko vyras, kurį sumušė ir paliko. Rodo, kaip trenkė vyrui ranka ir į kurią vietą pataikė. Rodo, kaip ir kurioje vietoje nukrito vyras, kuriam sutrenkė ranka. Rodo, į kurią pusę jie kartu su K. K. nuėjo, palikę vyrą. Rodo, kaip ir kurioje vietoje rado sėdintį paliktą vyrą, kai grįžo pasiimti gėrimo. Rodo, į kurią pusę jis su K. K. nuėjo po to, kai grįžę pasiėmė gėrimą (2 t. b. l. 44–48).

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis buvo jo kaimynas. Įvykis įvyko 2016 m. spalio 1 d., maždaug 1.30–2.00 val. Su nukentėjusiuoju susipažino gerdami bare (duomenys neskelbtini) apie 24.00 val., anksčiau nukentėjusiojo matęs nebuvo. Nukentėjusysis pats pasiūlė eiti prie mokyklos. Iš baro išėjo trise ir su savimi nešėsi degtinės, kurią nusipirko bare (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis. Vėliau nuėjo prie (duomenys neskelbtini) vidurinės ir visi trys atsisėdę ant suoliuko gėrė degtinę. Ant suoliuko jis sėdėjo viduryje, o nukentėjusysis ir M. D. sėdėjo jam iš šonų, tačiau negali prisiminti, kuris sėdėjo kairėje, o kuris dešinėje pusėje. M. D. dėl kažko susipyko su nukentėjusiuoju. Nežino, kodėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis norėjo, kad jie mažiau gertų. Nukentėjusysis su juo bendravo normaliai, nieko keisto nebuvo. Su M. D. bendravo priekabiai. Kai jie visi atsisėdo ir pradėjo gerti, nukentėjusysis darėsi priekabus, dėl to, kiek jie išgėrė degtinės. Priekabiauti nukentėjusysis prie M. D. pradėjo jiems išgėrus po antrą stikliuką degtinės. Tada nukentėjusysis atsistojo ir trenkė M. D. į veidą, o M. D. trenkė jam atgal. Nukentėjusysis krito ant nugaros ir pervirto per suoliuką. Liudytojas tuo metu stovėjo. Nukentėjusysis judėjo ir norėjo atsistoti, bet nežino, kodėl jis neatsistojo. Matė, kaip M. D. priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo galvos. Jis pats stovėjo apie 4 metrų atstumu. Ką M. D. darė priėjęs prie nukentėjusiojo galvos, liudytojas nematė. Ten, kur gėrė, buvo neapšviesta vieta, buvo tamsus paros metas ir 3–4 metrų atstumu vaizdą buvo galima matyti tik kaip šešėlius. Jis atsistojo ir pirmas nuėjo, nukentėjusysis gulėjo ir judėjo. Jie su juo nekalbėjo. Kai M. D. trenkė nukentėjusiajam, jie abu stovėjo. Jie nuėjo ir jį paliko. Sėdėdamas ant suoliuko išgėrė apie 100 gramų degtinės. Bare išgėrė porą stiklinių alaus, stiklinės buvo mažesnės negu pusės litro talpos. M. D. išgėrė tiek pat, kiek ir jis. Jie pasiėmė pusę butelio degtinės ir nuėjo namo. Kadangi pamiršo limonadą, grįžo atgal ir nukentėjusįjį rado tokioje pat vietoje, kur paliko. M. D. paėmė limonadą ir jie vėl nuėjo. Kai antrą kartą nuėjo, nukentėjęs taip pat gulėjo ir judėjo. Jis nukentėjusiajam netrenkė. M. D. nukentėjusiajam vieną kartą ranka trenkė į veidą. Jokio susitarimo sumušti nukentėjusįjį nebuvo. Jis ant nukentėjusiojo nematė jokių sužalojimų. M. D. pasakė, kad sudavė nukentėjusiajam, nes šis pats prie jo prisikabino ir jam trenkė. Jo nuomone, ten nebuvo dėl ko muštis. Telefono ir piniginės niekas iš nukentėjusiojo neėmė. Iki tol, kol nukentėjusysis trenkė M. D., M. D. nebuvo nieko padaręs nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kiek pamena, iš stadiono jie išėjo apie 3.00–3.30 val., bet tiksliai nežino. Nežino, kodėl jo parodymai apie M. D. veiksmus skiriasi nuo M. D. parodymų apie jo paties veiksmus. M. D. veiksmus atsimena tiksliai. Įvykiai jam nesipainioja. Savo parodymais neabejoja. Praėjo daug laiko, todėl gal ne viską prisimena taip, kaip viskas buvo.

2016 m. spalio 13 d. buvo atliktas K. K. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu K. K. sutiko nurodyti nusikaltimo aplinkybes įvykio vietoje. K. K. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos esančio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), jis nurodo sukti į kiemą ir sustoti, išlipus iš automobilio K. K. nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., nakties metu, tikslaus laiko negali nurodyti, jis, M. D. ir nepažįstamas vyriškis (su kuriuo susipažino naktinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini)), atėjo iš naktinės parduotuvės-baro „(duomenys neskelbtini)“ ir susėdo parkelyje ant suoliuko, ten gėrė alkoholį. Begeriant įvyko konfliktas, kurio metu nuo suoliuko atsistojęs vyriškis trenkė ranka M. D. į veidą. M. D. trenkė atgal jam kumščiu į veido sritį (maždaug į veido vidurį), nuo smūgio nepažįstamas vyriškis griuvo į kairę pusę persiversdamas per suoliuką (nurodo, kad vyriškio kojos buvo vienoje suoliuko pusėje, galva – kitoje, jis buvo lyg išsilenkęs „tilteliu“), tada M. D. apėjo aplink suoliuką ir atsistojo ties vyriškio galva (mano, kad spyrė vyriškiui į galvą, tačiau buvo tamsu ir nėra įsitikinęs). Tuo metu, kai nepažįstamas vyriškis ir M. D. sudavė smūgius vienas kitam, jis sėdėjo ant suoliuko apie 0,50 metro atstumu. Nuotraukomis užfiksuota, kad jis, M. D. ir nepažįstamas vyriškis išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono. K. K. parodė, kad jis, M. D. ir nepažįstamas vyriškis išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), perėjo (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono. Be to, jis, M. D. ir nepažįstamas vyriškis (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione ant suolelio ir gėrė alkoholį. Parodė, kad nepažįstamas vyriškis ranka trenkė M. D. į veidą. Parodė, kad po gauto smūgio M. D. kumščiu trenkė nepažįstamam vyriškiui į veidą. Parodė, kad po gauto smūgio nepažįstamas vyriškis nugriuvo aukštielninkas, persisverdamas per suolelį. Parodė, kad po to, kai vyriškis pargriuvo, M. D. priėjo prie gulinčio vyriškio galvos. Parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pastatu esančiame parkelyje ((duomenys neskelbtini) mokyklos stadione) (2 t., b. l. 15–21).

Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamojo M. D. ji nepažįsta. Tą dieną jos sūnus G. L. iš namų jis išėjo gal 22.30 ar 23.00 val. į naktinį barą (duomenys neskelbtini). Į barą (duomenys neskelbtini) sūnus išėjo būdamas normalios būklės. Kai sūnus buvo išėjęs, ji nemiegojo ir laukė jo pareinančio. Galima teigti, kad ji buvo nemiegojusi ir susijaudinusi. Į namus parėjo apie 4.30 val. ryto. Jo lūpos buvo labai ištinusios, jis labai sunkiai kalbėjo, bet į namus parėjo pats. Pamačiusi jo veidą ji suprato, kad jis buvo sumuštas. Klausė jo, kur jis buvo, o jis pasakė, kad buvo bare (duomenys neskelbtini). Jis nesakė, su kuo ten buvo, o iš namų jis išėjo vienas. Jis nepasakė, kas jį sumušė. Kai sūnus grįžo, jis nesiskundė kokio nors asmens veiksmais. Jis sakė, kad jam reikėtų nueiti iki autobusų stoties, bet ji nežino, kodėl jam ten reikėjo nueiti. Apie taksi suprato tik tiek, kad jis paminėjo tokį žodį. G. L. visada sakydavo tiesą. Kas galbūt ten įvyko, G. L. jai nieko nesakė. Jis parėjo be striukės. Ji buvo nuėjusi iki baro (duomenys neskelbtini) ir klausė, ar sūnus nepaliko ten striukės. Eidama į parduotuvę prie picerijos rado jo striukę, ją vėliau paėmė tyrėja. Jo megztinis buvo nutaškytas krauju, jis neturėjo telefono ir piniginės. Piniginė vėliau atsirado picerijoje, ją iš ten paėmė jos marti I. S.. Jo telefonas neatsirado. Jis pats ieškojo telefono ir piniginės, todėl suprato, kad jis grįžo be telefono ir piniginės, juos jis nešiodavosi striukėje. Ji jam buvo jam davusi savo telefoną, nes jis norėjo paskambinti į savo telefoną. Jis atsisėdo ant lovos, o ji išėjo iki baro (duomenys neskelbtini) paklausti pardavėjų, ar G. L. ten nepaliko striukės ir daiktų. Paklausė, ar ten vyko muštynės, ir jai atsakė, kad muštynių bare nebuvo. Grįžęs jis buvo atsigulęs į lovą. Ji miegojo kitame kambaryje, išgirdo garsą ir nuėjusi pasižiūrėti pamatė jį iškritusį iš lovos. Iškritęs jis nejudino rankų ir kojų. Pamatė, kad jam darosi blogiau, ir nusprendė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Greitąją pagalbą iškvietė ne iš karto. Greitąją pagalbą iškvietė maždaug po pusvalandžio. Greitosios pagalbos darbuotojai jį išnešė. Taip pat atvažiavo ir policija, nes ji pranešė, kad jis buvo sumuštas. Po kepenų operacijos jis turėjo neįgalumą. Jam kartais prasidėdavo epilepsijos priepuoliai. Kiek jai žinoma, jį buvo ištikę du epilepsijos priepuoliai. Vieną kartą jis buvo gydytas, nes jis išgėrė visą pakelį raminamųjų vaistų ir norėjo nusižudyti. Nežino, nuo ko jam pasireikšdavo baltoji karštinė, bet gal tai pasireikšdavo jam būnant išgėrus. Jis buvo alaus mėgėjas. Diagnozę „baltoji karštinė“ įvardijo tikriausiai ji pati, o ne medikai. G. L. gyveno su ja. Pasitaikydavo, kad jis išgerdavo alkoholio. Kartais jis nueidavo į tą barą. Jis buvo linkęs bendrauti. Išgėręs nebūdavo piktybinis. Anksčiau nebuvo nieko primušęs ir pats nebuvo primuštas. Savo civilinį ieškinį prašo priteisti. Civiliniame ieškinyje nurodytos sumos: 329,13 eurų turtinei žalai ir 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš turtinės žalos yra išskaičiuota laidojimo pašalpa ir vienkartinė išmoka, todėl likusi suma yra 329,13 Eur. Sūnus jai viską padėdavo dirbti. Jie gyveno kartu ir jis atlikdavo visus ūkinius darbus. Jie viską darydavo kartu: valgydavo, gamindavo, gerdavo kavą, dirbo darbus. Po laidotuvių pašlijo jos sveikata. Jie artimai bendraudavo, o dabar liko viena, nes jos vyras taip pat yra miręs. Išgyvena, negali užmigti, nes jai nerviškai surakina nugarą. Po sūnaus mirties pasidarė nervinga, jai reikalingi vaistai. Vartojo vaistus, kuriuos jai buvo skyrę gydytojai. Taip pat vartojo ir G. L. likusius vaistus. Tai buvo vaistai, skirti miego sutrikimams šalinti, nuo skausmo. Pirko vaistus nuo skausmo ir be gydytojų receptų. Psichologų pagalba jai nebuvo teikiama. Sūnus turėjo 3 vaikus – tai A., A. ir V. L.. Sūnus su savo vaikais susitikdavo, bet tiksliai nežino, kaip dažnai jie susitikdavo. Į jos namus jo vaikai ateidavo retai. G. L. išsiskyrė prieš maždaug 8 metus. Jis labai mylėjo dukrą A. L.. Jis nelabai eidavo sveikinti vaikų gimtadienių ir kitų švenčių progomis. Vaikai neateidavo jo sveikinti švenčių proga.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su neįgaliu sūnumi G. L., gim. (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 23.00 val., G. L. jai pasakė, kad eina į parduotuvėje (duomenys neskelbtini) esantį alaus barą, adresu: (duomenys neskelbtini). G. L. užsivilko trumpą, tamsiai mėlynos spalvos, medžiaginę striukę, pasiėmė telefoną bei piniginę ir išėjo. G. L. į namus grįžo 2016 m. spalio 1 d., apie 3.30 val. Jam įėjus į namą, pastebėjo, kad jis yra be striukės ir kruvinas. Matė prakirstą ir ištinusią viršutinę lūpą. Paklausus, kas jį sumušė, jis jai nieko neatsakė. Paklausus, su kuo ir kur jis gėrė, jis jai taip pat nieko neaiškino. G. L. paprašė jos duoti jam savo telefoną, nes ruošėsi skambinti į autobusų stotį, nes neva norėjo, kad būtų sulaikytas kažkoks taksistas. Jam padavus telefoną, jis paskambino (duomenys neskelbtini) numeriu, kur telefonu atsiliepė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakiklis. Tuomet ji atėmė iš jo telefoną ir liepė gultis. G. L. nusirengė nuogas ir atsigulė. Kiek suprato, jis neaiškiomis aplinkybėmis buvo praradęs savo telefoną, piniginę ir striukę. Kokiomis aplinkybėmis prarado minėtus daiktus, jis nepasakojo. G. L. buvo visiškai girtas ir nieko nekalbėjo. 2016 m. spalio 1 d., apie 8.00 val., ji prabudusi nuėjo prie G. lovos ir pamatė, kad jis kvėpuoja, tačiau į nieką nereaguoja. Iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė Greitąją medicininę pagalbą. Atvykę medikai jį susuko į jos duotą užtiesalą ir išvežė į ligoninę. Apie 13.30 val. jai paskambino iš Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės ir pranešė, jog jis ligoninėje mirė. G. L. buvo neįgalus 60 procentų. Jam buvo atlikta kasos operacija. G. L. alkoholį vartojo piktybiškai. Dažnai gerdavo namuose. Sirgo epilepsija. Paskutinį kartą turėjo epilepsijos priepuolį 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 4.00 val. Tuomet jis gulėdamas lovoje susikramtė liežuvį. Dėl to buvo kviesti medikai. G. L. ne kartą buvo užėjusi „baltoji karštinė“. 2016 m. rugsėjo 30 d. prieš išeinant į (duomenys neskelbtini) barą, jam buvo užėjusi „baltoji karštinė“ ir jis jai reiškė pretenzijas dėl to, kad ji neva yra pasamdžiusi režisierius, kurie seka, filmuoja jį ir jų kiemą, po to sakė, kad jau filmuojami ir kaimynai. G. L. išeidamas su savimi turėjo juodos spalvos medžiaginę piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortelė, neįgaliojo pažymėjimas ir Viešojo keleivinio transporto e-bilieto kortelė. Su savimi galėjo turėti apie 10 eurų. Neįgalumo išmoką jau buvo išleidęs. Taip pat su savimi G. L. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kurio markės ir modelio nežino. Telefonas buvo atstumiamu viršeliu. Telefono abonentinis numeris buvo (duomenys neskelbtini). G. L. grįžus į namus ji bandė skambinti į jo telefoną, tačiau juo niekas neatsiliepė. Signalas buvo geras. Skambinant ryte apie 8.00 val., jis jau buvo išjungtas arba išsikrovęs. Maždaug prieš metus laiko G. L. gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, dėl to, kad jam vaidenosi, jog jis yra sekamas, o jų namai stebimi slaptomis kameromis. Kas galėjo nutikti G. L., ji nežino. Ar jis susižalojo griūdamas, ar jį kas nors sumušė, ji nežino. Ar striukę, piniginę ir telefoną jis kur nors paliko, ar kas nors iš jo juos atėmė, taip pat nežino. G. L. buvo uždaro charakterio, draugų neturėjo. Pas jį niekas nesilankydavo. Kad su kuo būtų konfliktavęs, nėra girdėjusi (1 t., b. l. 21–23). Papildomos apklausos metu A. L. parodė, kad jos sūnus G. L. dviejų mėnesių laiku iki mirties nebuvo patyręs jokios traumos, kurios metu galėjo būti sužalota galva ar kitos kūno vietos. Kai 2016 m. spalio 1 d. nakties metu, apie 3.30 val., jis grįžo į namus, jam buvo sumuštas veido priekis ties dantimis, jis buvo kruvinas. Iš namų išėjo su striuke, o grįžo tik su megztiniu, striukės nebebuvo. Taip pat nebeturėjo telefono ir piniginės. Jis paprašė, kad ji duotų telefoną, nes nori paskambinti į autobusų stotį, kad nepabėgtų taksistas. Ji nelabai suprato, kodėl jis tai sakė. Dėl ko ir kas jį sumušė, nepasakojo. 2016 m. spalio 9 d. G. buvusi žmona I. S. jai atnešė jo piniginę ir pasakė, kad ją paėmė iš picerijos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. Jai picerijoje pasakė, kad vairuotojas rado piniginę ir paliko picerijoje. I. S. sužinojo, kad G. piniginė yra picerijoje, iš sūnaus A. L., kuris šiuo metu yra Norvegijoje, nes jis pamatė www.facebook.com skelbimuose, kad rasta G. L. piniginė ir norint atsiimti reikia kreiptis į piceriją. Piniginė buvo juoda, medžiaginė, ir joje buvo G. L. invalidumo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, (duomenys neskelbtini) banko „Maestro“ kortelė, elektroninis autobuso bilietas ir paprastos trys nuolaidų kortelės. Pinigų nebuvo. 2016 m. spalio 9 d. ji ėjo balsuoti į savo rinkiminę apylinkę, esančią (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, ir žolėje, šalia aikštelės, esančios prie picerijos, pamatė G. striukę, Ji buvo purvina ir šlapia, kišenių netikrino, ją išmetė prie picerijos į konteinerį. Kai striukę perbraukė, nejuto, kad joje būtų telefonas. G. telefonas buvo toks atitraukiamas, jau nebe iš tokių naujų, juodos spalvos (1 t., b. l. 24–25). Nukentėjusioji A. L. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

