Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinio atsakovui A. P. dėl skolos ir padarytos žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovui, jam nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo. Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), o tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio formai ir turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus bei žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Nustatęs ieškinio trūkumus, teismas paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, t. y. ieškiniui priimti, vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

10. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 7 000 Eur skolos, 1 619,03 Eur žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – teismas sprendė, kad nepateikti įrodymai, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso ieškovui; be kita ko, ieškinyje teigiama, kad atsakovas sugadino namo šildymo sistemą, todėl keliose vietose sprogo šildymo baterijos ir namas užšalo, visgi įrodymai apie įvykusį žalos faktą, t. y. šildymo sistemų sugadinimą į bylą nepateikti; taip pat nepateikti įrodymai, kad atsakovas atliko gyvenamojo namo apšiltinimo darbus 350 Eur sumai. Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prie kurio pateikė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, ieškinyje nurodė, kad pateikė sąmatą dėl šildymo sistemos remonto darbų vertės, kas įrodo šildymo sistemos sugadinimą. Skundžiamoje nutartyje teismas sprendė, kad pateikta sąmata įrodo sistemos keitimo (remonto) kainą, bet ne žalos faktą, todėl laikė, kad ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad dar neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo teismas iš esmės pradėjo vertinti pateiktų įrodymų turinį ir spręsti, ar šis įrodymas kaip įrodinėjimo priemonė yra tinkamas ar netinkamas ieškinio reikalavimų išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškovo ieškinio turinio yra aišku koks yra ieškinio pagrindas ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas grindžia savo ieškinį. Net jeigu pirmosios instancijos teismo vertinimu ieškovo ieškinio pagrindas būtų nurodytas netinkamai, šis ieškinio trūkumas galėtų būti pašalintas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys yra pateiktas su trūkumais, kurių nebūtų galima pašalinti pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo J. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.