- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-08
- Bylos Nr.
- I-2835-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01427-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- P. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. teismui pateikė skundą, kurį 2018 m. birželio 6 d. patikslinęs prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–11, 82–88).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Teigė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas vienutėje, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo netvarkinga, jos sienos buvo aptrupėjusios, tvyrojo nemalonus kvapas. Nurodė, kad kratos metu vonelės, skirtos dėti drabužiams ir avalynei, nesužymėtos ir purvinos. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 20 d. buvo laikomas karantino kameroje Nr. 117, kurioje ant sienų ir prie kriauklės buvo pelėsis, langų stiklai nešvarūs, langai neužsidaro dėl kameros viduje esančių grotų. Teigė, kad natūrali šviesa beveik nepatenka į kamerą, o dirbtinis apšvietimas labai stiprus, todėl skauda akis ir galvą. Pažymėjo, kad negalėjo išjungti naktinio apšvietimo, todėl neišsimiegodavo, sumažėjo lataninas, pasidarė irzlus, pablogėjo regėjimas. Pažymėjo, kad kameroje Nr. 80 buvo laikomas 10 mėnesių, joje grindys buvo medinės, supuvusios, visur matėsi pelėsis, nuo sienų buvo nusilupę dažai, tinkas ištrupėjęs. Prie kriauklės nebuvo veidrodžio bei lentynėlės muilui ir kitoms reikmėms susidėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 206, kuri buvo rūsyje. Teigė, kad šioje kameroje buvo drėgna, šalta, ant sienų buvo pelėsis, tvyrojo nemalonus kvapas. Kameroje Nr. 206 nebuvo spintelės ar lentynėlės muilui, dantų pastai bei kitoms reikmėms susidėti, nebuvo veidrodžio. Paaiškino, kad čiužinys buvo šlapias dėl kameroje esančios drėgmės. Metalinės lovos yra surūdijusios, nuo jų nusilupę dažai. Pažymėjo, kad į kamerą nepateko saulės spinduliai, atviro lango vasaros metu atidaryti negalėjo, nes vėjas nešdavo dulkes ir smėlį. Pareiškėjas buvo izoliuotas nuo tiesioginių saulės spindulių, todėl negaudavo vitamino D. Teigė, kad oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl kameroje susidarydavo drėgmė, pelėsis ir kt. Gryname ore per mėnesį galėjo būti 60 val. iš 740 val., t. y. 1,5 valandos per dieną. Nurodė, kad sporto salė yra rūsio kameroje, todėl trūko oro ir kaupėsi drėgmė. Pažymėjo, kad sportuoti leidžiama 1 valandą per savaitę. Taip pat poilsio kambarėlyje galėjo žaisti šachmatais ir domino, tačiau 1,5 valandos per savaitę. Nurodė, kad karantino ir rūsio kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl negalėjo išsikviesti budinčio pareigūno. Teigia, kad Lukiškių TI-K patalpose nėra užtikrinama 20 °C temperatūra, ant lubų ir sienų nuo garų kaupiasi vandens lašai, lubos nuo drėgmės yra juodos, matosi pelėsio požymiai, dėl to sudrėksta drabužiai. Taip pat kamerose nėra užtikrinama ventiliacija ir vėdinimas, todėl kamerose trūksta oro. Kameros vėdinamos per langus, neatsižvelgiant į oro sąlygas bei metų laiką. Sienose nėra įrengtos ventiliacijos, todėl esant 30 °C temperatūrai kamerose trūksta oro. Laikino sulaikymo kamerose sienos dažytos kalkėmis, todėl neatitinka higienos normų reikalavimų. Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai į kameros pusę atverti sienele, tačiau į durų pusę atitverta užuolaida, kuri visiškai neuždengia matomumo nuo pareigūnų, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Pažymėjo, kad sanitariniuose mazguose užuolaidos įrengtos kamerose Nr. 1–75, tačiau kamerose Nr. 76–100 nebuvo užuolaidų, nes jos įrengtos nuo 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. Pažymėjo, kad kamerose yra graužikų, t. y. žiurkių, nes už 15–20 metrų buvo konteineriai su šiukšlėmis bei maisto likučiais. Lukiškių TI-K dušų patalpose, nusirengimo–apsirengimo patalpose susidarydavo drėgmės lašai ant lubų, sienų, todėl sudrėkdavo drabužiai ir atsirasdavo sloga. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs psichologinį gniuždymą, nervingumą, bendravimo ir miego sutrikimą, pažeminimą ir nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–26). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (skundo surašymo diena). Paaiškino, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 metų su UAB ,,Dezinfa“, nuo 2015 metų su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį, nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigė, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymėjo, kad tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nėra numatyti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra periodiškai matuojama, Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Pažymėjo, kad minkštasis inventorius, t. y. čiužiniai, pagalvės, antklodės po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose. Paaiškino, kad visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Teigė, kad pareiškėjas pareiškęs norą žodžiu ar raštu būrio viršininkui turėjo galimybę lankytis mankštos kambaryje, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose.
Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn. pirmojo, trečiojo korpuso aliarmo mygtukai nebuvo veikiantys, nes buvo sugadinti suimtųjų ir nuteistųjų, o antrojo gyvenamojo korpuso aliarmo mygtukai buvo veikiantys, išskyrus trumpalaikius gedimus, kuomet Lukiškių TI-K darbuotojai atlikinėjo sugedusių aliarmo mygtukų remonto darbus, kadangi juos suimtieji ir nuteistieji nuolat gadino. Pažymėjo, kad duomenų, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo mėn., buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai, neturi, nes tokia informacija nėra kaupiama. Paaiškino, kad nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kuri kilo dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (skundo surašymo diena).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K atliekant kratą, vonelės, skirtos dėti drabužiams ir avalynei, nesužymėtos ir purvinos. Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijų 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.
Teismas akcentuoja, kad neatsiejama ir privaloma kratos procedūros dalis yra pareigūnų reikalavimas nusirengti iki apatinių rūbų ir atiduoti daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. sienos aptrupėjusios, tvyrojo nemalonus kvapas, buvo netvarkinga, drėgna, šalta, kaupėsi pelėsis, langų stiklai nešvarūs, natūralios šviesos beveik nėra, dirbtinis apšvietimas per stiprus, nėra ventiliacijos, vėdinimo, netinkamas oro judėjimo greitis, jautėsi oro trūkumas. Dėl kamerose esančios drėgmės šlapo čiužiniai, surūdijo lovos, atsilupo dažai ir pajuodavo lubos. Lukiškių TI-K sienos dažytos kalkėmis, kamerose pilna graužikų. Dušų patalpose, nusirengimo–apsirengimo patalpose susidarydavo drėgmės lašai ant sienų ir lubų, todėl sudrėkdavo drabužiai.
Tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo ir apšvietimo sąlygos yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma 134:2015 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Lietuvos higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (skundo surašymo diena), todėl nagrinėjamu atveju taikoma Lietuvos higienos norma 76:2010 ir Lietuvos higienos norma 134:2015.
Lietuvos higienos normoje 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 °C, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas). Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normos 76:2010 22 ir 23 punkte. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Lietuvos higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Taip pat nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 80, 91, 117, 202, 206. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 202 temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta ir atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 72–73).
Centro 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1533 nustatyta, kad kameroje Nr. 117, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. liepos 15 d., buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 46–48). Taip pat Centro atliktame 2015 m. spalio 30 d. pakartotiniame patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2483 nurodyta, kad kameroje Nr. 117 langai buvo vizualiai švarūs (b. l. 68–70). Atsižvelgus į tai, kad pažeidimas konstatuotas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 117 nebuvo laikomas, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog kamerose buvo netvarkinga, yra atmestini, nes iš byloje pateikto 2018 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio pranešimas ,,Dėl nuteistojo P. L. skundo“, matyti, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 (toliau – ir Aprašas) reikalavimais, Lukiškių TI-K organizuojami ir atliekami bendro naudojimo patalpų valymo darbai, taip pat Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpų. Visus valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti. Pagal Aprašo 16 punktą, suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena, t. y. valyti kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius (b. l. 45).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus) (b. l. 29–44). Iš bylos duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Jokių įrodymų apie kamerose esančius graužikus, tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams, tarakonams, graužikams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime ,,Dėl P. L. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamąsias kameras, yra išvengiama pelėsio veisimosi, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Taip pat Lukiškių TI-K yra trylika dušinių patalpų, kurių įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, kurios kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones (b. l. 74–76). Teismas atsakovės atstovo pateiktais įrodymais neturi pagrindo abejoti, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas teiginių dėl netinkamos ventiliacijos, nemalonaus kvapo, drėgmės gyvenamosiose kamerose ir dušų patalpose neįrodė.