2016 m. spalio 10 d. buvo atliktas A. L. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu A. L. pasiūlius ir jai sutikus nurodyti savo sūnaus G. L. striukės radimo vietą ir aplinkybes, vykta į jos nurodytą vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ten ji paaiškino, kad 2016 m. spalio 9 d. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo į rinkiminę apylinkę, esančią (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, pro (duomenys neskelbtini) gatvės parkelį link picerijos, ir picerijos automobilių stovėjimo aikštelėje, ant žolyno, rado savo sūnaus striukę (nurodė vietą), po to paaiškino, kad striukė buvo purvina ir šlapia, todėl ji ją išmetė į šiukšlių konteinerį, stovėjusį prie pastato (duomenys neskelbtini), sienos. Priėjusi prie šiukšlių konteinerio jį pradarė ir nurodė, kad konteineryje yra jos sūnaus striukė, kurią ji įmetė 2016 m. spalio 9 d. A. L. parodymų patikrinimas vietoje užfiksuotas nuotraukomis (1 t., b. l. 27–32).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L., A. L. ir V. L. atstovė pagal įstatymą I. S. parodė, kad kaltinamojo M. D. ji nepažįsta. G. L. buvo jos sutuoktinis. 2005 m. ar 2006 m. jie išsituokė. Po skyrybų jie kartais bendraudavo. 2016 m. spalio 1 d. ji dirbo ir jai į „Facebook“ parašė G. L. brolis A. L., kad G. L. nebėra. Įsitikinti paskambino A. L., ir ji tai patvirtino. Vėliau jos mama paskambino ir pasakė, kad „Facebook“ yra informacija apie rastą piniginę. Jos dukra A. L. sužinojo apie tai plačiau ir ji automobiliu nuvažiavo į kebabinę „(duomenys neskelbtini)“ paimti tos piniginės, ir jai ją atidavė. Duomenis apie piniginę į „Facebook“ įkėlė kebabinės darbuotojas – maisto išvežiotojas, kuris ryte atvykęs į darbą rado piniginę. Kebabinė yra šalia mokyklos, prie kurios įvyko įvykis. Piniginėje buvo pasas, neįgalumo pažymėjimas, elektroninis autobuso bilietas. Neįgalumą G. L. įgijo jiems kartu nebegyvenant. Kartu su G. L. turėjo 3 vaikus: A. L. (19 m.), A. L. (17 m.) ir V. L. (13 m.). Pinigus vaikų išlaikymui gaudavo iš vaikų išlaikymo fondo, o ne iš G. L.. Ji kreipėsi į antstolius dėl vaikų išlaikymo. Vėliau atsirado vaikų išlaikymo fondas ir buvo skirta po 175 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui, nes G. L. neturėjo pinigų, jis turėjo neįgalumą ir neturėjo iš ko mokėti vaikų išlaikymui. Iki santuokos nutraukimo gyveno kartu, o po santuokos nutraukimo jis gyveno pas savo mamą. G. L. mėgdavo išgerti ir pagrindinė skyrybų priežastis buvo alkoholio vartojimas. Jų bendro gyvenimo metais G. L. buvo atlikta skrandžio operacija, jis taip pat yra turėjęs nerimtų buitinių traumų. Po skyrybų, kiek jai žinoma iš vaikų, jis yra gulėjęs ligoninėje. G. L. buvo jos vaikų tėvas ir vaikai su tėvu bei tėvas su vaikais bendraudavo tiek, kiek galėdavo. Su vaikais G. L. susitikdavo asmeniškai, o taip pat paskambindavo ir jai, paklausdavo, kur yra vaikai ir kada galima su jais susitikti. Jeigu jis turėdavo kokių nors rūbų ar batų, jis visada tai perduodavo vaikams. Neprisimena, kada paskutinį kartą yra mačiusis su G. L., bet gali būti, kad tai buvo rugpjūčio pabaiga ar rugsėjo pradžia. Vaikai su tėvu ryšį palaikė telefonu, jie susitikdavo kelis kartus per mėnesį. Sužinoję apie tėvo mirtį vaikai sureagavo labai jautriai. Buvo reikalingi vaistai, tačiau į psichologus kreiptasi nebuvo. Vaikai po tėvo mirties tapo jautresni, kurį laiką buvo tik liūdnos emocijos. Pasekmės jaučiasi ir dabar, nes per tėvo dieną vaikai važiuoja ne į tą pusę ir ne su tokiomis gėlėmis. Būdamas gyvas G. L. domėjosi vaikų mokslais. Vaikai taip pat žinojo apie tėvo gyvenimą, apie tai, kada tėvas serga, kokioje ligoninėje ir kuriame skyriuje jis guli ir pan. Todėl prašo teismo iš kaltinamojo priteisti civilinius ieškinius vaikams kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos. Civiliniuose ieškiniuose nurodyta būtent tokia pinigų suma, nes mažesnė suma būtų per maža kompensacija vaikams, kurie neteko tėvo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. parodė, kad tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 11 metų. Su tėčiu ji bendraudavo, susitikdavo, žinojo vienas apie kitą. Jeigu tėtis negalėdavo paskambinti kitiems vaikams, jis jos, kaip vyriausios, klausdavo, kaip jiems ir mamai sekasi. Daugiausiai bendraudavo telefonu, bet ir susitikdavo. Susitikdavo bent kartą per savaitę. Dvasiškai išgyventi tėčio netektį jai labai sunku, todėl būtent tokia suma ir nurodyta civiliniame ieškinyje. Tai buvo didelė netektis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. parodė, kad su tėčiu dažnai nesusitikdavo, nes mokėsi ir užsiėmė sportu. Tarp jos tikrai buvo ryšys, ji bendravo. Tėtis paskambindavo, paklausdavo, kaip jiems sekasi, kviesdavo jį aplankyti. Jeigu tėtis turėdavo kokių nors rūbų, batų ar dovanų, jis visada paskambindavo ir pasakydavo, jog gali ateiti pasiimti tų daiktų. Su tėčiu susitikdavo ne tik močiutės namuose. Jie susitikdavo mieste, o, kai jis būdavo netoli jų namų, tiesiog paskambindavo ir pasiūlydavo išeiti į lauką susitikti. Civiliniame ieškinyje nurodyta būtent tokia pinigų suma, nes dvasiškai labai sunku tai išgyventi. Jai dar ir dabar sunku susitaikyti su šiuo faktu. Vien išgirdus žodį „tėtis“ pasidaro sunku, nes tėtį ji labai mylėjo. Psichologo pagalbos jai neprireikė, nes padėjo mama ir sesuo. Raminamųjų vaistų, kurie nebuvo skirti gydytojų, mama jiems davė per šermenis. Tėčiui jautė tokią pat stiprią meilę, kokią jis jautė jai.

