- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- N2-17-826/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07775-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Advokatai
- Marina Saveljeva, Stefanija Taluntienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui A. J., jo atstovei advokatei Stefanijai Taluntienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą, prašydama 1998 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiui vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą pakeisti į 500,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad dėl savo sunkios materialinės padėties ir dar dviejų išlaikomų vaikų galėtų mokėti po 200,00 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti visiškai, paaiškino, jog atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui yra per mažas, nurodo, kad vaikas paaugo, padidėjo jo poreikiai, todėl prašo pakeisti vaiko išlaikymo dydį. Nurodė, kad atsakovas dirba įvairius papildomus darbus ir turi pajamų išlaikymui mokėti. Ji šiuo metu yra bedarbė, turi įsipareigojimų bankui už būsto kreditą, gyvena su dukra ir Lietuvoje, ir Anglijoje, nes reikia užsidirbti lėšų būsto kredito įmokoms sumokėti. Šiuo metu dukrą išlaikyti padeda jos tėvai.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, atsakovas elgiasi nesąžiningai mokėdamas išlaikymą ne pagal savo galimybes.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad dukros išlaikymui galėtų mokėti po 300,00 Lt kas mėnesį, nes turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Paaiškino, kad yra darbingas, dirba puse etato ir gaunamas atlyginimas sudaro 400,00 Lt, taip pat nurodė, kad dirba papildomus darbus, už kuriuos per mėnesį gauna nuo 200,00 Lt iki 800,00 Lt. Gyvena pas jo vaikų motinos tėvus, už komunalinius patarnavimus nemoka.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovas gali mokėti po 300,00 Lt, nes yra dar du išlaikomi vaikai, o atsakovo materialinė padėtis yra sunki.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės.
1998 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismas nutarimu nusprendė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. J. išlaikymą po ¼ visų rūšių atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL dydžio, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 17-18). Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 12936,00 Lt (b.l. 21). Ieškovė yra bedarbė (b.l. 7). Ieškovė savo vardu turi butą ir tris žemės sklypus bei automobilį (b.l. 8-16, 84). Ieškovė yra paėmusi būsto kreditą (b.l. 27-38). Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus (b.l. 58-59). Atsakovas dirba puse etato (b.l. 60). Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, atsakovo vardu registruoti du automobiliai (b.l. 71-72).
Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti 1998 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiui vaikui E. J. priteistą išlaikymą į kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą 500,00 Lt dydžio išlaikymą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinį pareiškė nepilnamečio vaiko motina, su kuria po santuokos nutraukimo liko gyventi nepilnametis vaikas. Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė aplinkybe, kad po teismo sprendimo praėjus trylikai metų, padidėjo tiek vaiko poreikiai, tiek šiems poreikiams patenkinti perkamų paslaugų ir prekių kainos. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaiko fiziologiniam ir psichologiniam vystymuisi kiekvienais vaiko augimo metais būtinos papildomos išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).
Jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė susirasti geriau apmokamą darbą ar kitu būdu gauti pajamų, byloje nėra, taip pat nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų atsakovas atlikti negalėjo. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių atsakovo galimybė dirbti yra ribota. Nors atsakovas turi daugiau išlaikytinių, tačiau, atsižvelgiant į jų amžių, nesant įrodymų apie jų ypatingus poreikius, taip pat atsakovo teikiamą išlaikymo dydį, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo padidinti dukrai teiktino išlaikymo dydį.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas preziumuoja, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus byloje esančius duomenis apie abiejų tėvų turtinę padėtį, kitus išlaikytinius ir vaiko poreikius, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA: 800,00 Lt), taip pat laikydamasis teismų praktikos bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies, keistinas 1998 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiui vaikui E. J. priteisto išlaikymo dydis.
Teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo dukters E. J. ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį galėtų skirti ne mažiau kaip po 400,00 Lt per mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ta aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi nekilnojamojo turto, neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas negali teikti didesnio dydžio išlaikymą. Priešingas vertinimas leistų kitai, išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.
Ieškovė dukters išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovės atstovė pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria pažymima, kad valstybė patyrė 580,00 Lt išlaidų teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei.
Šioje byloje valstybė patyrė 23,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Byloje nėra duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.
Nustatyta, kad ieškovė pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Šioje byloje patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų.
Tokiu būdu iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 97,20 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, kuris apskaičiuojamas taip: (400,00 Lt – 130,00 Lt) x 12 mėn. x 3 proc.); 18,84 Lt (80 proc. nuo 23,55 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 str.) ir 464,00 Lt (80 procentų nuo 580,00 Lt) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, kurios taip pat apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, iš viso 580,04 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282, 296 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 1998 m. gruodžio 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimu nepilnamečiui vaikui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir priteisti nuo 2011 m. birželio 13 d. iš atsakovo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. J. 400,00 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. J. turtą iki jos pilnametystės.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. J. valstybės biudžetui 580,04 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt Lt 4 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.