Kitų pareiškėjo nurodytų higienos normų pažeidimų, t. y., kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, kamerų sienos buvo aptrupėjusios ir dažytos kalkėmis, natūralios šviesos beveik nėra, dirbtinis apšvietimas per stiprus, netinkamo oro judėjimo greičio, oro trūkumo Centras nenustatė. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į Centrą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose langai neatsidarė dėl įrengtų grotų. Pažymėtina, kad Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl šiuo atžvilgių Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų atitinkančių sąlygų neužtikrinimo, jam skaudėjo galvą, akis, pablogėjo regėjimas, neišsimiegojo, sumažėjo lataninas, pasidarė irzlus, trūko vitamino D, atsirado sloga. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinės bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti nurodė Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančias sąlygas. Pareiškėjo teigimu, jam skaudėjo galvą, akis, pablogėjo regėjimas, neišsimiegojo, sumažėjo lataninas, pasidarė irzlus, trūko vitamino D, atsirado sloga, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo sveikatos problemos būtų atsiradusios būtent dėl netinkamų higienos sąlygų, o dėl pablogėjusios sveikatos pareiškėjas būtų kreipęsis į medikus. Abstraktūs teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, jog pablogėjo sveikata (atsirado galvos ir akių skausmas, pablogėjo regėjimas, negalėjo išsimiegoti, sumažėjo lataninas, pasidarė irzlus, atsirado vitamino D trūkumas), negali būti pagrindas konstatuoti, kad tokie padariniai pareiškėjui atsirado dėl Lukiškių TI-K veiksmų. Įvertinus bylos duomenis, nenustatyta, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K turėjo įtakos jo sveikatai. Taigi, skundo argumentus dėl pablogėjusios sveikatos teismas vertina kaip pagrįstus tik subjektyvia paties pareiškėjo nuomone, nes jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip susiję su pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimu.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo spintelių ar lentynėlių higienos reikmėms susidėti ir veidrodžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-139) normose nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti. Minėtame įsakyme nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (galiojo nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlė) įrengimo sanitariniame mazge nenustato, todėl spręstina, kad nurodytą pareigą Lukiškių TI-K turėjo tik iki 2015 m. lapkričio 1 d. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime ,,Dėl P. L. skundo“ nurodė, kad visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos. Atkreipė dėmesį, kad Eksploatavimo taisyklės ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nenumato, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengti veidrodžiai. Lukiškių TI-K administracija visose gyvenamosiose kamerose buvo įrengusi veidrodžius. Pažymėjo, kad veidrodžių įrengimas gyvenamosiose kamerose numatytas tik Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitų inventoriumi normoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamosiose kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai laužo, daužo ir kitaip niokoja kamerose esančius baldus ir įrangą (tame tarpe ir veidrodžius). Sugadinta ir neveikianti įranga bei baldai tvarkomi arba keičiami (b. l. 74–76). Pareiškėjas skunde detalizavo, kad kameroje Nr. 80 sanitariniame mazge nebuvo įrengtos higienos reikmenų lentynėlės ir nebuvo veidrodžio. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2016 m. spalio 3 d. (b. l. 14–26). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo buvimo metu kameroje Nr. 80 galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nenumatė higienos reikmenų lentynėlės ir veidrodžio įrengimo sanitariniame mazge, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas atmestinas kaip neįrodytas.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemeliuose galėjo 1,5 valandos per dieną, tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis Antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf (92)3 47 punktui, pagal kurį suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke arba už kameros ribų. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu viena valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, 1,5 valandos per parą buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K sportuoti leidžiama 1 valandą per savaitę ir žaisti šachmatais bei domino galėjo tik 1,5 valandos per savaitę. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu. Taip pat paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji eilės tvarka vedami į mankštos kambarį, turi galimybę žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti nuosavą ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (b. l. 14–26). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamai organizuojamo sporto, šachmatų ar domino užsiėmimų. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo galimybę sportuoti ir žaisti šachmatais ar domino. Byloje nėra duomenų, kad būtų varžoma pareiškėjo galimybė sportuoti, žaisti šachmatais bei domino, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad karantino ir rūsio kamerose nėra iškvietimo mygtukų, todėl negalėjo išsikviesti budinčio pareigūno. Iš byloje pateikto 2018 m. gegužės mėn. Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio pranešimo ,,Dėl nuteistojo P. L. skundo“ matyti, kad Lukiškių TI-K karantino kamerų nėra, visos kameros, kuriose laikomi suimtieji ir nuteistieji, yra gyvenamosios. Taip pat visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose iškvietimo mygtukai buvo įrengti, tačiau jie nuolat gadinami ir ardomi pačių suimtųjų ir nuteistųjų. 2016 m. buvo atnaujinamos aliarmo iškvietimo sistemos ir montuojami nauji signaliniai iškvietimo mygtukai. 2017 m. visose gyvenamosiose kamerose buvo baigti montuoti nauji signaliniai iškvietimo mygtukai (b. l. 45). Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertinti kaip deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į Lukiškių TI-K paaiškinimą, jog aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos dažnai sugadina.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, t. y. sanitariniai mazgai į kameros pusę atverti sienele, tačiau į durų pusę atitverta užuolaida, kuri pilnai neuždengia matomumo nuo pareigūnų, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra pasisakęs, kad, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) nuomone, sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime „Dėl P. L. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikantis Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimų, Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7 (kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (kameros Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 74–76). Remiantis šia informacija, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista visą Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (skundo surašymo diena), todėl Lukiškių TI-K laikomas atlikęs neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog privatumo neužtikinimas naudojantis sanitariniu mazgu sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę (pareiškėjas 1032 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 1 000 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 4 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.