Iš 2016 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota G. L. lavono apžiūra (1 t., b. l. 7–12 ).

Iš specialisto išvados Nr. M 502/2016(04) matyti, kad G. L. mirė nuo galvos sumušimo pasireiškusio poodine kraujosruva nosies nugarėlės viršutinio-vidurinio trečdalių visuose paviršiuose, odos nubrozdinimu viršutinės lūpos odinės dalies kairėje, muštine žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, muštine žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje, viršutinio kairės pusės I danties vainiko lūžiu, kairiojo viršutinio žandikaulio lūžiu, kairiojo nosikaulio ir nosies pertvaros kremzlinės dalies lūžiais, kraujosruvomis po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės ir kairės smilkininės-pakaušinės skilčių srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, į tai nurodo ir histologinio tyrimo duomenys. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumu. Mirė nuo galvos sužalojimų visumos. G. L. lavone konstatuotų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui. sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminių poveikių metu (1 t., b. l. 93–96).

2017 m. kovo 7 d. specialistas T. Š. nurodė, kad G. L. lavone konstatuota buvo sužalojimų galvoje, susijusių su jo mirties priežastimi, padarymas specialisto išvadoje Nr. M 502/2016(04) gali būti paaiškinamas ir vienu trauminiu poveikiu.

2017 m. balandžio 5 d. specialistas T. Š. specialisto paaiškinimo protokole nurodė, kad G. L. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiojo dilbio priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniojo sėdmens viršutiniame-vidiniame trečdalyje, odos nubrozdinimas smakre, pagal makroformologinį vaizdą padaryti paros laiku iki mirties, tai yra anksčiau nei kiti jo lavone konstatuoti kūno sužalojimai. G. L. lavone nustatyti kūno sužalojimai, kurie padaryti kelių–keliolikos valandų laiku iki mirties, padaryti mažiausiai 6 trauminių poveikių metu (1 t., b. l. 107–109).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertas T. Š. parodė, kad G. L. lavono tyrimo metu konstatuota sužalojimų, kurie padaryti kelių–keliolikos valandų laiku iki mirties, sužalojimų grupė nėra būdinga griuvimui. Remdamasis turimais duomenimis neturi galimybės tiksliai pasisakyti, kokiu konkrečiai laiku iki mirties buvo padaryti kūno sužalojimai. Atsižvelgiant į duomenų visumą ir sužalojimus, nustatytus papildomo tyrimo metu, gali pasakyti, kad sužalojimai buvo padaryti daugiausia 12 val., o mažiausia – 4 val. iki mirties. Sužalojimų atsiradimo laiko intervalas gali siekti laikotarpį iki pusės paros. Pagal medicininius dokumentus G. L. į gydymo įstaigą buvo pristatytas komos būsenos, o tai reiškia, kad jis nebuvo sąmoningas. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (būtent tai gali sukelti sąmonės praradimus) tiksliai pasisakyti nėra galimybės, nes kiekvienas konkretus atvejis yra individualus ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Visi sužalojimai yra išskirstyti antrame išvados punkte pagal jų padarymo laiką. Sužalojimai, susiję su mirties priežastimi, gali būti paaiškinami vienu trauminiu poveikiu. Buvo nustatyti keli sužalojimai toje pačioje srityje, todėl mirties priežastį galima paaiškinti vienu trauminiu poveikiu. Kiekvienas organizmas į tokio pobūdžio sužalojimus sureaguoja skirtingai. Šiuo atveju organizmo reakcija buvo tokia. Jėgos stiprumo, kuri buvo panaudota padarant sužalojimą, negali pasakyti. Mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų visumos, t. y. dėl smegenų suspaudimo išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimo, progresuojančio centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumo. Išoriniai sužalojimai, susiję su mirties priežastimi, lokalizuojasi veido srityje. Visi sužalojimai, kurie yra stipriai susiję su mirties priežastimi, lokalizuojasi galvos srityje.

2016 m. spalio 10/18 d. daiktų pateikimo protokoluose užfiksuota tai, kad nukentėjusioji A. L. pateikė G. L. daiktus (1 t., b. l. 110–112), kurie buvo apžiūrėti surašant daiktų apžiūros protokolą (1 t., b. l. 113–116 ).

2016 m. spalio 7 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, tai kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas L. S. pateikė DVD plokštelę su vaizdo įrašu, kuri buvo apžiūrėta surašant daiktų apžiūros protokolą. Atidarius pirmą vaizdo failą „CH05-2016-10-01-01-20-29“, praėjus filmavimui 1.40 min. užfiksuota, kaip nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės pro stovintį automobilį su įjungtu avariniu signalu, į kurį įsėda nežinomas vyras, eina trys vyrai, pirmasis kažką neša rankose, iš paskos eina dar du, einant vidury. Atidarius antrą vaizdo failą, užfiksuota, kad tie patys trys vyrai skersai pereina (duomenys neskelbtini) gatvę ir nueina link medžių, esančių tarp (duomenys neskelbtini) namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos. Kai jie užeina už medžių, laikas rodo 0.40. Atidarius trečią vaizdo failą, laiką rodo 0.33 val. nuo medžių link (duomenys neskelbtini) nueina du vyrai, 0.48 val. juos užstojo medžiai. Kai laikas rodo 3.14 val., pasirodo vėl prie (duomenys neskelbtini) namo vienas, po jo už kelių sekundžių pasirodo kitas, jie vėl nueina nuo (duomenys neskelbtini) namo link medžių, esančių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 3.23 val. jie užeina už medžių, nebesimato (1 t., b. l. 117–118,119-131).

2016 m. spalio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, tai kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė DVD plokštelę su vaizdo įrašu, kuri buvo apžiūrėta surašant daiktų apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, jog ketvirtame vaizdo faile „ch02_20161001013338“ užfiksuota, kad laikas yra 10-01-2016 Sat 01:33:33 (2016 m. spalio 1 d. 1 val. 33 min 33 s), dešinėje už tvoros, iš kairės į dešinę, prie medžių, link (duomenys neskelbtini) mokyklos, nueina trys vyrai (1 t., b. l. 132–133,134–138).

2016 m. spalio 17 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, tai kad (duomenys neskelbtini) mokyklos vedėja L. Š. pateikė DVD plokštelę su vaizdo įrašu, kuri buvo apžiūrėta surašant daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad atidarius failą „1“ matoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) mokyklos laukinės kameros vaizdas. Kai laikmatis rodo 1.35.00 val., nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pro medžius, augančius tarp (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio namo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos, matomi ateinantys trys vyrai, kurie nueina prie antro suoliuko, skaičiuojant nuo krepšinio aikštelės. 1.36.30 val. jie atsisėda visi trys ant šio suoliuko. Geria gėrimus, rūko. 1.41.08 val. įrašas baigiasi. Atidarius failą „2“ , laikas rodomas 1.41.09 val. Vyrai toliau sėdi ant suoliuko. 1.42.35 val. vienas vyras atsistoja nuo suoliuko, vaikšto šalia, gestikuliuoja rankomis, kažką rodydamas ant suoliuko sėdintiems vyrams. 1.44.09 val. stovintis vyras paima vieną vyrą už rankos ir bando patempti jį. 1.44.12 val. dešine ranka trenkia per veidą. 1.44.15 val. dešine koja spiria sėdinčiam į galvą. 1.44.20 val. dar kartą trenkia dešine ranka į galvą arba į krūtinę, vyras nuvirsta nuo suoliuko. Kitas vyras toliau sėdi ant suoliuko. Tada stovintis vyras apeina gulintį ant žemės vyrą iš kitos pusės ir pasilenkęs prie jo kažką daro, tada ant suoliuko kitas sėdėjęs vyras atsistoja nuo suoliuko, 1.45.06 val. abu vyrai nueina link medžių atgal link (duomenys neskelbtini) namo, iš kurios pusės ir atėjo. 1.46.00 val. abiejų vyrų jau nesimato, užstoja medžiai, jie nueina. Iki to laiko gulėjęs ant žemės ir nejudėjęs vyras 1.48.38 val. pradėjo judėti, bandyti keltis. 1.49.00 val. vyras bando atsisėsti, tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės pro medžius vėl vienas vyras. 1.49.22 val. gulėjęs vyras jau atsisėdo ant žemės, tuo metu prieina tas vyras ir spiria iš kairės kojos jam sėdinčiam į galvą, šis virsta atgal ir guli. Tada tas pasilenkia prie gulinčio vyro ir kažką daro pasilenkęs, tada prieina kitas vyras prie jų ir stovi šalia. 1.51.50 val. nuo gulinčio vyro abu kiti vyrai nueina. Eina vėl link (duomenys neskelbtini) namo, iš kurios pusės ir atėjo. 1.52.52 val. jie matosi einantys link šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasislepia už medžių. Vyras toliau guli ant žemės. 1.59.00 val. vyras pradeda judintis. 2.08.30 val. jis jau bando keltis nuo žemės. Keliasi, griūna, vėl keliasi, vėl nugriuvo. Baigiasi įrašas 2.15.22 val., jis guli ant žemės. Atidarius failą „3“ matosi, kad laikas rodomas 2.15.24 val., viso failo bendras laikas yra 34.14 min., vyras po truputį pradeda judinti galvą, kūną. 2.19.00 val. jis bando keltis, atsikelia, bet 2.19.30 val. vėl nukrinta ant žemės. Vėl atsikelia, po truputį eina link (duomenys neskelbtini) namo keliuku. 2.20.00 val. vyras atsikelia ir eina link stadiono, pro futbolo vartus, po to jau jo nesimato (1 t., b. l. 139–140, 141–142).

2016 m. spalio 7 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, tai kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja pateikė DVD plokštelę su vaizdo įrašu, kuri buvo apžiūrėta surašant daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad atidarius pirmą vaizdo failą, rodomas laikas 2016/10/01 00.18.00.01 (2016 m. spalio 1 d. 0 val. 18 min 00.01 s), prie pardavėjos stalo stovi G. L.. 0.23 val. nueina už sienos prie staliukų, ten su kitais asmenimis galbūt geria gėrimus. Atidarius antrą vaizdo failą, 0.44 val. iš lauko ateina G. L., 0.45 val. sumokėjo pinigus ir nusipirko galbūt alaus butelį, toliau šnekina žmones, pardavėjas. 1.03 val. G. L. išeina į lauką. 1.07 val. prie pardavėjų stalo ateina M. D., o toliau ateina K. K.. Jie prie staliukų geria, su jais stovi ir G. L.. Atidarius trečią vaizdo failą, 2016/10/01 01.22.40 val. (2016 m. spalio 1 d. 1 val. 22 min 40 s), G. L. kalbasi su K. K., kitais asmenimis, 1.24 val. grįžta M. D.. 1.26 val. trise išeina į lauką. 1.30 val. M. D. ir G. L. sugrįžta į parduotuvę prie pardavėjų stalo, 1.31 val. ateina ir K. K.. 1.33 val. G. L. paduoda pinigus pardavėjai ir kažko prašo paduoti. Įrašas baigiasi 01.33.59 val. Atidarius ketvirtą vaizdo failą, 2016/10/01 01.34.00 val. (2016 m. spalio 1 d. 1 val. 34 min 0 s), pardavėja paduoda du butelius, vienas iš jų galbūt degtinės, kitas žalios spalvos su uždėta vienkartine stikline, G. L. pasiima smulkią grąžą monetomis, o popierinį pinigą paima M. D. ir įdeda G. L. į kišenę. Atidarius septintą vaizdo failą, 2016/10/01 01.06.40 val. (2016 m. spalio 1 d. 1 val. 6 min. 40 s), M. D.. G. L., K. K. sustoję stovi prie staliukų, kažką kalbasi, M. D. nueina prie pardavėjų stalo, po to vėl susirenka prie staliukų. G. L. vaišina juos alumi, M. D. kažką rodo jam savo telefone. 1.19.48 val. G. L. nueina prie pardavėjų stalo, M. D. su K. K. toliau geria alų, kažką abu aptarinėja. Nuo 1.20.04 val. iki 1.20.20 val. M. D. kažką rankomis parodo K. K., po to sutrenkia rankomis. 1.20.30 val. M. D. nueina prie pardavėjų stalo, K. K. lieka prie staliukų. 1.22 val. K. K. pats irgi nueina prie pardavėjų stalo. 1.24.18 val. vėl visi trys grįžta prie staliukų. Kažką aptarinėja, kalbasi. 1.26.30 val. visi trys išeina į lauką. 1.30.30 val. pareina M. D., paskui jį G. L., nueina prie pardavėjų stalo. 1.31 val. pareina ir K. K.. Jis vaikštinėja prie staliukų. 1.33.59 val. baigiasi įrašas. Atidarius aštuntą vaizdo failą, 0.24.27 val. G. L. išeina į lauką, po to vaikšto, kažkam skambina telefonu, kalbasi. 0.29.52 val. G. L. grįžta į parduotuvę. 0.34 val. atvyksta policijos pareigūnai, į lauką išeina G. L., jis su jais kažką kalbasi. 0.36 val. jie visi kažkur nueina. 0.43.10 val. G. L. grįžta vienas į parduotuvę. 0.53.16 val. įrašas baigiasi. Atidarius devintą vaizdo failą, 1.03.40 val. į lauką išeina G. L., per petį persimetęs striukę, po to apsivelka ją, kalbina lauke stovinčius žmones. 1.06.10 val. iš kairės pusės, nuo kuro kolonėlės, ateina K. K., už jo M. D., jie eina į parduotuvę (duomenys neskelbtini), prie įėjimo lauke stovi prie durų G. L.. Jis paduoda ranką M. D., jie pasisveikina, tada jie kažką pasikalba ir G. L. pasiima ant borto pastatytą savo alų ir jie įeina į vidų. 1.26.30 val. į lauką išeina M. D., K. K. ir G. L. parūkyti. Rūko, šnekasi, 1.30.20 val. M. D. su G. L. grįžta į vidų, 1.31.05 val. K. K. parūkęs taip pat pareina į parduotuvę. Baigiasi įrašas, laikas rodo 1.33.59 val. Atidarius dešimtą vaizdo failą, 1.34.45 val. į lauką išeina M. D., rankose laiko du butelius, už jo eina K. K., po to G. L., jie visi nusileidžia laipteliais ir šaligatviu pasuka į dešinę pusę. 1.35.59 val. baigiasi įrašas (1 t., b. l. 144–145,146–170).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Įvertinęs šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė G. L., ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Spręsdamas kaltinamojo M. D. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. D. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku G. L. jam sudavė, todėl jis sėdėdamas jam sudavė iš dilbio ir G. L. pervirto per suoliuką. Sudavęs G. L. jis atsistojo ir jau stovėdamas sudavė jam į veido sritį, nes G. L. sakė, kad jį subadys. Jis G. L. sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį. Jis nukentėjusiajam sudavė porą kartų ranka ir spyrė koja G. L. į petį ar į šoną 2–3 kartus. Spyrė jam du kartus į pečius ar į šoną, bet į galvą pataikyti negalėjo. Po šių smūgių jis nuvirto, jis priėjo prie jo ir klausė, kas jam yra, kodėl G. L. prie jo kabinėjasi. K. K. tuo metu atsistojo ir po truputį ėjo. K. K. jau buvo šiek tiek nuėjęs ir jis su degtine prie jo priėjo. Jie pamiršo pasiimti gėrimą, todėl jie grįžo pasiimti limonadą. G. L. tuo metu sėdėjo ant žemės ir kalbėjo kažkokias nesąmones. Jis prie G. L. priėjo, atrodo, jį pastūmė, pasiėmė limonadą ir nuėjo. G. L. vėl gulėjo ant žemės, bet smūgių iš jo nebuvo. Iš šešių smūgių pripažįsta 4 smūgius. Iki įvykio G. L. nebuvo sumuštas. Jis nenorėjo, kad G. L. kiltų sunkios pasekmės. Tokius veiksmus atliko gindamasis. Neturėjo tikslo nužudyti žmogų. Gailisi sudavęs G. L. tuos smūgius. G. L. tą pačią dieną mirė.

Vaizdo įraše užfiksuotos šiek tiek skirtingos įvykio aplinkybės, nei aiškino kaltinamasis M. D., kad vienas vyras (M. D.) atsistoja nuo suoliuko, vaikšto šalia, gestikuliuoja rankomis, kažką rodydamas ant suoliuko sėdintiems vyrams. Stovintis vyras (M. D.) paima vieną vyrą (G. L.) už rankos ir bando patempti jį ir dešine ranka trenkia per veidą, o dešine koja spiria sėdinčiam (G. L.) į galvą. Dar kartą trenkia dešine ranka į galvą ar į krūtinę, vyras (G. L.) nuvirsta nuo suoliuko. Kitas vyras (K. K.) toliau sėdi ant suoliuko. Tada stovintis vyras (M. D.) apeina gulintį ant žemės vyrą iš kitos pusės ir pasilenkęs prie jo kažką daro, tada ant suoliuko kitas sėdėjęs vyras (K. K.) atsistoja nuo suoliuko ir abu vyrai nueina. Ant žemės gulėjęs ir nejudėjęs vyras pradėjo judėti, bandyti keltis, bando atsisėsti ir tuo metu ateina vienas vyras (M. D.). Gulėjęs vyras jau atsisėdo ant žemės, tuo metu priėjęs vyras (M. D.) ir spiria kaire koja jam sėdinčiam į galvą, šis virsta atgal ir guli. Tada pasilenkia prie gulinčio vyro ir kažką daro pasilenkęs, tada prieina kitas vyras (K. K.) prie jų ir stovi šalia. 1.51.50 val. nuo gulinčio vyro (G. L.) abu vyrai nueina.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai, iš dalies jo paties, liudytojo K. K. ir nukentėjusiosios A. L. parodymai, kad konflikto metu kaltinamasis M. D. sudavė smūgius G. L. ranka ir koja į veido sritį bei kitas kūno vietas. Šios kaltinamojo ir liudytojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios G. L. sužalojimo mechanizmą, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis bei su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus eksperto T. Š. duotais paaiškinimais, kad G. L. mirties priežastis buvo galvos sužalojimų visuma, padarytos vieno trauminio poveikio metu. Be to, specialisto išvadoje, kurią patvirtino ekspertas T. Š., nurodyta, kad G. L. padaryti sužalojimai iš esmės nėra būdingi griuvimui.

Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog G. L. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad G. L. mirtinai sužalojo suduodamas smūgius kumščiu ir kojomis būtent kaltinamasis M. D., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir G. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nustatydamas G. L. suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, teismas remiasi teismo medicinos specialisto išvadomis, kadangi kaltinamasis M. D. teigia sudavęs 4 smūgius ranka ir kojomis, o specialistas patvirtino, kad sužalojimai padaryti 6 trauminių poveikių metu. Liudytojas K. K. taip pat negalėjo nurodyti tikslaus G. L. suduotų smūgių skaičiaus.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali nebūti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teisminio nagrinėjimo metu ištyrus įrodymus, bei įvertinus byloje esančius prieštaravimus ir tai, kad bet kokios abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai, M. D. pateiktame kaltinime smūgių skaičius nuo šešių mažinamas iki keturių.

Kaltinamasis M. D., neneigdamas, jog sudavė 4 smūgius ranka ir kojomis nukentėjusiajam, teigia, kad jis nenorėjo G. L. nužudyti ar sunkiai pastarąjį sužaloti, kad jo tikslas buvo nuraminti G. L.. Iš tiesų, byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų siekęs G. L. mirties, tačiau, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, pasirinkdamas pavojingą kito asmens gyvybei veikimo būdą – suduodamas be kitų smūgių ir smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą), kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (38 metai) turintis, normalaus protinio išsivystymo žmogus, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltinamojo abejingumą galimoms jo veiksmų pasekmėms teismas sprendžia atsižvelgęs ir į byloje nustatytas aplinkybes, kai kaltinamasis nesidomėjo nukritusio nukentėjusiojo G. L. būkle, neiškvietęs medikų pasišalino iš įvykio vietos. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. D. nužudė G. L. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. D. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su G. L. kilęs jo pyktis.

Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamasis M. D. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės dėl G. L. sumušimo, teisme atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl G. L. sumušimo ir išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų, tačiau G. L. nužudymo nepripažino. Pažymėtina ir tai, kad nors M. D. pripažino sumušęs G. L., tačiau duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu klaidino teismą, nes nurodė, jog atliko smūgius ir kojomis, tačiau negalėjo pataikyti G. L. į galvą, be to, tik norėjo jį nuraminti. Teismo vertinimu, tokie M. D. parodymai yra siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, byloje esančiais įrodymais ši kaltinamojo versija yra paneigta, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog G. L. buvo smūgiuojama koja į galvą ne vieną kartą. Nors M. D. išreiškė gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jis nelaikytinas nuoširdžiu, kadangi M. D. nurodė, kad tik norėjo G. L. nuraminti, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog G. L. buvo trenkta, kai jis buvo atsisėdęs ant suoliuko, vėliau mušamas atsigulęs ir atsisėdęs ant žemės, t. y. kai G. L. jokio pavojaus M. D. ar kitiems asmenims savo veiksmais nekėlė. Todėl šios aplinkybės teismas negali pripažįsti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirmiausia paties kaltinamojo aiškinimu, kad įvykio metu jis buvo girtas, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamojo M. D. gynėjas prašė teismo pripažinti lengvinančia aplinkybę provokuojantį nukentėjusiojo elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamasis M. D. apklausiamas teisme negalėjo prisiminti, dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir G. L.. Jo nuomone, nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą žodžiais, o vėliau G. L. sėdėdamas jam sudavė alkūne ir jis sėdėdamas G. L. sudavė iš dilbio, po to G. L. nugriuvo nuo suoliuko, tačiau visa tai paneigia vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad M. D. atsistoja nuo suoliuko, vaikšto šalia, gestikuliuoja rankomis, kažką rodydamas ant suoliuko sėdintiems vyrams. M. D. paima G. L. už rankos ir bando patempti jį ir dešine ranka trenkia per veidą, o dešine koja spiria sėdinčiam G. L. į galvą. Dar kartą trenkia dešine ranka į galvą ar į krūtinę ir G. L. nuvirsta nuo suoliuko. Todėl šią aplinkybę teismas negali pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam M. D. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kaltinamasis M. D., veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau jau buvo teistas dešimt kartų, tarp jų už nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu (2 t., b. l. 100–132), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 146–150), dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (2 t., b. l. 142–143).

Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalis, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo M. D. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę, paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 11 metų), nesant lengvinančių aplinkybių ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Paskirtoji bausmė subendrintina su 2017 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalį – taikytinas iš dalies sudėjimo principas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedama neatliktos bausmės dalis.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 329,13 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58-62).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 20-21).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L. ir V. L. atstovė pagal įstatymą I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 19-20).

Nustačius, kad tarp kaltinamojo M. D. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. L. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinį ieškinį pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos sumą, kurią sudaro G. L. laidojimo išlaidos (1 t., b. l. 58–62). Todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji A. L. dėl savo sūnaus G. L. smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl ji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusieji A. L., A. L. ir V. L. dėl savo tėvo G. L. smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl jie neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis kartu su G. L. girtavo. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus nužudymo bylose pakankamai įvairi: 20 000–21 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 2K-171-511/2016), 11584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-41-697/2015), 14481 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-7/2014), 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 2K–525/2013), 28962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 2K-641/2012).

Teismas iš byloje surinktų įrodymų, pareikštų ieškinių, nukentėjusiųjų paaiškinimų teisme pripažįsta, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L., A. L. ir nukentėjusiųjų A. L. ir V. L. atstovės pagal įstatymą I. S. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose tenkintini iš dalies. Akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl sūnaus, tėvo nužudymo patyrė neturtinę žalą, tai yra ieškiniuose nurodytus padarinius, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo M. D.. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji A. L. gyveno kartu su savo sūnumi, jis jai atlikdavo visus ūkinius darbus, jie viską darydavo kartu, artimai bendravo, taigi tarp jų dvasinis ryšys buvo stiprus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017, 2K-421-511/2016, 2K-368-942/2016, 2K-179-699/2016, 2K-438-222/2015, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais be to, teismas mano, kad A. L. prašoma priteisti 50 000 Eur suma laikytina per didelė patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir sprendžia, jog nukentėjusiajai priteistina 13 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas spręsdamas dėl nukentėjusiems A. L., A. L. ir V. L. priteistinų neturtinės žalos dydžių, dėl tėvo nužudymo, įvertina tai, kad G. L. po skyrybų su I. S. (A. L., A. L. ir V. L. motina), kurios įvyko daugiau nei prieš dešimt metų, gyveno atskirai, pas A. L., o G. L. vaikai gyveno kartu su motina, G. L. vaikams išlaikymo neteikė, iš nukentėjusiųjų, I. S. parodymų matyti, kad G. L. dažnai su vaikais nesusitikdavo, be to, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad A. L. prašoma priteisti 20 000 Eur suma, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. L. ir V. L. atstovės pastariesiems prašoma priteisti suma po 20 000 Eur laikytinos per didelės patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir sprendžia, jog nukentėjusiajai A. L. priteistina 12 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiems A. L. ir V. L. priteistina po 12 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teisme 2017 m. birželio 30 d. 2017 m. liepos 4 d. buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai, o 2017 m. rugpjūčio 21 d. buvo gauti du patikslinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai valstybės naudai iš kaltinamojo M. D. priteisti 252,44 eurų, 121,59 eurų, 89,75 eurų, 144,75 eurų dydžio sumas, susidariusias dėl nukentėjusiems A. L., advokatės S. K., A. L., advokatės Nainos Landzbergienės, V. L., advokatės Nainos Landzbergienės, A. L., advokatės Nainos Landzbergienės, suteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-167/2017. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį yra priteisiamos tik tos atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos, kurias patyrė pats nukentėjusysis ar civilinis ieškovas. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji tiesioginių išlaidų atstovo advokato darbui apmokėti nepatyrė, sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo išieškoti iš kaltinamojo M. D. išlaidas už atstovo advokato nukentėjusiesiems A. L., A. L., V. L., A. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – G. L. invalidumo pažymėjimas, piniginė, autobuso elektroninis bilietas, (duomenys neskelbtini) banko „Maestro“ kortelė, striukė (tamsiai mėlynos spalvos), džemperis (paketas Nr. 1) kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai), 4 DVD, pakete Nr. 2, paliktini byloje.

Kardomoji priemonė suėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. D. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB (duomenys neskelbtini) banke atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke mokėjimo kortelės sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), padengus civilinius ieškinius, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo M. D. sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2017 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies sudedant, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. spalio 3 d.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paskirti – suėmimą.

Procesinę prievartos priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. D. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)" atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei AB (duomenys neskelbtini) banke atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke mokėjimo kortelės sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio padengimo, palikti tą pačią.

Nukentėjusiosios A. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. D. nukentėjusiosios A. L. naudai priteisti 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti bei priteisti 329,13 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus ir 13 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios A. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. D. nukentėjusiosios A. L. naudai priteisti 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų A. L. ir V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. D. nukentėjusiosios A. L. ir V. L. naudai priteisti po 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus tarnybos prašymų priteisti išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiems A. L., advokatės S. K., A. L., advokatės Nainos Landzbergienės, V. L., advokatės Nainos Landzbergienės, A. L., advokatės Nainos Landzbergienės, suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – G. L. invalidumo pažymėjimą, piniginę, autobuso elektroninį bilietą, (duomenys neskelbtini) banko „Maestro“ kortelę, striukę, kaip menkaverčius ir negalinčius būti sunaudotus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, 4 DVD palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas